Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Ieva Valeškaite.
– Pirmieji partneriai, kurie suteiks Šeimos kortelės turėtojams nuolaidas. Prekybos tinklas „Maxima“ – dvigubai daugiau pinigų grįš į „Ačiū“ kortelę, dabar 1 proc., bus 2 proc.
Taip pat parodų centras „Litexpo“ Vilniuje – 50 proc. nuolaida „Litexpo“ organizuojamų parodų paskutinės dienos bilietui, taip pat 20 proc. nuolaida dienos pietų pasiūlymui. Kanceliarijos prekių parduotuvių tinklas „Officeday“ – 30 proc. nuolaida neakcinėms bei nenukainotoms prekėms.
Kaune įsikūręs Mediacijos ir teisinių paslaugų centras suteiks 20 proc. nuolaidą konsultacijoms, dokumentų parengimui, o pirmoji konsultacija bus nemokama. Kaune mažojoje bendrijoje „Picius“ – 30 proc. nuolaida kompiuterių remontui ir 25 proc. nuolaida vandens pramogoms Trakuose įsikūrusiame viešbutyje „Trasalis“.
Ministre, sąrašas atrodo trumpokas?
L.Kukuraitis: Mes turime suprasti, kad tai yra absoliuti pradžia. Pati kortelė yra visiška naujovė, džiaugiamės, kad turime partnerių, su kuriais pradedam. Kaip rodo aplinkinių šalių patirtis – tiek latviai, tiek lenkai turi tokias korteles – būtent šeimos kortelės yra pakankamai inertiškas projektas.
– Jūs tikitės, kad partnerių bus daugiau ateityje?
L.Kukuraitis: Jų tikrai bus daugiau. Tai, ką čia pamatėm, yra mažas paveikslas tiek nacionalinių tiekėjų, tiek regioninių tiekėjų, kurie pasiūlo tam tikras nuolaidas. Žinoma, po metų kalbėsime apie šimtus, o dar vėliau ir tūkstančius veikėjų, kurie dalyvaus.
– Šeimos kortelės įstatymas buvo priimtas pernai. Atrodo, per tuos metus tik 6 pavyko rasti partnerius. Ar sunkiai verslą sekėsi įtikinėti?
L.Kukuraitis: Tai nuoseklus darbas po darbo, darant, kad atsirastų kortelė. Ir nuoseklus etapas buvo, kad mes partnerių realiai pradėjome ieškoti tik gegužės pabaigoje.
– Kodėl taip vėlai?
L.Kukuraitis: Dėl to, kad ne ministerija turi surasti šiuos partnerius. Mes esame paskelbę nevyriausybinių organizacijų konkursą, šeimų organizacijų, kurios imsis iniciatyvos ir bus šitos kortelės operatoriai.
Šeimų organizacijos yra tos, kurios geriausiai pristato šeimų poreikius, susitaria su privačiu ir valstybiniu sektoriumi, kad suteikti tas lengvatas. Dabar, atsiradus nevyriausybinei organizacijai, šeimų organizacijai, kurie taps šitos kortelės atstovais, manau, kad bus didžiulis proveržis.
Mums buvo svarbu, kad nuo rugsėjo mėnesio, kai žmonės gaus korteles, būtų bent pirmosios nuolaidos ir jie galėtų jomis naudotis. Džiaugiamės, kad šiandien pasirašėme sutartį su trimis nacionaliniais tiekėjais.
Kol kas yra tokios nuolaidos, bet tikrai tai yra tik mažas paveikslas to, kas bus. Ir privačios įmonės, ir valstybiniame sektoriuje, taip pat ir su ministrais esame kalbėję apie įvairias galimybes.
– Anksčiau buvo kalbama, kad galėtų būti net perpus pigesni tarpmiestinio susisiekimo bilietai, į muziejus eiti galbūt nemokamai ar su tam tikra nuolaida. Kodėl to nepavyko su tais pačiais „Lietuvos geležinkeliais“?
L.Kukuraitis: Visa tai pavyks. Mes šiandien pasirašėme pirmąsias sutartis, pirmiausia, mus įstatymas tik nuo liepos 1 d. įgaliojo kažką daryti dėl Šeimos kortelės.
