Prognozuodamas dar nė mėnesio negyvuojančios Laisvės partijos galimybes bei socialdarbiečių perspektyvas, V.Dumbliauskui antrino ir jo kolega Mindaugas Norkevičius, kurio teigimu, Gedimino Kirkilo viražai, perrašant valdančiosios koalicijos susitarimą ir siekiant Seimo pirmininko kėdės, yra LSDDP atskilimo nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) išdava, o kartu ir bene paskutinis bandymas išlikti valdžioje.
Partija nauja, bet lyderė jau vertinama nepalankiai
Birželio mėnesio pradžia Lietuvos politinėje padangėje buvo paženklinta naujos partijos – Laisvės partijos, inicijuotos Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės – įkūrimu. Tiesa, šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakyta ir „Vilmorus“ birželio 7-15 dienomis atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad šią partiją kol kas palaiko vos 2,2 proc. potencialių rinkėjų.
O šios partijos pirmininkė parlamentarė A.Armonaitė visuomenės yra vertinama labiau nepalankiai nei palankiai. Teigiamai ją vertina 14,5 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 18 proc.
Tai, anot politologo, Mykolo Romerio universiteto docento V.Dumbliausko, iliustruoja politinių atskilėlių fenomeną Lietuvoje.
„Atskilėlių fenomenas – atskilėliams Lietuvoje nesibaigia geruoju. Prisiminkime Gediminą Vagnorių, kuris kažkada atskilo nuo Tėvynės sąjungos. Kur jis dabar? Viktoras Muntianas kažkada atskilo nuo Darbo partijos. Jo dabar taip pat nebematome. G.Kirkilas atskilo nuo socialdemokartų, kokia jo partijos ateitis, tikriausiai aišku. Atskilėliai Lietuvoje yra pasmerkti.
Tikėtina, kad R.Šimašiaus ir A.Armonaitės partija yra pasmerkta. Žinoma, ji gali pabloginti Liberalų sąjūdžio padėtį, atimti dalį elektorato, bet mažai tikėtina, kad ji bus stipri politinė veikėja“, – atskilėlių fenomeną aiškino ir prognozėmis dalijosi MRU docentas.
Sostinės meras R.Šimašius ir A.Armonaitė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (LRLS) paliko praėjusių metų rudenį dėl nesutarimų su partijos vadovybe.
LSDP skilimas įvyko 2017 metų rudenį, kai nuo Gintauto Palucko vadovaujamos partijos atskilo dalis buvusių partijos narių ir įkūrė LSDDP, vadovaujamą G.Kirkilo. Atskilimą paskatino nesutarimai dėl traukimosi iš valdančiosios koalicijos su LVŽS: G.Palucko flangas palaikė partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, G.Kirkilas siekė išlaikyti koaliciją.
Rinkėjai pavargo nuo liberalų įvairovės
Laisvės partijos ir LSDDP korealicijų, susijusių su šių partijų atskilimu, neatmetė ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas M.Norkevičius. Tačiau, jo nuomone, dėmesį vertėtų atkreipti ir į didelę liberalių partijų fragmentaciją Lietuvoje.
„Lietuvos politiniame gyvenime yra nuolatinė liberalių partijų fragmentacija – naujų partijų nuolat atsiranda. Pastaruoju laikotarpiu buvusi pagrindine liberalia partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiuo metu turi atskilusią savo dalį, kurios kandidatai, jei dabar vyktų rinkimai į Seimą, tikėtina, kad patektų tik per vienmandates apylinkes, kai balsuojama už asmenį.
Pats partijos sąrašas galimai neperkoptų reikiamo barjero, nes didžioji dalis liberalų elektorato renkasi stabilesnę politinę partiją, kuri turi didesnį politinį stažą Lietuvos politiniame gyvenime. Todėl liberalų sąjūdis turi daugiau perspektyvų nei atskilusios partijos, nepriklausomai, ar tai būtų A.Armonaitės liberalai, ar tai būtų A.Zuoko liberalai“, – pastebėjo M.Norkevičius.
Socialdarbiečiai griebiasi šiaudo
Politologas V.Dumbliauskas akcentavo, kad reitingai parodo stiprėjančias G.Palucko vadovaujamos LSDP pozicijas. Tai, pasak jo, lemia du dalykai.
„Socialdemokratams labai padėjo V.Andriukaičio rinkimų kampanija prezidento rinkimuose ir jo energija. Be to, ši partija po truputį susigrąžina savo rinkėjus iš valstiečių, pas kuriuos dalis socialdemokratiškų pažiūrų rinkėjų buvo perbėgę per praėjusius Seimo rinkimus“, – taip socialdemokratų pozicijas vertino V.Dumbliauskas.
Socialdemokratų partijos stiprėjimas, MRU docento V.Dumbliausko ir VDU politologo M.Norkevičiaus sutarimu, iš politinės arenos išstumia G.Kirkilo vadovaujamą socialdarbiečių politinę jėgą.
„Socialdemokratų darbo partijos po kitų Seimo rinkimų greičiausiai nebeliks. Vienas ar kitas kandidatas pateks, jei kels ryškias asmenybes vienmandatėse apygardose. Tik tokiu atveju Seime gali atsirasti šios partijos atstovų, bet iš esmės socialdarbiečius jau galime nurašyti.
Didžiąją dalį palaikymo gauna socialdemokratai – partija, nuo kurios ir atskilo socialdarbiečiai. G.Palucko kaip pirmininko asmenybė – jauno politinio lyderio asmenybė – sudaro tam tikrą įspūdį.
O politiniai viražai, kuriuos dabar socialdemokratų darbo partija daro kartu su valstiečiais dėl naujos koalicijos sudarymo ir Seimo pirmininko pakeitimo, parodo, kad G.Kirkilas dar nori būti matomas politiniame pasaulyje. Jei jis keltų save vienmadatėje per ateinančius Seimo rinkimus iki rinkimų dar pabuvęs Seimo pirmininku, jis būtų išrinktas, o išrinkimo faktą lemtų didelis matomumas viešojoje erdvėje“, – portalui lrytas.lt teigė M.Norkevičius.
