Trakai – iki šiol viso pasaulio karaimams šventas miestas

Iš viso pasaulio į protėvių Tėvynę Trakus susirinkę karaimai jau septynioliktą kartą dalyvaus savo kalbos, kultūros ir papročių mokykloje. Nors šiuo metu senuoju Trakų karaimų dialektu kalba tik apie trisdešimt žmonių, karaimai vis tiek pasiryžę išlaikyti savąją kalbą.

Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Lenkijos karimų Kultūros bendrijos vadovė M. Abkowicz Trakus laiko savo širdies Tėvyne.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Lenkijos karimų Kultūros bendrijos vadovė M. Abkowicz Trakus laiko savo širdies Tėvyne.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
K. Firkavičiūtė (dešinėje) džiaugiasi, kad iš tėvų su krauju paveldėjo norą dalyvauti Karaimų bendruomenės veikloje.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
K. Firkavičiūtė (dešinėje) džiaugiasi, kad iš tėvų su krauju paveldėjo norą dalyvauti Karaimų bendruomenės veikloje.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
H.Kobeckaitė ir sovietmečiu, ir po nepriklausomybės atkūrimo buvo itin aktyvi Karaimų bendruomenės narė. Nepraleidžia ir dabar progos dalyvauti tautiečių susibūrimuose.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
H.Kobeckaitė ir sovietmečiu, ir po nepriklausomybės atkūrimo buvo itin aktyvi Karaimų bendruomenės narė. Nepraleidžia ir dabar progos dalyvauti tautiečių susibūrimuose.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Karaimai į vasaros stovyklą Trakuose susirinko jau septynioliktą kartą.<br>Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2019-07-22 15:24, atnaujinta 2019-07-22 19:16

„Min karai“, – išvertus iš karaimų kalbos, reiškia – „aš esu karaimas“. Karaimiškai „žmogus“ – „adam“. Šiuos ir kitus žodžius išmoks patys mažiausi mokyklos dalyviai, o jų tėvai ir seneliai iki šiol puikiai kalba gimtąja karaimų kalba.

Pasak žinomos visuomenės veikėjos, diplomatės, vertėjos ir rašytojos, tikros trakietės Halinos Kobeckaitės, karaimus į Trakus atveda etninio bendrumo jausmas: „Tai – pagrindinis motyvas karaimams kasmet susirinkti Trakuose, kurie nuo Vytauto Didžiojo laikų yra ir administracinis, ir dvasinis karaimų gyvenimo centras“.

Tarpukaryje Trakuose karaimų gyvenimas buvo labai autentiškas, nes čia, kaip niekur kitur nuo seno gyveno daug žmonių. Visi gyveno net vienoje gatvėje, tarpusavyje bendravo tik karaimiškai. Kalbos, kaip dabar niekam nereikėdavo mokintis, nes ja būdavo kalbama kiekvienoje šeimoje.

„Tai, kad aš iki šiol puikiai kalbu karaimiškai, pirmiausia, esu dėkinga savo tėvams. Kai mes iš Trakų išvykome gyventi į Šiaulius, o po į – Mažeikius, buvome vienintelė karaimų šeima, bet vis tiek namie kalbėdavome tik gimtąja kalba. Jei to nebūtų buvę, su seserimi tikrai būtumėm kalbą pamiršę“, – pasakojo H. Kobeckaitė.

Tokią pačią tradiciją ji, ištekėjusi už karaimo Mykolo Firkovičiaus, išsaugojo ir savo šeimoje. Su vienintele dukra Karina namie kalbėdavo tik karaimiškai.

„Gaila, bet dabar jau galiu karaimiškai pakalbėti tik dukra, o ji – su manimi. Trakuose jaunų žmonių, kurie mokėtų karaimų kalbą, yra labai mažai. Apskritai, tik Lietuvoje – išlikusi, gyva ir vartojama karaimų kalba. Gal tik trisdešimt žmonių ją dar iki šiol išsaugoję. Lenkijoje karaimų kalbą moka tik vienas žmogus“, – apgailestavo H. Kobeckaitė.