– Derėtis buvo galima ir anksčiau.
L.Kukuraitis: Galima, taip, bet sutartis ir pasirašėme liepos mėnesį, o ne tada, kai dar įstatymas negaliojo. Bet tikrai kasdien, kas savaitę pildysis sąrašas ir tuo metu, kai rugpjūčio viduryje pasirodys internetinis puslapis, kuriame bus nuolaidos, tikrai bus daugiau, negu jūs išvardinote.
Taip pat ir valstybinių tiekėjų, ir privačių. Iniciatyva yra didelė tiek iš privačių tiekėjų. O dėl transporto, tai egzistuoja atskiras transporto lengvatų įstatymas ir jį reikia koreguoti. Mes esame pateikę įstatymo projektą, jis yra derinamas, vertinamas ir rudens sesijoje turėtų būti priimtas, nes tik įstatymo būdu mes galime nustatyti lengvatas.
Jeigu tos lengvatos, kurias mes planuojame – tai reiškia, kad visi kortelės turėtojai, gausios šeimos, kurios turi 3 ir daugiau vaikų arba kurios augina vaiką su negalia, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas – joms atsirastų teisė važiuojant tiek tarpmiestiniu transportu, autobusu, geležinkeliu ar keltais keliantis, 50 proc. nuolaida.
Jeigu tai sutarsime – džiugu, kad koalicinėje sutartyje atsirado punktas, kad būtent dėl tokių lengvatų yra susitarta – tai manau, vėliausiai nuo kitų metų sausio lengvatos galios. Mes dar sieksime, kad rudens sesijoje būtų galima dar ir šiais metais, žiūrėsim, kaip mums pavyks.
– Ponia Valeškaite, iš to, kas šiandien buvo pristatyta, kaip jums tai skamba?
I.Valeškaitė: Visų pirma, norėtųsi atkreipti dėmesį, kas yra tie paramos gavėjai, kurie gaus tas Šeimos korteles. Atrodo keistokai pasirinkti. Dabar pagrindinis kriterijus – vaikų šeimoje skaičius ir neįgalumas vieno iš vaikų.
Iš esmės šią kortelę galės gauti net ir pasiturinčios šeimos, kurios augina 3,4 ar daugiau vaikų, o tos šeimos, kur vienišas tėvas ar vieniša motina augina vaiką ir galbūt tikrai sunkiai suduria galą su galu, negalės būti Šeimos kortelės gavėjais.
Truputėlį neramina grįžimas prie tokio požiūrio. Mano manymu, turėtų ypač daugiavaikes šeimas įžeisti, nes tikrai ne visos daugiavaikės šeimos yra remtinos.
Žinoma, galima sutikti, kad joms sunkiau, pramogos didesnės šeimai gausiau kainuoja, bet kodėl gi neremiamos tos šeimos, kurios neturi pajamų, o remiamos tik tos, kurios turi daug vaikų.
– Ministre, logiškai turbūt skamba?
L.Kukuraitis: Ir logiškai, ir ne. Šitą retoriką Laisvosios rinkos instituto mes girdėjome ir apie vaiko pinigus. Deja, turime pasakyti, kad pusė daugiavaikių šeimų yra ties skurdo riba ir žemiau. Čia neturime spekuliuoti šitokiais pasisakymais.
Dėl vaiko pinigų buvo lygiai ta pati retorika, tačiau kai įvedėme vaiko pinigus, tik tada pradėjo kristi vaikų skurdas, nepaisant to, kad vaiko pinigus duodam visoms šeimoms ir visiems vaikams. Kalbant apie gavėjus, Seimas apsisprendė, kam skirti.
Pirmoji idėja – gausių šeimų kortelės – buvo skirta būtent daugiavaikėms. Jeigu pažiūrėtumėte demografinę situaciją, turėtumėte pripažinti, kad būtent trečio vaiko problema egzistuoja Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjunga.
