Sekmadienį įvykusiose pratybose dalyvavo apie 70 „Gedimino legiono“ savanorių. Jie buvo padalinti į penkias komandas. Kadangi pratybose buvo bandomas hibridinio karo scenarijus, tad daugiausiai dėmesio buvo skiriama melagingų naujienų („fake news“) šifravimui. Raudonoji komanda pratybų Operacijų centrui kūrė ir siuntė melagingas naujienas, o mėlynoji jas analizavo ir filtravo.
„Gavome per 500 netikrų pranešimų, kurie savanorių pagalba buvo išanalizuoti ir identifikuoti, kaip „fake news“, – pasibaigus pratyboms sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Pratybose taip pat buvo ir iš savanorių sudaryta IT analitikų komanda, buvo dronų komanda, kuri padėjo stebėti situaciją iš oro, taip pat buvo informacijos komanda. Tai yra žmonės, kurie tuo metu yra netoli įvykio vietoje ir gali savo kojom nulėkti bei patikrinti pranešimus, juos identifikuoti kaip tikrus arba melagingus.
Galiausiai – stebėtojų komanda, kuri analizavo trūkumus ir būtent jų dėka vėliau bus analizuojama, ką galima patobulint, pakeisti ar net iš viso atsisakyti.
„Gedimino legiono idėja yra ta, kad mes galim turėti saugų miestą tik tada, kai miesto apsaugoje dalyvauja ir gyventojai. Tai tie žmonės, kurie gyvena Vilniuje ir kuriems yra svarbu, kad Vilnius būtų saugus ir draugiškas gyventojams. Nes vien savivaldybės įmonės ar darbuotojai, kažkokios organizacijos ir pareigūnai, jie fiziškai neturi galimybių patikrinti visų hibridinio karo metu atsiradusių pranešimų.
Jeigu per valandą yra sugeneruojama apie 500 melagingų pranešimų, pareigūnai fiziškai negali aprėpti tokio informacijos kiekio. O kai dalyvauja savanoriai, kai kurie net neišeidami iš savo namų, ta informacija gali būti patikrinama. Tam mes čia ir esam“, – teigia „Gedimino legiono“ savanorė Aistė Kesminaitė-Jankauskienė.
Kol kas legionas dar tik yra formuojamas ir savanoriai neturi nusistatę procedūrų, kaip kas turi veikti. Tad pratybos ir buvo pirmasis bandymas pažiūrėti, kaip viskas turėtų vykti. Ateityje legiono veikla tik plėsis, kaip teigia A.Kesminaitė-Jankauskienė, ir jau nebūtinai koncentruosis į IT problemas.
„Tarkim, staiga gali atsirasti poreikis žmogaus, kuris kalba kiniškai ar japoniškai. Ar dar kas nors panašaus, kai nėra galimybės tuo metu gauti oficialaus atstovo. O žmonių Vilniuje, kurie moka šitas kalbas, tikrai yra ir jie gali padėti. Daug situacijų gali būti modeliuojama, kur žmonės galėtų prisijungti ir padėti. Legionui reikia įvairiausių įgūdžių ir sugebėjimų žmonių: aukštalipių, narų, gydytojų, branduolinės fizikos specialistų, turint omenyje, kad Astravas yra visai šalia...
Viskas, ką žmonės moka, viskas gali būti panaudota įvairiose situacijose. Mes negalime suprogramuoti arba sumodeliuoti įvykių, kurie nutiks. Tai gali būti nebūtinai potvynis. Tai gali būti gaisras, tai gali būti elementari hibridinė ataka, koks nors cheminis ginklas panaudotas... Mes gi nežinom, ko tikėtis“, – sako „Gedimino legiono“ savanorė.
Ji nedrįsta spėlioti, koks žmonių skaičius būtų optimalus, tačiau sako, kad kuo jų daugiau, tuo geriau. Legiono veikloje gali dalyvauti ir nepilnamečiai, tik atsakomybės ribos, greičiausiai, būtų ribotos.
„Padėti gali ir iš namų. Gali analizuoti, tikrinti kažkokius IT dalykus, visiškai nebūtinai kažkur vykti. Mums reikia kuo daugiau savanorių, nes mes norime, kad Vilnius būtų saugus, kad jame būtų saugu ir patogu gyventi“, – tvirtina A.Kesminaitė-Jankauskienė.