Anksčiau savo tarmes turėjo dar Krymo, Lucko ir Galičo karaimai. Šiuo metu išlikęs tik Trakų karaimų dialektas.

Pratęsti karaimų šeimas sudėtinga

Lietuvos karaimai visais laikais stengdavosi išlaikyti grynakraujas karaimiškas šeimas, tačiau dabar tai – itin sudėtinga, nes žmonių kiekvienais metais mažėja. Karaimiškose šeimose mergaičių ir berniukų skaičius taip pat mažėja.

„Kai iš karto po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas rašė straipsnį apie karaimus, siekiant pratęsti mano ir vyro šeimos tradicijas išlaikyti grynakraują šeimą, dukra Karina tuo metu būtų galėjusi tikėtis santuokos tik su šešiais vaikinai“, – prisiminė H. Kobeckaitė, neturinti nė lašo kitos tautos kraujo.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 200-210 karaimų.

„Mažasis princas“ patikrino kalbos žinias

Kiek iš tikrųjų žmonių dar geba kalbėti ir skaityti karaimiškai, leido patikrinti garsi žinomo prancūžų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi knyga „Mažasis princas“.

Vokietijos esanti „Mažojo princo“ draugija yra užsibrėžusi šią knygą išversti į šimtą pačių mažiausių pasaulio kalbų. Karaimų kalba neliko draugijos dėmesio nuošalyje. Ji tame unikaliame sąraše – 95-oji.

Sulaukusios pasiūlymo išversti „Mažąjį princą“ į karaimų kalbą, H. Kobeckaitė su dukra Karina, net neabejodamos, ėmėsi darbo.

2018 m. pabaigoje „Mažasis princas“ karaimiškai 300 egzempliorių tiražu buvo išleistas Vokietijoje.

„Kai knyga buvo pradėta pardavinėti, Lietuvoje ją įsigijo 26 karaimai. Tai leidžia daryti išvadą, kiek žmonių dar iš tikrųjų moka karaimiškai“, – pastebėjo H. Kobeckaitė.

Kiek visame pasaulyje gyvena etniškų karaimų, ji teigė atsakyti neįmanoma, nes yra žmonių, kurie nėra karaimai, bet išpažįsta jų tikėjimą.

Manoma, kad Vytauto Didžiojo laikais, kai jis karaimus pakvietė iš Krymo atvykti į Lietuvą, Tarkuose ir jų apylinkėse buvusi maždaug pusantro tūkstančio žmonių bendruomenė.

Tenka gyventi be dvasininko

Ne vieną amžių turėjusi savo dvasininką, kuris būdavo laikomas dideliu autoritetu ir vadovaudavo visam karaimų gyvenimui, šiuo metu Lietuvos karaimų bendruomenei tenka jaustis lyg našlaitei.

Yra penki žmonės, kurie Trakuose ir Vilniuje esančiose kenesose vadovauja pamaldoms. Tačiau jie nėra dvasininkai, o tik – skaitovai.

Vyresniuoju dvasininku iki 2000 m. buvo velionis H. Kobeckaitės vyras M. Firkovičius. Iki 1982 m. vyresniuoju karaimų dvasininku buvo jo dėdė Simonas Firkovičius. Po jo mirties dešimt metų jokio dvasininko nebuvo, o jau 1992 m. savo dėdę pakeitė M. Firkovičius.

2000 m. dvasininku buvo išrinktas S. Firkovičiaus sūnus Juozas Firkovičius. Deja, jis mirė 2009 m.

Tada dar pavyko išrinkti net aukščiausią karaimų dvasininką, hachaną Marką Lavrinovičių. Tačiau po jo mirties 2011 m. iki šiol dvasininko išsirinkti karaimams nepavyksta.