Kitaip sakant, pas mus yra pirmų, antrų vaikų daug, o trečių trūksta. Tai reiškia, kokiom paskatom mes galėtume paskatinti šeimas ryžtis ir trečiam vaikui. Vaiko pinigai yra vienas iš, kad papildoma išmoka – kitaip sakant, visi vaikai gauna didesnes išmokas su trečiu vaiku.
O Šeimos kortelė tam, kad paskatintume trečio vaiko atsiradimą, nes būtent demografiniai iššūkiai yra vieni iš didžiausių.
Čia yra viena iš skatinamųjų. Vaikai su negalia atsirado Seime, Seimas, kuris priėmė, yra tautos atstovai ir jie nusprendė. Manau, kad grupės gali vystytis, jeigu matysime, kad kortelės tampa rimtu instrumentu, tikrai bus atsigręžta ir į tas grupes, kurios yra skurde.
Kaip sakote, vieniši tėvai su vienu ar dviem vaikais. Manau, kad ilgoje perspektyvoje ta grupė plėsis, koreguosis, bet kol kas turime pradėti su instrumentu ir kad būtų visiems aišku.
Ir jau tokiu būdu mes apimame 70 tūkst. šeimų, kas yra palyginus didelis skaičius, kai viso vaiko pinigus gauna apie 250 tūkst.
– Iš tų 70 tūkst. kiek jau užsiregistravo sistemoje?
L.Kukuraitis: Jau 2470 šeimų šiai dienai. Jau yra gaminamos kortelės, bus siunčiamos į namus.
– Jos 30 darbo dienų bus gaminamos.
L.Kukuraitis: Apie 30 dienų, bet nuo liepos 10 d. atsirado galimybė, tai per 8 dienas jau turime virš 2 tūkst. šeimų. Turint galvoje, kad tai yra pakankamai inertiška, manau, kad po 1-2 metų mes kalbėsime, kad tie, kas turi teisę, visi ja ir pasinaudos.
– Ponia Valeškaite, jūs šiek tiek sukritikavote Šeimos kortelę, tačiau jūs sutinkate, kad reikia padėti šeimoms, kurioms iš tiesų pagalbos reikia. Koks būtų jūsų variantas?
I.Valeškaitė: Kas neramina, tai ne tik Šeimos kortelė. Neramina pati tendencija – kortelizacijos tendencija. Šeimos kortelė yra tik viena iš daugelio priemonių ir kortelių, kurios dabar yra ant valdžios stalo, netgi priimtos ir patvirtintos.
Be šeimos kortelės turėsime muziejų pasą, kultūros pasą, vaučerius – elektroninius kuponus maistui. Man nelabai priimtina yra tai, kad kyla labai audringos diskusijos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio skurdžiausiai gyvenantiems – valdžia tarsi nenori palikti daugiau pinigų pačių mokesčių mokėtojų kišenėse, nes taip žmogus tarsi supranta, kad tai jo uždirbti pinigai.
Užuot tai dariusi, ji pažeria tokių kortelių ir vaiko pinigų. Ir tada atrodo, kad reikia kažkokiam ministrui ar premjerui spausti ranką ir dėkoti už tą kortelę. Jeigu žiūrovai dabar džiaugiasi tomis Šeimos kortelėmis, kas mane labiausiai liūdina ir jie turbūt turėtų nuliūsti dėl to, kad ministras pristato Šeimos korteles, tuo tarpu pats premjeras šiandien pristatė didesnius turto ir automobilių mokesčius.
– Viena ranka duoda, kita atima.
I.Valeškaitė: Taip. Viena ranka valdžia duoda Šeimos korteles, kuriomis kažkas naudosis, o gal ir nepasinaudos, kita vertus, apmokestina taršius automobilius. Tai yra senus automobilius, tai reiškia, skurstančias, vargstančias šeimas, kurios negali įpirkti naujesnio automobilio.
Taip pat apmokestina šeimas, kurios perka nekilnojamąjį turtą ir galbūt didžioji dalis šeimos pajamų nueina būsto paskolai mokėti ir joms dar mokestis naujas. Tai kortelėmis gal naudosis, gal ne, o didesnius mokesčius gali tekti mokėti visiems.
