Antradienį G.Nausėda pradėjo pirmąjį vizitą Lenkijoje, kur palietė itin jautrius ir ilgai atidėliotus klausimus, liečiančius abiejų šalių santykius.
G. Nausėdą ir pirmąją ponią Dianą Nausėdienę prezidento rūmų kieme pasitiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su sutuoktine.
Nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę prezidentai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos parado prasidėjo dvišalis susitikimas.
„Kalbėjausi prezidentu A.Duda apie buvusius prezidento Valdo Adamkaus santykius su tuometiniu Lenkijos Prezidentu Lechu Kaczynskiu. Pirmiausia turiu mintyje iki 2009 metų gana aktyviai veikusį Prezidentų konsultacinį komitetą, kuriame patarėjai užsienio politikos klausimais ir kiti specialistai galėjo aptarti aktualią situaciją ir ieškoti sprendimų būdų. Aš pasiūliau atgaivinti šį formatą ir pradėti tą daryti netrukus. Jau rugsėjo mėnesį būtų galima inventorizuoti dabartinę dvišalių santykių būklę, rasti tuos taškus, kuriais mes turime pasistūmėti į priekį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ po susitikimo rašė G.Nausėda.
Apie 14 valandą Lietuvos laiku A.Duda ir G.Nausėda surengė bendrą spaudos konferenciją.
Antradienio G.Nausėdos plane – ir susitikimas su Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu ir vakarienė su premjeru Mateuszu Morawieckiu.
Saugumo klausimai
Lietuvos Prezidentūra teigia, kad Varšuvoje „daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį“.
Lenkijos parama itin svarbi Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsaugą.
G. Nausėdos atstovai pranešė, kad susitikime taip pat numatoma aptarti energetinės nepriklausomybės ir transporto infrastruktūros klausimus, kalbėti apie Rytų partnerystės ateitį bei Europos Sąjungos darbotvarkę.
Anot diplomatų, Lenkija susitikime gali iškelti klausimus dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties ir siekti užsitikrinti Lietuvos paramą Varšuvos ginče su Briuseliu dėl teismų reformos.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad šiuo vizitu naujasis prezidentas parodys ir tam tikrą skirtumą nuo jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės diplomatijos.
„Apie santykių su Lenkija svarbą G. Nausėda kalbėjo dar rinkimų kampanijos metu. Tai galima sieti su Lenkijos svarba Lietuvos saugumui, energetikos ir transporto projektams“, – BNS sakė R. Vilpišauskas
„Šitaip taip pat norima parodyti, kad siekiama grįžti prie tos santykių būklės, kokia buvo prieš 10 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos – vadinamosios strateginės partnerystės.
Tuo pačiu parodomas ir tam tikras skirtumas nuo D. Grybauskaitės vykdytos politikos, orientuotos visų pirma į Šiaurės šalis“, – pridūrė politikos ekspertas.
Prezidentė D. Grybauskaitė prieš 10 metų savo pirmojo vizito vyko į Švediją.
G. Nausėdos delegacijos sudėtyje taip pat yra užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Seimo narė Rita Tamašunienė.
Palietė pavardžių rašybos klausimą
Lenkijoje buvo paliestas ir pavardžių rašybos klausimas. G.Nausėda sakė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. G. Nausėda teigė, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime nėra vieningos nuomonės.
„Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą“, – antradienį sakė prezidentas.
„Situacija nėra paprasta, nes šiuo metu yra bemaž trys pozicijos Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu, sutarimo bendro nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“, – teigė jis.
Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad „tautinės mažumos Lietuvoje yra ne problema, o turtas“, padedantis puoselėti draugiškus santykius su Lenkija.
Lietuvos lenkai ir Lenkijos valdžia daugelį metų prašo leisti asmens dokumentuose Lietuvos lenkų pavardes rašyti pagal lenkų kalbos taisykles, pavyzdžiui, su raide w.
Kritikai sako, kad tai sumenkintų valstybinį lietuvių kalbos statusą ir gali įnešti painiavos valstybės institucijose.
Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis – jis sakė, kad toks variantas galėtų būti nebent antrame paso puslapyje.
