G.Nausėda jau praėjusį mėnesį užtikrintai įsitaisė palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąrašo viršūnėje, iš jos į antrąją vietą išstūmęs savo pirmtakę Dalią Grybauskaitę.
Birželį išrinktąjį prezidentą palankiai vertino 64,7 proc. rinkėjų, nepalankiai – vos 7,9 proc., o tų, kurie nežinojo, ką apie šį naują politiką pasakyti, buvo 27,4 proc.
Liepos viduryje tų, kurie palankiai vertino ką tik inauguruotą šalies vadovu G.Nausėdą, buvo beveik 10 procentų daugiau – 73,7 proc. Sumažėjo ir tų, kurie jį vertino nepalankiai ar nežinojo, ką apie jį pasakyti, – 5,2 ir 21,1 proc.
Į viršų šoktelėjo ir tas G.Nausėdos reitingas, pagal kurį jis pirmavo ir praėjusį mėnesį, – visuomenės veikėjų, kuriuos rinkėjai patys įvardija kaip geriausiai atstovaujančius jų interesams. Čia jo rėmėjų padaugėjo 5 proc.
Išaugo ir rinkėjų pasitikėjimas prezidentu kaip institucija – nuo 58,2 iki 63,5 proc.
G.Nausėdos populiarėjimo priežastys yra kelios. Pirmoji – šalies rinkėjai visada suteikia didelį meilės avansą bet kokiai savo išrinktai valdžiai, ypač prezidentams.
Antra, G.Nausėda, aktyviai nesikišdamas į šalies vidaus politikoje kunkuliuojantį jovalą ir tarsi plevendamas virš jo, patvirtino daugumos už jį balsavusių rinkėjų viltis, kad jis bus taikos prezidentas, virš visų iškilęs vienytojas ir taikytojas, kurio mantijos niekuomet nesuteps purvinos politinės kasdienybės purslai.
Tiesą sakant, tokias viltis dauguma šalies rinkėjų deda į kiekvieną prezidentą, tačiau į šį, atėjusį į Prezidentūrą po vaidingos ir intrigų nevengusios D.Grybauskaitės dešimtmečio, – ypač.
G.Nausėdos kalbos inauguracijos dieną buvo tiksliai ir teisingai nutaikytos būtent į tuos lūkesčius ir viltis, dėl kurių triuškinama dauguma rinkėjų ir balsavo už jį per rinkimus.
O po G.Nausėdos kojomis knibždančioje rikiuotėje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, permainų mažoka, o tos, kurios įvyko, – ne itin didelės.
Favoritais rinkimuose į Seimą toliau lieka konservatoriai ir jiems į nugarą kvėpuojantys valstiečiai – atitinkamai po 15,5 ir 12,2 proc. rinkėjų simpatijų. Kaip matyti, jų populiarumas pastarąjį mėnesį šiek tiek aptrupėjo, tiesa, paklaidos ribose. O praėjusį mėnesį trečiojoje vietoje buvusius opozicinius socialdemokratus iš jos išstūmė Darbo partija. Bet ir šis pasikeitimas – nežymus ir veikiau simbolinis.
Vis dėlto, kad ir kaip žiūrėsi, ne tik kairiuosius, bet ir visas kitas pagrindines politines jėgas kankina ta pati sena liga – paskendusios kasdienėje politinėje maišalynėje jos nesugeba patraukti didesnio rinkėjų dėmesio kuo nors nauju.
Tad daugeliui belieka nukreipti viltingus žvilgsnius į aukščiausiai stovinčią figūrą – prezidentą.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
