Seime užsimota priimti naują Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris gerokai išplėstų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias.
Etikos prievaizdai taptų naujos interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos valdytojais, jiems taptų prieinamos bemaž visos šalies duomenų bazės.
VTEK galėtų iš arti stebėti beveik 150 tūkstančių šalies gyventojų, kurie privalo deklaruoti savo interesus, gyvenimą ir apie galimą būsimą bet kokį jų nuklydimą pranešti viršininkams.
Netgi užsimota įteisinti draudimą valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims bendrauti su buvusiais kolegomis.
Seime svarstomas projektas numato, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo per septynias kalendorines dienas savo viršininkui privalo pranešti apie tokį kontaktą ar bandymus užmegzti santykius.
Tokia Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų įstatymų leidėjams pakišta mintis šiurpulį kelia net buvusiam STT Panevėžio valdybos vadovui parlamentarui Povilui Urbšiui.
Kuriama baimės atmosfera
„Daug kalbama apie siekius, jog valstybės tarnyba taptų prestižinė. Bet vienu mostu šiuos tikslus lyg ir nubraukiame, nes įstatymu skelbiame, kad visi buvę valstybės tarnautojai tampa potencialūs nusikaltėliai, kurių reikia saugotis tiems, kurie tarnyboje lieka.
Taip toliau kuriama baimės atmosfera.
STT galėtų pati išbandyti jos siūlomą naująją tvarką.
Dar siūlyčiau įvesti komendanto valandą, kad valstybės tarnautojas vakare negalėtų nueiti į barą. Nes juk kažkam gali kilti klausimų, ką jis ten vakare veikia, ar neužmezga kokių nors nederamų kontaktų.
O gal vertėtų pagalvoti, kad visus valstybės tarnautojus reikia apgyvendinti atskiruose kvartaluose?“ – ironizavo P.Urbšys.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys įsitikinęs, kad tokiais užmojais Lietuva sparčiai vejasi Šiaurės Korėją, kurioje vykstanti totalinė žmonių kontrolė iki šiol daugelį baugino.
Tačiau tai, kas bandoma įteisinti Lietuvoje, anot P.Urbšio, turi panašumo į komunistinės diktatūros valdomą valstybę.
„Natūralu, kad buvę kolegos, net ir išėję iš darbo, palaiko draugiškus santykius, bendrauja šeimomis, galbūt turi bendrų pomėgių.
Tačiau dabar toks bendravimas jau taps komplikuotas.
Tarkime, kažkas, norėdamas įsiteikti savo viršininkui, nufotografuos vis dar bendraujančius buvusius bendradarbius kepančius šašlykus ar žvejojančius ir sakys: „O, žiūrėkite, Petras vis dar bendrauja su Jonu, mano žiniomis, jie kalbėjosi ne apie tai, kaip geriau užverti slieką ant kabliuko, bet apie darbą.“
Negi dabar pamačius buvusį kolegą reikės sprukti į kitą gatvės pusę?“ – svarstė politikas.
Anot P.Urbšio, tokiais veiksmais nesumažinama, tačiau priešingai – dar labiau didinama politikų įtaka sukuria dar daugiau galimybių persekioti žmones ir susidoroti su nelojaliais.
Geri norai – priedanga?
Dar daugiau abejonių specialistams kelia kita šiuo įstatymu siūloma įteisinti naujovė – šimtus tūkstančių kainuosianti interesų konfliktų rizikos valdymo informacinė sistema.
Ši nauja sistema esą turėtų padėti žmonėms susigaudyti interesų džiunglėse – dabar neretai asmenys baudžiami vien už tai, kad deklaracijoje nenurodo einamų pareigų.
Pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių etikos sargai nubaudė už tai, kad jis deklaracijoje nenurodė esąs ministras.
Dabar kuriama sistema politiką esą įspėtų, kaip išvengti tokio formalaus pažeidimo.
Bet neatmetama, kad kai kam gali kilti pagundų VTEK kaupiamus duomenis panaudoti ir kitokiems tikslams, pavyzdžiui, susidoroti su neįtinkančiu pavaldiniu.
Atleido už galimus pažeidimus
„Lietuvos ryto“ kalbinti ekspertai priminė buvusio Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo istoriją.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvusį kandidatą į Klaipėdos merus iš pareigų atleido pareiškęs, kad uosto vadovą ateityje gali supančioti galintys kilti interesų konfliktai.
Nors tokį ministro sprendimą A.Vaitkus apskundė teismui, teisėjai nutarė, kad jis buvo atleistas teisėtai – esą uosto vadovą palikus poste galėjo susidaryti tokia situacija, kad dėl nuolat kylančio interesų konflikto jam būtų tekę nusišalinti nuo dalies sprendimų priėmimo.
Tokią riziką esą sukeltų faktas, jog A.Vaitkaus veikla būtų susijusi su verslininkais, kurie parėmė jį per rinkimus.
Naujovę dar gaubia migla
Naujoji sistema VTEK leistų rinkti, kaupti, sisteminti, analizuoti ir vertinti galimas rizikas dėl interesų konfliktų tuo atveju, jei pats deklaruojantysis to neįžvelgia.
Bet aišku tik tai, kad VTEK duomenis apie interesus deklaruoti privalančius asmenis privalės teikti visos institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti juridiniai asmenys.
Tačiau kol kas tiksliai neapibėžta, kokie tai bus duomenys, taip pat neaišku, ar atliktas rizikos vertinimas patektų tik deklaruojančiam asmeniui, ar ir jo vadovui, kokias teisines pasekmes toks rizikų vertinimas sukeltų ir kokie numatyti saugikliai, kad žmonės netaptų persekiojami.
Anot VTEK Lobistinės veiklos skyriaus Priežiūros skyriaus vedėjos Evelinos Matulaitienės, rizikos valdymo sistema bus privačių interesų registro dalis – jos tikslas nustatyti tam tikras interesų konflikto grėsmes ir perspėti įstaigų vadovus, kad jie galėtų tas rizikas valdyti.
E.Matulaitienė sakė, kad tikrinami bus visi, tačiau detaliau bus vertinamos tik tam tikrų asmenų deklaracijos pagal maždaug 30 kriterijų, kurie dar tikslinami.
Be to, pasak VTEK atstovės, pagal Seime svarstomą naująjį įstatymą, nebelieka prievolės deklaruoti brangių pirkinių ar sandorių, jei dėl jų nekyla interesų konfliktas, – tuos duomenis gaus ir įvertins naujoji sistema.
Valstietė ramino kolegas
Ar toks visuotinis sekimas nebaugina politikų? Ar užteks saugiklių, kad apie 150 tūkst. asmenų kaupiami duomenys nebus panaudoti susidorojimui ar persekiojimui?
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovė valstietė Guoda Burokienė pripažino, kad panašių klausimų buvo iškilę ir parlamentarams, bet jie esą buvo nuraminti, kad sistema tik talkins prievolę deklaruoti privačius interesus turintiems asmenims.
G.Burokienė taip pat tikino, kad siūloma tvarka niekaip nesuvaržys žmonių teisių: „Jeigu tikrinamas asmuo matys, kad pažeistos jo teisės, galės kreiptis į aukštesnį pareigūną ar teismą.“
