Palangos paplūdimio kopose prieš keletą dienų poilsiavusi 57 metų tauragiškė prarado krepšį, kuriame buvo telefonas, dveji akiniai nuo saulės, piniginė su 110 eurų, megztinis ir kitų daiktų.
Beveik 800 eurų patirtą nuostolį įvertinusi nukentėjusioji pareigūnams papasakojo, kad su draugu į paplūdimį atėjo jau po pietų. Kuprinę su daiktais ji buvo pasidėjusi netoli savęs.
Poilsiautoja visą laiką deginosi, maudytis į jūrą nėjo, o po 5 valandų pavakare susiruošusi eiti savo kuprinės neberado.
Kada pradingo šalia jos padėti daiktai, nei tauragiškė, nei jos draugas pasakyti negalėjo.
Nuo vagių apsisaugoti sunku
Šią vasarą tai jau ne pirma vagystė paplūdimyje. Per birželį į kurorto policiją kreipėsi keli nuo vagių nukentėję asmenys.
„Asmeniniai daiktai prarandami, kai besideginantys poilsiautojai paplūdimyje prisnūsta arba nueina išsimaudyti savo daiktus palikdami be priežiūros.
Tokių vagysčių kiekvieną vasarą padaugėja, kai būna geri orai, o paplūdimiai – nugulti žmonių.
Tuomet pro šalį vaikštantys asmenys niekam nesukelia įtarimo.
Kaip ir visi poilsiautojai, apsinuoginę vagys neišsiskiria iš kitų ir lengviau ištirpsta minioje“, – pasakojo Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus.
Pasak pareigūno, poilsiautojai nukenčia ir dėl savo priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų: „Užuot bent keletui valandų palikę juos namuose, žmonės atsineša telefonus į pliažą, o palikti ant pakloto jie vilioja vagis.“
Dažniausiai nukentėjusiesiems policijos pareigūnai menkai gali kuo padėti, nes jie nemato, kas jų daiktus paėmė, arba įtaria visus, kurie praėjo pro šalį.
Manoma, jog vagysčių paplūdimiuose jau būta gerokai daugiau, nei sulaukta pranešimų.
Netikėdami, kad bus surastas vagis ir jų daiktai, nemažai poilsiautojų apie tokius nusikaltimus net nepraneša.
Saugoti daiktų nenori
Neabejojama, kad geriausia apsauga nuo tokių vagysčių būtų vertingesnių daiktų saugojimo kameros. Bet užsiimti tokia paslauga iki šiol niekas nepanoro.
Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad daugiau nei prieš 10 metų gelbėtojai prie stoties buvo pastatę 20 spintelių su raktais, įdarbinę už tai atsakingą žmogų.
„Už daiktų saugojimo paslaugą tada prašėme 5 litų (apie 1,4 euro), tačiau didelio poilsiautojų susidomėjimo nesulaukėme. O ir vasara buvo prasta, žmonių mažai.
Mūsų kantrybė išseko, kai pasiėmęs krepšį žmogus mums ėmė reikšti pretenzijas, kad kažkas iš jo dingo.
Vėliau jis pasigestą daiktą rado namuose – paaiškėjo, kad nebuvo nė atsinešęs. Po to karto šį eksperimentą nutarėme baigti“, – pasakojo J.Pirožnikas.
Anot jo, eidami į jūrą poilsiautojai gelbėtojams ir dabar atneša pasaugoti savo krepšius, kuriuos sudeda po gelbėtojų postais.
Bet tarnybos vadovas prisakė tokių paslaugų nebeteikti: „Kam reikia prisiimti tokią atsakomybę? Įvyks nelaimė, gelbėtojai nubėgs traukti žmogaus iš vandens – kas prižiūrės daiktus?“
Paslaugą siūlė studentas
Prieš 3 metus daiktų saugojimo paslaugą siūlėsi teikti mediciną studijuojantis Vilniaus įmonės vadybininkas 23 metų Ignas Laugalys.
Tada vilnietis „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad imtis tokios paslaugos jį paskatino asmeninė patirtis: „Poilsiaujant prie jūros mane erzindavo, kai visa kompanija negalėdavo nueiti išsimaudyti, nes vienas likdavo saugoti daiktų.
Kai į paplūdimį ateidavau vienas, tekdavo rizikuoti ir rūbus, telefoną, piniginę krante palikti be priežiūros.“
I.Laugalio sumanymu, apie 6 kvadratinių metrų plote į smėlį būtų įbetonuota metalinė konstrukcija, ant kurios iš abiejų pusių trimis eilėmis būtų pritvirtintos 72 elektroniniais užraktais rakinamos spintelės.
Į išmaniuosius telefonus parsisiųsta speciali programėlė informuotų, kuri spintelė yra laisva, ir praneštų vienkartinį jos užrakinimo kodą.
Nuo vagių ir vandalų spinteles saugotų ir vaizdo kamera.
Atbaidė rinkliava
Sužinojusi, kad atsirado norinčiųjų, savivaldybė paplūdimiuose tokiai paslaugai numatė dvi vietas. Bet studentas konkurse taip ir nepasirodė, kai sužinojo, kad daiktų saugojimo paslaugos vietoms savivaldybė yra nustačiusi 500 eurų metinę rinkliavą.
Vilniečio skaičiavimais, vienas spintelių blokas, be programėlės ir vaizdo kameros, jam gali kainuoti apie 5 tūkst. eurų.
„Jei Palanga iš tiesų rūpinasi savo poilsiautojais ir nori suteikti jiems patogumą, ji tokią investiciją turėtų skatinti be jokio mokesčio“, – teigė nusivylęs vilnietis.
Šiemet kovą vietą daiktams saugoti paplūdimyje netoli jūros tilto numačiusi Palangos savivaldybė rinkliavą sumažino iki 100 eurų, tačiau norinčiųjų teikti paslaugą neatsirado ir šią vasarą.
