Po dėl karščių kilusio skandalo A. Monkevičius paaiškino, kur mokyklos darė klaidą

Birželio karštis šiemet vargino ir mokinius, ir mokytojus. Bet pedagogams labiau rūpi kas kita: kokia pailgintų mokslo metų prasmė? Ką apie tai mano švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius?

Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br> lrytas.lt koliažas.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br> lrytas.lt koliažas.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Ministras A.Monkevičius neatmeta galimybės, kad tvarka gali keistis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jun 25, 2019, 8:29 PM, atnaujinta Jun 26, 2019, 7:02 AM

2008 metais, kai buvo atnaujintos ugdymo programos, mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites. Taip yra daugelyje Europos šalių.

Iki 2015-ųjų mokslo metai sutrumpėjo mėnesiu ir savaite – iki 34 savaičių. O programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaites. Tokius argumentus prieš porą metų vardijo ankstesnė švietimo strategė Jurgita Petrauskienė, kuri ir priėmė sprendimą pailginti mokslo metus.

– Dėl pailgintų mokslo metų šiemet kilo daug triukšmo. Ar neketinate šios tvarkos keisti? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Monkevičiaus.

– Mokslo metai negali būti nutraukti ministro sprendimu.

Neturiu tokios teisės. Keisdamas esamą padėtį sukelčiau teisinį chaosą.

Tačiau pasiūliau, į ką privalo atsižvelgti mokyklos. Ugdymo planuose aiškiai pasakyta, kad mokyklos vadovas pagal susiklosčiusias aplinkybes gali nuspręsti nutraukti pamokas.

Akivaizdu, kad per didelius karščius pamokos neturėjo vykti, raginome savivaldybes atsižvelgti į vaikų ir mokytojų sveikatą.

Nemažai vadovų trumpino pamokas arba nurodydavo jas vesti iki tada, kol klasės dar nebūdavo prišilusios. Jie elgėsi teisingai.

Svarbu vaikams neuždaryti durų: jei jie negali eiti namo, suradus vėsesnę patalpą reikia pasiūlyti veiklos, pasirūpinti, kad mokiniai būtų saugūs.

Su Sveikatos apsaugos ministerija sieksime, kad higienos normos būtų persvarstytos ir aiškiai apibrėžtos, kad ateityje niekam nebekiltų abejonių, ką daryti per karščius.

Kitas žingsnis – įvertinti infrastruktūros poreikius.

Kol kas tik kai kurios mokyklos turi kondicionierius, žaliuzes, kurias padėjo įsigyti savivaldybės.

– Ilginant mokslo metus buvo aiškinama, jog mūsų mokinių rezultatai pastaraisiais metais smarkiai sumenkę, todėl reikia juos pakelti daugiau mokantis. Ar išties to pasiekiama tiesiog pridėjus porą papildomų savaičių?

– Vien pailginęs mokslo metus rezultatų nepasieksi. Svarbiausia – turinys, tai, ką veiksi.

Turime įvertinti įvairią patirtį – ir tų mokyklų, kurios puikiai panaudojo tas dvi savaites, ir tų, kurioms mokslo metų pailginimas kelia tik stresą bei konfliktus.

Pas mus vaikai iš tiesų ilgam iškrinta iš ugdymo proceso, tačiau nereikia siekti mokslo metų ilginimo, lyg savaime tai būtų vertybė. Tai beprasmis dalykas, jei nepasirūpiname tinkamu ugdymo turiniu, mokytojų kvalifikacija.

– Kaip jūs būtumėte elgęsis?

– Manau, daugybė dalykų nebuvo įvertinta. Šį projektą būčiau pradėjęs nuo dalies mokyklų, kurios savanoriškai, susitarusios su bendruomene, išmėgintų ilgesnę mokslo metų trukmę. O vėliau tokia praktika galėtų būti diegiama visuotinai.

Manyčiau, per papildomas savaites turėtų vykti ne pamokos. Tuo metu turėtų būti taikomos kitokios ugdymo formos. Tarkime, socialinių įgūdžių, užsienio kalbų, fizinio aktyvumo stovyklos.

Mokymosi kursą galima išdėstyti tolygiai per visus mokslo metus, numatant galimybių vaikams, kuriems reikia pasitempti, kad nebereikėtų korepetitorių.

Viską aptarę su mokytojų asociacijomis, mokyklų vadovais, savivaldybėmis, rudenį švietimo bendruomenei turėtume aiškiai pasakyti, kaip elgsimės organizuodami ugdymą.

– Galėtumėte ir sugrąžinti trumpesnius mokslo metus?

– Tokį žingsnį reikia gerai pasverti. Jei matysime, kad tai reikalinga, nieko baisaus. Bet labai nenorėčiau blaškytis tik todėl, kad dabar nemažai mokyklų mano, jog taip reikia daryti.

Ko gero, galima visą ugdymo procesą taip išdėstyti per mokslo metus, kad į birželio mėnesį labai neįlįstume.

Mokslo metai Lietuvoje yra buvę ir ilgesni – iki 2009-ųjų net 10 dienų. Manau, prie to grįžti nereikia. Tiek, kiek dabar pailginta, tikrai pakanka. Bet, pabrėžiu, svarbiausia, kad tai netaptų tuščiu sėdėjimu klasėje.

– Kas turėtų parengti tų pailgintų savaičių ugdymo tikslus, planus?

– Kiekviena mokykla kartu su savivaldybe – jie išdėsto ugdymo programą per mokslo metus ir numato, kada bus mokinių atostogos.

Savivaldybės galėtų svarstyti ir kitą klausimą. Tarkime, reglamentuota, kad mokslo metai prasideda rugsėjo 1 dieną. Kai kurios mokyklos ir savivaldybės siūlo juos paankstinti.

Tačiau kartu reikėtų apsvarstyti padarinius, suderinti mokytojų atlyginimų, viešojo transporto reikalus.

To norinčios savivaldybės galėtų pirmosios išmėginti tokį modelį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.