Tiesa, politologai tokioms premjero dvejonėms pažėrė nemažai kritikos, o derybose dėl naujosios koalicijos iniciatyvą perėmusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) įvardijo kaip vienadienę bei miglotos ateities politinę jėgą, visais įmanomais būdais siekiančią išlikti valdžioje.
Vienas iš politologų neatmetė ir scenarijaus, kad S.Skverneliui visgi nusprendus toliau nebevadovauti Vyriausybei, jo vietą galėtų užimti Seimo pirmininko kėdės užsigeidęs, bet jos vis negaunantis LSDDP lyderis Gediminas Kirkilas.
Dėliojo scenarijus
Mykolo Romerio Universiteto (MRU) Teisės mokyklos profesorius Vytautas Sinkevičius „Žinių radijuje“ kalbėdamas apie S.Skvernelio politinę ateitį svarstė, kad premjeras iš tiesų jau turi priėmęs sprendimą, tačiau jo nesako norėdamas palaikyti tam tikrą įtampą visuomenėje bei paskatinti valdančiosios daugumos formavimo eigą.
Jo teigimu, jeigu S.Skvernelis išties nori palikti Vyriausybės vadovo kėdę, jis tai galėtų padaryti bet kuriuo metu ir tam liepos 12 dienos, kuomet naujuoju šalies vadovu oficialiai taps G.Nausėda, jam laukti net nereikėtų. Toks delsimas, pasak V.Sinkevičiaus, reiškia, kad ministras pirmininkas inauguracijos dieną įprastine tvarka grąžins įgaliojimus prezidentui ir po pritarimo Seime toliau eis savo pareigas.
„Sprendimas yra aiškiai žinomas visiems, tik garsiai nesakomas“, – tikino profesorius.
Įtaka susilpnės
Tam ne visai pritarė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, kurio įsitikinimu, po tokiomis S.Skvernelio dvejonėmis slepiasi daug gilesni dalykai.
„Po pralaimėtų prezidento rinkimų premjeras turi naują žydrą svajonę – tai yra eurokomisaro postas. Tačiau to sąžiningai jis pripažinti nenori, nes iš tų eurokomisaro postų, kurie yra dabar, pagal jo kompetenciją jam netiktų nei vienas. Politikos kuluaruose kalbama apie bandymus įteikti naują eurokomisaro postą, kuris užsiimtų išorinėmis ES sienomis, bet, matyt, kelias į tokį postą jam būtų ilgas ir tikrai ne rožėmis klotas“, – apie sklindančias kalbas užsiminė jis.
Antroji priežastis, kodėl S.Skvernelis kol kas delsia pasakyti savo sprendimą ir nesikiša į koalicijos derybų procesą, profesoriaus manymu, yra jo, kaip ministro pirmininko, neišvengiamas galių susilpnėjimas būsimoje naujoje Vyriausybėje. Anot A.Krupavičiaus, koalicijos partnerių paskirti ministrai gali būti labiau atskaitingi juos delegavusioms politinėms grupėms, o ne prezidento rinkimus pralaimėjusiam S.Skverneliui.
Vyriausybę gali perimti G.Kirkilas
A.Krupavičius taip pat neatmetė galimybės, kad premjerui visgi nusprendus nebetęsti darbo Vyriausybėje, į ministro pirmininko postą gali kėsintis ir būsimųjų koalicijos partnerių LSDDP lyderis G.Kirkilas, kuriam atsirado kliūčių užimti Seimo pirmininko kėdę dėl dabartinio parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio nenoro užleisti pozicijas.
„Jei S.Skvernelis paskelbtų, kad jis nesiekia būti ministru pirmininku, turbūt nieko nenustebintų, jei pats G.Kirkilas būtų pasiūlytas ir ministro pirmininko vietą. Kita vertus, jis turi savo istoriją ir ta istorija nebūtinai yra su dideliu pliuso ženklu, veikiau priešingai.
(...) Be abejo, „socialdarbiečių“ politinė ateitis, kaip partijos, yra daugiau nei miglota. Kita vertus, kai kurie tos partijos lyderiai yra gerokai patyrę ir jie ieško scenarijų, kad politinė nebūtis būtų atitolinta. Bet „socialdarbiečiai“, panašu, yra vienadienė partija“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo A.Krupavičius.
Jis teigė nežinąs, ar valstiečiams naudinga, kad premjeru ir toliau liktų S.Skvernelis, tačiau kito varianto esą jie nelabai ir turi. Profesorius nesutiko, kad Vyriausybei vadovauti galėtų jauniausias ministras Virginijus Sinkevičius, apie kurio lyderystę dažnai kalbama, nes jis esą dar yra per jaunas ir „jam trūksta ir politinės, ir gyvenimiškos patirties“.
Trūksta kompetencijos
Dar kitokią poziciją išsakė politologas, VDU profesorius Lauras Bielinis, kurio teigimu, S.Skvernelio žingsnis kol kas neatskleisti visų kortų yra logiškas ir jis elgiasi teisingai, nes visų pirma jam esą reikėtų išsiaiškinti, ar jis iš tiesų galėtų užimti eurokomisaro postą, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl darbo Vyriausybėje.
„Jis žino, kad yra daug neaiškumų dėl eurokomisaro pozicijos. Premjeras demonstruoja mums, kad jis yra nežinomybėje ir negali suformuoti savo ateities. Šis manevras yra suprantamas ir premjeras elgiasi teisingai. Vis dėlto turime suprasti, kad koalicijos formavimas tik prasidėjo ir kaltinti premjerą, kad jis žlugdo koaliciją, būtų per anksti“, – akcentavo L.Bielinis.
Tiesa, politologas pabrėžė, kad vis dėlto pats S.Skvernelis turėtų įsivertinti savo kompetencijas užimti Europos komisaro kėdę.
„Jo žinios ir patirtis nėra ta, kuri reikalinga Europos Komisijoje. Kiek girdėjau, net ir ten ganėtiškai atsargiai žvelgia į S.Skvernelio kandidatūrą, laukdami kažko rimtesnio, kas galėtų atitikti tas pozicijas ir galėtų jose funkcionuoti. Man regis, kad didesnė tikimybė, jog S.Skvernelis liks premjeru ir jis turės pakankamai sudėtingas derybas su prezidentu. Čia dar Vyriausybės formavimas tik prasideda ir manyčiau, kad jis pakankamai ilgai užtruks. Vasara bus karšta“, – pridūrė L.Bielinis.
Tam pritarė ir V.Sinkevičius, kurio manymu, didžiausias S.Skvernelio trūkumas Europos Komisijoje būtų anglų kalbos barjeras: „Norint tapti eurokomisaru, reikia turėti tam tikrą pasirengimą, išsilavinimą konkrečioje srityje, reikia mokėti gerai bent vieną – anglų ar prancūzų – kalbą, nes su vertėju ten nebendrausi. Reikia įvertinti savo galimybes.“