Lietuvos prezidentas taip pat pasiūlė atkurti abiejų šalių prezidentų komitetą dvišaliams santykiams aptarti.
A. Dudos teigimu, tai rodo, jog G. Nausėda yra atviras pokalbiams apie lenkų tautinės mažumos padėtį.
„Tai yra geras pažadas ateičiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Šiuo metu Lietuvos Seime yra pateikti du projektai dėl originalių asmenvardžių rašymo: vienas leistų tai daryti pagrindiniame, kitas – papildomame paso puslapyje.
„Puikiai bendradarbiaujame su „Orlen“
G.Nausėda taip pat teigė, kad Vilnius, anksčiau išsprendęs ginčus su Varšuva dėl didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijų Lietuvoje, šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja su „Orlen Lietuva“.
„Džiaugiuosi, kad tie nesusipratimai, kurie buvo kilę praeityje, šiandien yra visiškai išnykę, nebeaktualūs ir šiandien puikiai bendradarbiaujame su „PKN Orlen“ bendrove“, – kalbėjo G.Nausėda.
Nesutarimai išspręsti užpernai „Lietuvos geležinkeliams“ ir „Orlen“ pasirašius sutartį dėl krovinių vežimo tarifų ir Lietuvai nusprendus atstatyti prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Latvijos Rengę.
„Visos problemos, kurios egzistavo, yra išspręstos, arba jeigu ir atsiras, jos yra pakankamai sėkmingai sprendžiamos (...). Tai yra mūsų abiejų interesas, kad mūsų investuotojai jaustųsi gerai, kad galėtų siekti savo tikslų ir kartu pasitarnautų savo šalims“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentūros duomenimis, „Orlen“ yra didžiausias užsienio investuotojas Lietuvoje.
Anot Statistikos departamento, tiesioginės Lenkijos investicijos Lietuvoje siekia daugiau nei miljardą eurų, Lietuvos investicijos Lenkijoje – daugiau nei 433 mln. eurų.
Be to, Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos eksporto ir antra importo partnerė.
Šių metų sausio–gegužės mėnesių Lietuvos eksportas į Lenkiją siekė daugiau nei milijardą eurų ir augo beveik 13 proc. Importas į Lietuvą augo 6,5 proc., iki daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
A. Dudos žinia G. Nausėdai: JAV kariai Lenkijoje pasitarnaus viso regiono saugumui
Papildomi Jungtinių Valstijų kariai Lenkijoje pasitarnaus viso regiono saugumui, Varšuvoje viešinčiam Lietuvos prezidentui pareiškė Lenkijos vadovas Andrzejus Duda.
„Visa tai vyksta stiprinant regioninį saugumą, tame tarpe ir Lietuvos saugumą. Poną prezidentą patikinau, kad mes taip į tai žiūrime“, – bendroje abiejų šalių prezidentų spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Duda.
Su NATO pajėgomis Lenkijoje rotaciniu principu šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. JAV karių.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad perkels iš Vokietijos į Lenkiją papildomą tūkstantį karių.
Lenkija savo ruožtu žada pastatyti kompleksą kariams apgyvendinti ir kurti divizijos vadavietę.
„Į tai kreipiame labai didelį dėmesį – Lietuvos saugumas mums yra ypatingai svarbus ir iš tos perspektyvos mes žiūrime į savo padėtį“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
JAV buvo dislokavusi po kuopą karių kiekvienoje iš Baltijos šalių nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens. Jos atitrauktos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokavus tarptautinius NATO batalionus.
Dabar JAV kariai į Lietuvą dažnai atvyksta pratyboms iš Lenkijos.
Lenkijos parama itin svarbi Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsaugą.
G. Nausėda kviečia Lenkijos banką į Lietuvą
Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos banką atidaryti filialą Lietuvoje.
Bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda G. Nausėda sakė, kad konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikiantiems bankams būtų naudinga žmonėms.
„Pakviečiau ir ponas prezidentas pažadėjo perduoti atsakingiems žmonėms mūsų kvietimą lenkiškam bankui pasirodyti Lietuvos rinkoje, nes didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims – keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda: Lenkiją laikome strategine Lietuvos gynybos sąjungininke
Naujasis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, Varšuvoje susitikęs su šios kaimyninės šalies Prezidentu Andrzejumi Duda, aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę.
Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą“, – susitikime sakė Prezidentas G. Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
Anot Prezidento komunikacijos grupės, dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam Prezidentai skyrė daug laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra.
„Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica“, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas“, – teigė Lietuvos vadovas.
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos Prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką“.
Pirmąjį vizitą į Lenkiją ir pažintį su šios šalies vadovu Prezidentas G. Nausėda vertina itin pozityviai: „Vizito metu ne tik užmezgėme draugišką asmeninį ryšį su Prezidentu, bet ir aptarėme, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse.
Glaudus dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Siekdami gerovės valstybės idėjos, vienu pagrindinių akcentų laikome saugumą, tad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra būtini, įgyvendinant šią viziją“.
Antrasis Prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
Išreiškė paramą Lenkijai ginče su Briuseliu dėl teismų reformos
G.Nausėda per susitikimą pareiškė,
kad nepritaria siūlymui įvesti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą.
G. Nausėda per vizitą Varšuvoje pareiškė, kad ES institucijų ir Lenkijos valdžios ginčas turėtų būti sprendžiamas dialogu, o ne sankcijomis.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu A.Duda, G. Nausėda sakė, kad Lenkija reformas vykdė norėdama kovoti su korupcija.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija parodė pasirengimą bendradarbiauti, kai, reaguodama į ES teismo nurodymą, suspendavo sprendimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo sumažinus pensinį amžių.
„Prieš smerkdami turime gerai susipažinti su situacija ir manau, kad Lenkijos sprendimas buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje“, – sakė G. Nausėda.
„Taip, šis sprendimas buvo pripažintas Europos bendrijos kaip neteisėtas, todėl šitas įstatymas buvo suspenduotas, tai reiškia, kad Lenkijos pusė visgi reaguoja ir Lenkijos pusė yra pasirengusi bendradarbiauti“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Todėl prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu“, – teigė G. Nausėda.
Jis tiesiai neatsakė į BNS užduotą klausimą, kaip balsuotų Lietuva, jei ES šalims reikėtų apsispręsti dėl sankcijų – už, prieš ar susilaikytų.
A. Duda savo ruožtu pareiškė, kad teisėsaugos klausimai yra išimtinai valstybių narių, o ne ES institucijų reikalas.
ES Teisingumo Teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė Europos Sąjungos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių, pakenkdama jų nepriklausomumui.
Pernai Lenkijos vyriausybė suspendavo įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo, vykdydama laikiną ES teisingumo teismo sprendimą.
Jei Europos Komisija nustatys, kad Lenkija nevykdo teismo nutarties, šaliai gali būti iškelta nauja byla ir skirta piniginė bauda.
Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į teisinį mūšį dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teismų sistemos pertvarkos.
Varšuva tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.
Tuo tarpu Europos Komisija kaltina Varšuvą, kad ši siekia apriboti teismų sistemos nepriklausomybę ir pakerta valdžių atskyrimo principą.
A.Dudą pakvietė atvykti į sukilėlių perlaidojimą
G.Nausėda A.Dudą pakvietė rudenį atvykti į Vilnių dalyvauti XIX amžiaus sukilėlių prieš Rusijos imperiją palaikų perlaidojimo ceremonijoje.
„Pakviečiau poną prezidentą apsilankyti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje įvyksiančiame iškilmingame procese – 1863-1864 metų sukilimo herojų palaikų perlaidojime Rasų kapinėse“, – sakė G.Nausėda.
G. Nausėda sakė suprantantis, kad Lenkijos vadovo darbotvarkė gali būti įtempta dėl rudenį numatomų parlamento rinkimų, bet išsakė viltį, jog „galbūt pavyks rasti galimybę apsilankyti, nes tai labai svarbus įvykis tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai, tiek ir Lenkijai“.
Šiemet mokslininkai galutinai patvirtino, kad Gedimino kalne buvo rasti 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikai.
Jie bus palaidoti Senųjų Rasų kapinių Vilniuje centrinėje koplyčioje.
Lietuvos vyriausybė į ceremoniją taip pat žadėjo kviesti Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos atstovus.