– Ministre, jūs sarkastiškai šypsotės.
L.Kukuraitis: Manau, kad čia yra daug spėliojimų, nes tikrai premjeras nepristatė, kas mokės ar nemokės mokesčius. Net kai kalbam apie kuro mokestį – taršių automobilių mokestį – tikrai niekas nekalba ir tikrai nepristatė detalių, kad jūs galėtumėte sakyti, kad tie skurstantys mokės už savo dyzelinius.
– O jūs galite pasakyti, kad nemokės?
L.Kukuraitis: Apie tai nėra pasakyta ir tikrai reikia palaukti. Finansų ministerija turi siūlymus, Aplinkos ministerija taip pat ir tuos siūlymus reikės diskutuoti, bet tikrai negąsdinti ir nelyginti su Šeimos kortele.
Tuo labiau, kad į Šeimos kortelę niekas neįdeda pinigų, išskyrus per transporto lengvatas, kurias suteikia valstybė, reikės valstybės lėšų pridėti transporto tiekėjams tam, kad užtikrintume nuolaidas.
Bet visa kita yra visuomenės, privataus sektoriaus parama. Šia prasme valstybė elgiasi kitaip negu sakote jūs. Ne tai, kad kažkas kažką duoda ir reikia spausti premjerui ar ministrui ranką – tikrai ne mums reikia spausti ranką. Bet mes sakome: visuomenė yra solidari.
Kitaip sakant, jeigu mes nesumokame mokesčių dalies, kur jūs norite mokesčius mažinti, taip pat plečiate ir NPD dalį ir dėl to mes su viešom paslaugom turim trūkumą lėšų, kad galėtume užtikrinti darželių prieinamumą, tinkamą sveikatos sistemą.
Kai jūs nenorite, kad rinktume mokesčius, bet taip pat nenorite įvesti Šeimos kortelės, kur privatus sektorius prisidėtų, tai tada klausimas, kaip turint biudžetą, kurio surenkamumas yra 5 proc. mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o tai reiškia 2 mlrd. eurų mažiau į valstybės biudžetą negu kokioje nors Estijoje, kaip mes galime užtikrinti tas paslaugas ir visas kitas priemones, kurios yra būtinos valstybei egzistuoti.
Čia yra problema, dėl to Šeimos kortelės atsiradimas yra instrumentas, kaip renkant kažkiek ir mažiau mokesčių, įtraukti privatų sektorių, kad jie prisidėtų. Tada jeigu mes mokam mažiau mokesčių, susikurkime kitą solidarumo sistemą, kur galėtų atsiremti.
Čia yra nuoseklus instrumentas sakant, kad valstybė nėra pajėgi visų mūsų poreikių patenkinti nei per vaiko pinigus, nei per viešąsias paslaugas, nes deja, į valstybės biudžetą renkam 5 proc. mažiau ir deja, jūsų institutas nori, kad dar mažiau rinktume.
I.Valeškaitė: Tikrai norime, kad mokesčių našta gyventojams lengvėtų.
L.Kukuraitis: Dar turėtume prastesnes viešąsias paslaugas.
I.Valeškaitė: Tikrai ne. Tai nėra kelias.
L.Kukuraitis: Jūs sakote, kad tai nėra kelias, bet iš kitos puses šita priemone jūs turėtumėte labai džiaugtis, nes ji nieko neturi bendro su mokesčių didinimu.
I.Valeškaitė: Bet premjeras pats šiandien pasakė, kad įsipareigojimai yra labai dideli ir dėl to mums reikia didesnių mokesčių. Tai buvo premjero citata.
L.Kukuraitis: Taip, bet Šeimos kortelė jokio euro papildomo nekainuos.
I.Valeškaitė: Kainuos. 184 tūkst. eurų vien šiemet tos priemonės administravimui.
L.Kukuraitis: Kad sukurtų tuos milijonus eurų, kuriuos šeimos gaus dėl to, kad visuomenė yra solidari ir kad skatintų solidarumą tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek regioniniu – miestelio, kaimelio, jeigu privatūs tiekėjai dalyvaus, jeigu savivaldybės įsitrauks.
