Per nagus gavo bandžiusieji susidoroti: užkirto kelią vieno žmogaus įstatymui

Konstitucinio teismo (KT) nutarimas, paskelbęs nekonstitucinėmis buvusiam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovui G.Kėvišui specialiai sukurptas Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas, teikia vilties, kad baigsis teisės normų minkymas pagal politikų užmojus susidoroti su neįtikusiais asmenimis.

Konstitucinis teismas.Neįvykęs konstitucinio teismo posėdis.A. Valinskas neatvyko į konstitucinio teismo posėdį. plaktukas<br>R.Jurgaičio nuotr.
Konstitucinis teismas.Neįvykęs konstitucinio teismo posėdis.A. Valinskas neatvyko į konstitucinio teismo posėdį. plaktukas<br>R.Jurgaičio nuotr.
Operos ir baleto teatras G.Kėvišas<br>T.Bauro nuotr.
Operos ir baleto teatras G.Kėvišas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 28, 2019, 2:33 PM

LNOBT direktoriumi 15 metų dirbęs G.Kėvišas šio posto neteko užpernai, kai tuometė kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson jį atleido remdamasi įstatymo pataisomis, kurios paskelbė negaliojančiais iki jų priėmimo vykusius teatro ar koncertinių įstaigų vadovų konkursus, jei jų laimėtojai dar nebuvo pradėję eiti pareigų.

Šios teisės normos net buvo pramintos „Kėvišo įstatymu“, nes tik jam vienam ir galėjo būti pritaikytos – visi kiti asmenys konkursuose laimėtas pareigas jau buvo pradėję eiti, o G.Kėvišas dar nebuvo baigęs ankstesnės LNOBT vadovo kadencijos ir nepradėjęs naujos.

Akivaizdu, kad pataisos ir buvo priimtos specialiai G.Kėvišui, nes L.Ruokytė-Jonsson, kone svarbiausiu savo darbo kultūros ministre tikslu paskelbusi šio tarptautinio lygio meno vadybininko atleidimą, atkakliai ieškojo dingsčių, kaip jo atsikratyti, kai jis pats nesutiko trauktis.

Kultūros ministerijos tyrimo komisijai pripažinus, kad G.Kėvišas sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus, 2017 m. birželį L.Ruokytė-Jonsson atleido G.Kėvišą, bet tai nieko nekeitė, nes jis jau buvo laimėjęs prieš metus ankstesnio kultūros ministro Š.Biručio skelbtą konkursą ir nuo liepos turėjo pradėti naują kadenciją. Tik nespėjo, nes „Kėvišo įstatymas“ panaikino šio konkurso rezultatus.

Žinoma, viena L.Ruokytė-Jonsson nebūtų įstengusi susidoroti su didžiulį autoritetą pelniusiu teatro direktoriumi, bet sulaukė paramos iš įtikintų jos teisumu prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero S.Skvernelio, kuris po metų atleido pačią kultūros ministrę.

G.Kėvišas greičiausiai būtų pats pasitraukęs iš LNOBT, jei Kultūros ministerija būtų sudariusi jam sąlygas išeiti garbingai, bet, atleistas jo orumą žeminančiomis aplinkybėmis, jis pradėjo teisinę kovą ir dabar pasiekė pirmą rimtą pergalę.

Aišku, KT nutarimas anaiptol neįpareigoja valstybės sugrąžinti G.Kėvišą į LNOBT vadovo kėdę, bet visuomenei buvo paskelbta daug svarbesnė teisės doktrina – negalima priiminėti įstatymų, kurie keičia konkurso metu galiojusias sąlygas ir taip pažeidžia teisėtus asmenų lūkesčius.

Vadinasi, Seimas neturėjo teisės priimti įstatymo pataisų, kuriomis buvo persvarstyti jau įvykusio LNOBT vadovo konkurso reikalavimai ir įsriegtos nenumatytos naujos sąlygos.

Dabar jau ne L.Ruokytei-Jonsson, o naujam niekuo dėtam kultūros ministrui M.Kvietkauskui gali tekti spręsti, ką daryti, jei po KT išaiškinimo teismai priims G.Kėvišui palankius sprendimus, o jis yra pateikęs ieškinius net keturiose bylose.

Galimybės jam laimėti teismuose yra didelės, nes dar prieš metus Generalinė prokuratūra, nenustačiusi pažeidimų, panaikino įtarimus dėl galimai neskaidraus lėšų naudojimo LNOBT scenos rekonstrukcijai. Tai buvo svarbiausia teisinė pretenzija G.Kėvišui, o visa kita – tik gandai.

Meno vadybininko karjerą sėkmingai užsienyje tęsiantis G.Kėvišas tikriausiai nesieks grįžti į LNOBT, kuriam jau antrus metus vadovauja kitas asmuo.

Bet žalos atlyginimo už neteisėtą pašalinimą iš teatro vadovo pareigų jis gali reikalauti, o žinant, kad jo alga nebuvo menka, gali susidaryti ir šimtatūkstantinės sumos.

Čia plika akimi matoma sena Lietuvos teisės problema – kompensacijas moka ne neteisėtų atleidimų kaltininkai, o valstybė.

Kol politikai nepajaus asmeninių pasekmių už savo žalingus sprendimus, padėtis nesikeis.

Teismai dabar nagrinėja ir kitą panašų į G.Kėvišo atvejį – su valstybe trejus metus bylinėjasi buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas J.Milius.

Šiam valstybės tarnautojui irgi buvo pritaikytos specialiai jam sugalvotos taisyklės, kad būtų rastas pretekstas jį atleisti. Bet neseniai prokuratūra panaikino įtarimus J.Miliui, kad jis galbūt klastojo dokumentus ir slėpė informaciją apie bendrovės „Judex“ į Rusiją siųstuose koldūnuose neva rastas listerijų bakterijas.

Visą šią teisinę košę užvirė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tada koja ėmė trepsėti prezidentė D.Grybauskaitė ir, be abejo, kaip visada, nugąsdino itin kinkas drebinusį ir uoliai kiekvieną jos užgaidą tenkinusį tuometį premjerą A.Butkevičių, nors tai jo ir negelbėjo nuo ujimo, kurio nuolat sulaukdavo iš šalies vadovės.

Tuometė žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė teisme liudijo, kad buvo spaudžiama premjero A.Butkevičiaus atleisti J.Milių.

Kai neradusi tam pagrindo ministrė nesutiko paklusti, buvo pareikalauta VMVT vadovo ataskaitos, dar atsirado kažkokia slapta STT pažyma.

Vyriausybė per posėdį nežinia kokiu pagrindu nutarė nepritarti ataskaitai, nors nebuvo oficialaus ministrų kabineto nutarimo, ir J.Milių atleido.

J.Miliaus ieškinius nagrinėjantys teismai jau antrą kartą kreipėsi į KT prašydami išaiškinti, ar nepažeidė Konstitucijos Vyriausybė, sumaniusi būtent šiam asmeniui taikyti tokią atleidimo iš pareigų teisinę formą.

Jeigu KT pasakys, kad tai neteisėta, J.Milius gali būti grąžintas į VMVT vadovo pareigas ir jam priteista kompensacija už trejus nedarbo metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?