Toks partijų išsidėstymas, pasak politologų, atskleidžia, kad lietuviai savo pasitikėjimą yra linkę atiduoti ne partijoms, bet asmenybėms, o matomumas tampa reikšmingu rinkėjus telkiančiu veiksniu.
Porinkiminis atokvėpis
Vadovaujantis birželio 7-15 dienomis „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvia apklausa, pirmąją vietą partijų reitinge užima Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos palaiko 17 proc. rinkėjų. Per praėjusią apklausą, įgyvendintą balandžio 4-15 dienomis, šią politinę jėgą palaikė 20,8 proc. respondentų.
Šiek tiek nukrito ir antrąją poziciją užimančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas, šį mėnesį juos palaiko 15 proc. Prieš porą mėnesių valstiečiai sulaukė 15,8 proc. palaikymo.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Mindaugo Norkevičiaus, reitingų mažėjimas yra normalus šiandieninių politinių realijų reiškinys.
„Pirmų trijų partijų išsidėstymo reitingas, lyginant su praėjusia apklausa, daryta balandžio mėnesį, yra šiek tiek nukritęs. Bet tai yra normalu – šiek tiek didėja partinė fragmentacija, žmonės savo palaikymą atiduoda ir kitoms partijoms, pavyzdžiui, Darbo partijai, kuri rikiuojasi ketvirtojoje vietoje po trečioje vietoje esančių socialdemokratų.
Jei vyktų pirmalaikiai rinkimai, daugiausia balsų surinktų TS-LKD. O procentinis punktas, susijęs su LVŽS reitingu, rinkimų atveju tikėtina, kad šiek tiek nukristų. Rinkėjams balsuojant reikėtų priimti tikruosius sprendimus“, – portalui lrytas.lt teigė VDU politologas.
Trečiojoje reitingo vietoje atsidūrusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi 8,1 proc. palaikymą, balandį palaikymo procentas siekė 7,3 proc. Darbo partija (DP), atsidūrusi ketvirtojoje reitingo pozicijoje, sulaukė 6,8 proc. apklausos dalyvių palaikymo. Balandį šią partiją palaikė procentu mažesnė elektorato dalis.
Partijų populiarumą lemia matomumas
Nors nuo balandžio mėnesį skelbtų reitingų LVŽS lydėjo nesėkmės tokios, kaip partijos iškelto kandidato Sauliaus Skvernelio nepatekimas į antrąjį prezidento rinkimų turą; neįgyvendinti partijos pirmininko Ramūno Karbauskio pažadai, pralaimėjus rinkimus, pasitraukti iš valdančiosios koalicijos; kritikos sulaukiantis valdančiosios koalicijos performavimas; nesutarimai partijos viduje tarp partijos pirmininko ir partijos nario, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio; įtampa tarp R.Karbauskio bei S.Skvernelio; panašu, kad tai šios valdančiosios politinės jėgos reitingui didelės įtakos neturėjo. Nepaisant pastarųjų mėnesių politinio gyvenimo aktualijų, kurių centre neretai atsidurdavo valstiečių partija ir jos nariai, partijos reitingas nuo balandžio smuktelėjo vos 0,8 proc. ir neturėjo reikšmingos įtakos bendrai partijos pozicijai kitų Lietuvos politinių jėgų kontekste.
Politologo M.Norkevičiaus teigimu, LVŽS reitingą nemaža dalimi laiko šios partijos matomumas viešojoje erdvėje, nepriklausomai koks – teigiamas ar neigiamas – jis bebūtų.
„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo laikotarpiu buvo ganėtinai daug matoma politinė jėga Lietuvos viešame gyvenime, matomumą lėmė tiek S.Skvernelio dalyvavimas prezidento rinkimuose, tiek valstiečių partijos lyderio R.Karbauskio ar kitų partijos atstovų nuolatiniai pasisakymai. Europos Parlamento rinkimuose partija taip pat kėlė lūkesčius sau užimti vienokią ar kitokią vietą.
Tas pastebimumas, matomumas, atkreipimas į save dėmesį, noras būti matoma politine jėga ir lemia, kad reitingų kaita nėra didelė. Gyventojai neretai renkasi pagal tai, kiek mato politinės partijos atstovų pasisakymus, kiek juos pasiekia informacija apie politinę partiją ir jos atstovus per žiniasklaidos priemones“, – situaciją komentavo M.Norkevičius.
Reitingų gelbėtojai: S.Skvernelis ir V.Uspaskichas
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad antrojoje ir ketvirtojoje reitingo pozicijose atsidūrusias partijas – LVŽS ir DP – galimai vienija panašus bruožas – partijos reitingo priklausomybė nuo konkrečios asmenybės.
Stebint reitingus, pasak V.Dumbliausko, susidaro įspūdis, kad LVŽS reitingą nemaža dalimi laiko S.Skvernelio asmenybė.
„Matomas reitingo pokytis nesiekia net 1 proc. ribų. Taigi, yra tam tikras nusistovėjimas: jie pakankamai prastai pasirodė savivaldos rinkimuose, jų kandidatas nepateko į antrą prezidento rinkimų turą, Europos Parlamento rinkimuose jie taip pat tikėjosi didesnės sėkmės, bet reitingas keičiasi menkai.
Vis tik nereiktų atmesti valstiečių reitingų santykio su S.Skverneliu. Nereiktų atmesti ir galimybės, kad S.Skverneliui pasitraukus, pavyzdžiui, tapus Europos Komisaru, valstiečių reitingai pradėtų iš karto čiuožti žemyn. Pažiūrėkime koks R.Karbauskio reitingas – toks lyderis partijai galėtų reikšti net ir mirties nuosprendį“, – portalui lrytas.lt sakė MRU docentas.
Panaši situacija, politologo pastebėjimu, yra ir su DP, kurios reitingą, iškeliantį partiją į ketvirtą poziciją, laiko partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
„Panašu, kad palaikoma ne tiek pati Darbo partija, kiek Viktoras Uspaskichas. Kaip matėme, be šio lyderio partijos pozicijos smuko, kol V.Uspaskichas buvo Briuselyje, jo partijai sekėsi sunkiai, tai liudijo ir praėję Seimo rinkimai.
Nereiktų pamiršti, kad iš politikos išeina Dalia Grybauskaitė, kuri labai nemėgo Darbo partijos, todėl V.Uspaskichas gali gana drąsiai grįžti į politiką. Darbo partija neturi daugiau ryškių lyderių, tai iš esmės yra vieno lyderio partija“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
