Derybose dėl koalicijos dramų netrūksta: šaltiniai atskleidė netikėtą planą, G. Kirkilas pateikė reikalavimą

Šią savaitę sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, politikos užkulisiuose be daugybės kitų scenarijų aptariamas galimas „tvarkiečių“ jungimąsis į bendrą frakciją su „socialdarbiečiais“ bei valstiečiais. Portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, toks variantas aptariamas po to, kai iš „tvarkiečių“ pasitraukė Valentinas Bukauskas.

Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>Lrytas.lt koliažas
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>Lrytas.lt koliažas
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai Seime, pastarieji, kartu su valstiečiais ir „socialdarbiečiais“, gali sudaryti bendrą jungtinę frakciją.<br>T.Bauro nuotr.
Profesorius Lauras Bielinis.<br>D.Umbraso nuotr.
Profesorius Lauras Bielinis.<br>D.Umbraso nuotr.
Profesorius Virgis Valentinavičius.<br>R.Neverbicko nuotr.
Profesorius Virgis Valentinavičius.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jun 26, 2019, 6:48 PM, atnaujinta Jun 27, 2019, 7:25 AM

„Ketvirtadienį, manau, daug ką pamatysime 14 val. Gali būti išvis įkurta nauja frakcija, bus pakankamai didelė nauja frakcija“, – antradienį „Lietuvos ryto“ televizijoje prasitarė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Tiesa, nors partijų lyderiai tokių gandų nekomentuoja, lrytas.lt kalbinti politologai nesistebėjo bendros frakcijos sumanymu ir teigė, kad tokia idėja yra visiškai reali bei tik sustiprintų valdančiąją koaliciją.

Susijungimas realus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tikino kalbų apie jungtinę frakciją negirdėjęs, tačiau svarstė, kad toks sumanymas būtų visiškai realus ir logiškas, nes sustiprintų ne tik „tvarkiečių“ frakciją, bet ir apskritai visą valdančiąją koaliciją.

„Iš tikrųjų teoriškai čia nėra problemos. Jie tarpusavyje susitarę gali jungtis. Tai yra Seimo narių valios reikalas. Sunku pasakyti, kaip jie („tvarkiečiai“, – aut.past.) tą apsprendė, bet greičiausiai apskaičiavo, kad solidžiau atrodys pati frakcija.

Toks junginys iš tikrųjų atrodys pakankamai stipriai, nes tai bus viena iš didžiausių frakcijų. Pažiūrėsime, čia, akivaizdu, bus daugiau diskusijų, galbūt ir išsiskirs tam tikros pozicijos tokios frakcijos viduje.

Na, bet stebėsite, žiūrėsime, ar toks junginys iš tikrųjų gyvybingas“, – komentavo jis.

L.Bielinis pabrėžė, kad susijungus visoms trims frakcijoms į vieną bendrą, dirbti būtų paprasčiau visai valdančiajai daugumai.

Parodytų vienybę

Jam pritarė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, kuris kalbėjo, kad G.Kirkilas jau kurį laiką kalbėjo apie prisijungimą prie valstiečių einant į kitų metų Seimo rinkimus, o bendra frakcija esą parodytų ir šiokią tokią koalicijos partnerių vienybę.

„Tas variantas yra realus, nes yra grynai techninė problema, vienai frakcijai trūksta narių, ir kažkoks perstumdymas gali būti. Tai, kad „socialdarbiečiai“ jungsis į vieną frakciją su valstiečiais, tai buvo tokių kalbų. Prieš kelias savaites G.Kirkilas yra užsiminęs dar kartą, kad gali dalyvauti kituose Seimo rinkimuose valstiečių sąraše, nes pastarieji rinkimai parodė, jog G.Kirkilo ir J.Bernatonio draugija jau baigia savo egzistavimą.

Panašios nuotaikos ir pas „tvarkiečius“. Manau, kad ypatingai didelio skirtumo, kokiu būdu bus sprendžiama jų frakcijos mažakraujystės problema, nėra. Paskolinti vieną narį gali atrodyti dirbtinai, dabar atrodys stipriai, kad štai, mes vieningi ir gražūs“, – lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.