Tikrai bus labai rimta paramos sistema, į kurią remiasi aplinkinės šalys. Pavyzdžiui, Lenkijoje tokia kortelė prilyginama vaiko pinigams, nors žinom, kad vaiko pinigai Lenkijoje yra ypatingai dideli – 500 zlotų už kiekvieną vaiką.
Jie sako, kad tai yra tokio pat masto pagalba šeimoms ir aš manau, kad šita visuomenės solidarumo priemonė Lietuvoje turi potencijos tokia tapti. Ir mes turėsime, nekainuojant valstybei, didžiulę pagalbą šeimoms.
– Ponia Valeškaite, užsiminėte, kad kuriama ir vaučerių sistema, Kultūros ministerija savo kultūros pasą paleis. Ar nebūtų racionaliau visus šiuos projektus į vieną apjungti ir valstybei galbūt mažiau kainuotų, negu atskirai ministerijoms skirstant pinigus?
I.Valeškaitė: Žinoma. Vien apjungimas šių priemonių tikrai leistų sutaupyti dalį administracinių išlaidų. Bet kita vertus, ir pats ministras pripažino, džiugina, kad planuojama kaip ir perduoti dalį administravimo socialiniams partneriams – atsisakyti valstybei šios priemonės administravimo.
Irgi yra labai didelis pavojus, ar ministerija įsivertino riziką. Kortelėje prie tų tiekėjų yra aprašas, kad galės pasinaudoti nuolaida, jeigu perka nenukainotas prekes. Jau dabar yra rinkoje labai daug akcijų, nuolaidų.
Šeimos gali batutų parkuose naudotis lengvatomis, kine, muziejuose, vaikų žaidimo aikštelėse. Šeimoms yra siūloma labai plati nuolaidų paletė. Dabar ministerija, viena vertus, kaip ir prisiims šiek tiek įsipareigojimą užtikrinti, kad nuolaidos bus teikiamos sąžiningai.
Gali kilti didelis pasipiktinimas. Štai nuvažiavau į vandens parką, sumokėjau 15 eurų, o kažkokiame tinklalapyje ta pati paslauga siūloma už 8 eurus. Tai jums toks papildomas įsipareigojimas gali kilti. Ar jūs tai įsivertinę esate?
L.Kukuraitis: Matote, jūs imate vieno tiekėjo, su kuriuo šiandien pasirašėme sutartį.
– Nes tų tiekėjų tiesiog kol kas nėra daug.
L.Kukuraitis: Viena detalė. Tai bus visiškai kitas vaizdas, jis nuolat pildysis ir jau po keleto mėnesių mes turėsime visiškai skirtingą, kitokį sąrašą, ten bus vienos nuolaidos visoms prekėms, kitos neakcinėms prekėms – visaip bus.
Tiekėjai apsispręs, ką jie gali pasiūlyti ir kaip dalyvauti. Ir šeima rinksis.
– Jūs jau vedate derybas?
L.Kukuraitis: Žinoma, derybos nuolat vyksta. Su daug įmonių tikrai vyksta. Ir regioninio lygmens. Tačiau tikrai nenorime įsijausti, nes tai turėtų daryti nevyriausybinė organizacija, kuri po poros savaičių bus patvirtinta.
Ji taps operatoriumi, perims mūsų kontaktus, sudarinės sutartis, viešins ir atstovaus interesus, kad taip nenutiktų, kad susidubliuotų akcijos. O dėl kortelių integracijos – aš visiškai su tuo sutinku. Tikrai kalbamės su ministerijomis, kurios paraleliai veikia.
Netgi buvo minčių su vaučerių sistema paieškoti sąsajų. Deja, šitame politiniame etape, kai neaiški ministrų ateitis, ministerijų, kas vadovaus, kol kas atidėta tolesnei ateičiai. Bet manau, kad tai tik laiko klausimas, kada susiintegruos į instrumentą, kuris bus geriausiai administruojamas, labiausiai išviešintas.
Manau, kad tai gali tapti ir šita Šeimos kortelė.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
