A. Monkevičius tyliai srebia pirmtakės užvirtą košę, kada kantrybės taurė persipildys?

Šalyje baigėsi mokslo metai, abiturientai išlaikė paskutinius egzaminus.

Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>G.Bitvinsko nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>G.Bitvinsko nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-06-26 15:16

Tomis pačiomis dienomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbė išvadas apie Lietuvos ekonominę būklę – vertinimai teigiami. Tačiau viena svarbiausių mūsų šalies problemų TVF kol kas laiko švietimo reformą, kuri esminiais požiūriais netapo sėkminga.

Susirūpinimą kelia demografinė Lietuvos padėtis – mažėjant mokinių skaičiui vaiko ugdymas brangsta, o švietimo kokybė smunka. Mūsų šaliai patariama, užuot išlaikius neefektyvius mokyklų tinklus, kurie neatspindi demografinių pokyčių visuomenėje, suteikti moksleiviams vienodas švietimo sąlygas ir kokybę.

Tai liberalus ekonominis požiūris į švietimą – patariama be dvejonių uždaryti mažas mokyklas ir sudaryti galimybes visiems mokiniams mokytis kokybišką mokymąsi garantuojančiose švietimo įstaigose.

Lengva pasakyti, sunku padaryti. Taip galima apibūdinti TVF ekspertų patarimus. Lietuvos švietimo strategai jau bene porą dešimtmečių mėgina optimizuoti mokyklų tinklą, bet susiduria su skirtingais visuomenės grupių interesais, skiriasi ir edukologijos specialistų požiūris, tad nuolat trūkčiojančioms reformoms nematyti pabaigos.

Bet šį karštą birželį ne mokyklų tinklas kėlė švietimo, mokslo ir sporto ministrui A.Monkevičiui didžiausią galvos skausmą.

Užpernai A.Monkevičiaus pirmtakės J.Petrauskienės priimtas sprendimas trimis savaitėmis ilginti mokslo metus šįmet tapo rimtu išbandymu ir mokiniams, ir jų tėvams, ir pačiam ministrui.

Pasipylė kritikos lavina ministerijai, kad vaikai kankinami iki 30 laipsnių įkaitusiose mokyklų patalpose, nors ugdymo procesas tik imituojamas ir neduoda jokios naudos. Reikalaujama atšaukti esą visai nepasiteisinusį mokslo metų ilginimą.

Kaip būdinga A.Monkevičiui, jis diplomatiškai rangėsi, viena vertus, nesiimdamas kietai ginti pirmtakės sprendimo, net sakė, kad būtų elgęsis kitaip, neskubėjęs, kita vertus, patarė mokykloms į pratęstus mokslo metus žvelgti kūrybiškai.

Beje, daugelyje ES šalių vaikai mokosi kaip ir Lietuvoje, o kai kur dar ilgiau. Pavyzdžiui, Vokietijoje moksleivių vasaros atostogos trunka šešias savaites. Ten irgi klasėse nėra kondicionierių, bet niekas neaimanuoja ir, kaip minėjo A.Monkevičius, į mokymosi procesą žvelgiama kūrybiškai – juk galima mokytis ir parkuose, rengti pamokas muziejuose. Svarbiausia, kad tėvai galėtų dirbti ir jiems neskaudėtų galvos, ką veikia vaikai.

Užtat Lietuvoje girdėdami mokinių, jų tėvų ir mokytojų piktus balsus sukruto politikai. Seimo konservatoriai raštu paragino A.Monkevičių atšaukti mokslo metų ilginimą, nes esą mokinių ir mokytojų sveikata svarbiau nei žinių spragas užkamšanti ilgesnė mokymosi trukmė.

Seime buvo surengtas pasitarimas pavojų sveikatai keliančiam ugdymo procesui per karščius aptarti, pažadėta keisti temperatūrą mokymosi patalpose apibrėžiančią higienos normą, kitaip sakant, aiškiai nustatyti ribą, kurią viršijus ugdymo procesas neturėtų vykti.

Galima spėti, kad ministras nelinkęs iš viso atsisakyti J.Petrauskienės sumanymo ilginti mokslo metus, bet nežino, kaip padaryti, kad ir šios idėjos priešininkai, ir šalininkai liktų patenkinti.

Iš tiesų mokslo metus nuspręsta ilginti atsižvelgus į tarptautinius reitingus, rodančius prastėjančias Lietuvos moksleivių žinias, ir apsižiūrėjus, kad pas mus mokomasi trumpiau nei daugelyje kitų šalių.

Viliantis, kad ilgesni mokslo metai padės užkamšyti mokymosi spragas, J.Petrauskienės vadovavimo švietimo sistemai laikais buvo ryžtingai pridurtos trys ugdymo savaitės, nors apklausos rodė, kad net 72 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų tam nepritarė.

Entuziazmo stokojo ir mokytojai, kuriems prisidėjo darbo ir sutrumpėjo realios atostogos, priešinosi ir J.Petrauskienę iš posto nuvertusį streiką surengusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Suprantama, šio birželio kaitra suteikė puikią progą tvirtinti, kad mokslo metų ilginimas – neprasminga, vaikų ir mokytojų sveikatai kenkianti idėja, kurios reikia skubiai atsisakyti.

Nuosaikesni jos kritikai sako, kad trijų savaičių per daug, jeigu mokslo ilginimu tik siekiama plėsti vaikų akiratį ekskursijomis ar muziejų lankymu.

Matyt, tai ir yra problema, kad nelabai aišku, kokių konkrečių ugdymo rezultatų reikia siekti per šias pridurtas tris savaites.

A.Monkevičiaus teigimu, mokyklos galėtų ir per karščius kūrybiškai taikyti pažangią praktiką, neversti mokinių sėdėti tvankiose klasėse, o plėsti jų akiratį kitokiomis formomis.

Tačiau pedagogams reikia konkretumo.

Jeigu mokyklos birželį mokinius užims, kaip išmano, neišvengiamai bus daug formalumo, realios naudos neduodančio laiko praleidimo.

Todėl reikėtų aiškesnės metodikos, kaip mokinių ugdymui efektyviai naudoti pailgintų mokslo metų savaites.

Žinoma, neišeina numoti ranka ir į Lietuvą gal vis dažniau užplūsiančius karščius, bet švietimo sistema negali priklausyti nuo orų, juolab kad vis viena vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, laiko egzaminus.

Aišku, per metus mokymo įstaigos taip nepasikeis, kad jose būtų įrengtos modernios vėsinimo sistemos. Bet ar tai ne per brangus užmojis dėl kelių mokymosi savaičių? Gal pirmiausia reikia apsispręsti, kaip tokiomis dienomis turėtų vykti ugdymo procesas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.