Anot jo, koalicijos susitarimas apskritai priklausys ne nuo to, kiek frakcijų ją sudarys – viena ar trys – o nuo to, kaip bus surastas postų išsidalijimo balansas ir kiek jis išliks iki rinkimų.

„Socialdarbiečiai“ nesitrauks

Paklaustas, ar reali tikimybė, kad „socialdarbiečiai“ trečiadienį vakare susirinkę į partijos prezidiumo posėdį visgi nuspręstų trauktis iš derybų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, politologas tvirtino tokios scenarijaus nesitikintis. Jo įsitikinimu, prezidiumo posėdis sušauktas tik dėl noro pagąsdinti valstiečius savo neva galimu pasitraukimu.

„Šantažas ir rankų laužymas yra mėgiamas G.Kirkilo ir J.Bernatonio tandemo sportas. Kas vyksta dabar, yra tik bandymas išpešti iš koalicijos pertvarkos kiek įmanoma daugiau. Kai jau visiškai nėra, ką prarasti, kai jau aišku, kad partija, jos vardas ir reputacija jau yra tiek žema ir žlugusi, kad galima visiškai nesiskaityti su visuomenės nuomone ir apnuoginti savo godumą, plėšrumą ir reikalauti maksimumo...

Manau, kad visi supranta tuos žaidimus ir gąsdinimus. R.Karbauskis duos G.Kirkilui tiek, kiek jis prašo“, – kalbėjo jis.

G. Kirkilas parašo padėti neplanuoja

Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, trečiadienį „socialdarbiečiai“ pareikalavo partnerių tęsti derybas dėl būsimos valdančiosios koalicijos. „Derybos nesibaigė, mūsų požiūriu“, – žurnalistams po partijos prezidiumo posėdžio sakė „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.

Jis teigė neplanuojantis ketvirtadienį pasirašyti susitarimo dėl koalicijos prioritetų.

G.Kirkilas tvirtino, kad partija toliau derėsis dėl galimybių didinti vaiko pinigus ir valstybės remiamas pajamas, įvesti nemokamą maitinimą mokyklose pradinukams, mažinti valstybės valdymo išlaidas bei miškų kirtimus.

„Yra prasmės sudaryti koaliciją, kuri turi šiek tiek mažiau nei pusantrų metų darbo, tik tuo atveju, jeigu šitos būsimos koalicijos programa bus akcentuota į socialinės atskirties mažinimą“, – kalbėjo politikas.

„Jeigu bus pateikti rimti argumentai, kodėl jų negalime realizuoti... Mes gi racionalius argumentus visada girdime“, – sakė jis. G.Kirkilas taip pat pareiškė, kad jo partijai Seimo pirmininko pozicija „nėra joks prioritetas“.

„Tai buvo tik pirmas pareiškimas, memorandumas ir jeigu tai yra „valstiečiams“ didžiulė problema, tai jie patys gali deleguoti Seimo pirmininką“, – BNS teigė parlamentaras.

G.Kirkilas pridūrė, kad partija neatsisako ambicijos deleguoti savo socialinės apsaugos ministrą: „Aš manau, kad mes turime rimtesnių kandidatų į šią poziciją“.

Politikas sakė tikintis, kad dėl koalicijos pavyks susiderėti greitai, tačiau pabrėžė nepasirašysiantis jokių tarpinių susitarimų. Koalicija iš keturių minimų partijų turėtų 76 balsus Seime.

Frakcija tiesiog subyrėjo

Lrytas.lt primena, kad antradienį „tvarkiečių“ frakcija griuvo iš jos pasitraukus „darbiečiui“ Valentinui Bukauskui. Frakcijai sudaryti reikalingi bent septyni nariai. „Tvarkiečių“ sąraše liko šeši frakcijos atstovai.

V.Bukauską iš „tvarkiečių“ frakcijos atšaukė Darbo partija. Antradienį ryte „tvarkiečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad tikisi, jog šeštadienį, per Darbo partijos Tarybos posėdį, darbiečiai persigalvos. Jis patikino, kad deramasi dėl dar vieno nario ir kitose frakcijose.

Valdantieji valstiečiai, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir lenkai iš naujo mėgina formuoti valdančiąją koaliciją. Pasirašytame trijų koaliciją formuojančių partijų memorandume pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis toliau turėtų eiti ministro pirmininko pareigas.

Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.