Didžiuojasi, tęsdama tėvų darbus

„Nuo mažens žinojau, kodėl karaimų veikla yra svarbi. Tai – mano kraujyje, nes abu tėvai ir sovietmečiu, ir po nepriklausomybės atkūrimo buvo labai aktyvūs Lietuvos karaimų bendruomenės nariai“, – kalbėjo K. Firkavičiūtė, jau dvidešimt vienerius metus vadovaujanti Karimų kultūros bendrijai.

Ji taip pat yra viena iš kasmetinės karaimų mokyklos Trakuose organizatorių ir jos vadovė.

Šiemet mokykla – išskirtinė net tik dalyvių gausa (susirinko apie 80 karaimų), bet ir tuo, kad 2019 m. Lietuvoje buvo paskelbti Karaimų metais.

„Per septynioliktą metų mūsų mokyklos koncepcija keitėsi. Jei pradėjome nuo visiškai elementarių dalykų, tai dabar, pirmiausia, labai džiaugiamės, kad kasmet atvažiuoja vis tie patys žmonės. Su mūsų mokykla jau išaugo viena karta, kuriai dabar jau 19-20 metų.

Nepaisant to, kad šie jauni žmonės vadinami šių dienų auksine karta, jiems vienas bendravimo būdų – mokykla Trakuose. Negana to, jie jau tie, kurie ir organizuoja mokyklas, turi idėjų ir sumanymų, kokios turėtų būti ateityje. Šiais susvetimėjimo laikais noras kažką veikti bendruomeniškumo labui – tiesiog unikalus bruožas“, – pasidžiaugė K. Firkavičiūtė.

Ji taip pat pastebėjo, kad ne visada iš svečių šalių į Trakus atvykę jauni karaimai dalyvauja mokyklos veikloje, tačiau jau vien tai, kad žino, kada ji vyksta ir tuo laiku būna Trakuose, yra labai svarbu.

„Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kaip man tėvai pasakodavo apie savo bendravimą jaunystės laikais – plaukimą valtimis į salas, bendrus vakarojimus, į tai, kas karaimų gyvenime vyksta dabar, galima tik pasidžiaugti, kad nedingęs emeocinis užtaisas išlaikyti savo tautinį identitetą“, – svarstė K. Firkavičiūtė.

Lenkijos karimai stengiasi išlikti

Iš Trakų kilusi, bet Varšuvoje jau daug metų gyvenanti Lekijos Karaimų kultūros bendrijos vadovė Mariola Abkowicz teigė, kad Lenkijoje šiuo metu gyvena apie šimtas karaimų, kurių tėvai – taip pat karaimai. Dar maždaug du šimtai karaimų gyvena mišriose šeimose.

Ji pasidžiaugė, kad Lenkijos valdžia remia karimų kultūrinę veiklą, o tai suteikia galimybes leisti du žurnalus, kalendorius, išlaikyti dainų ir šokių ansamblį.

„Nors gyvenu Lenkijoje, Trakai – mano namai ir širdies tėvynė, nes čia gimė tėvai, seneliai ir proseneliai. Bet jokių sienų tarp Lietuvos ir Lenkijos karaimų nėra. Mes bendromis pastangomis siekiame išlaikyti savo protėvių palikimą“, – kalbėjo M. Abkowicz.

Karaimai Lietuvoje

Su Lietuva karaimų istorija susijusi nuo 1397-1398 m. Manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas iš Krymo išvedė kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdino jas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

Taip pat manoma, kad Vytautas galėjęs išsivesti karaimus, sumušęs netoli Azovo vieną iš ordų. Kelių šimtų karaimų šeimų ir kelių tūkstančių totorių atkėlimas buvo nevienkartinis. Tai siejama su Vytauto valstybine politika – apgyvendinti tuščias žemes, statyti pilis bei miestus, pagyvinti prekybą ir ekonominį gyvenimą.

Iš pradžių karaimai buvo kompaktiškai apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų Vytauto pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Vėlesniais laikais karimai apsigyveno Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje.

Tačiau Trakų miestas pagal valdovų privilegijas visada buvo jų bendruomenės administracinis ir dvasinis centras Lietuvoje. Ilgainiui Trakai pačių karaimų imti suvokti, ne tik kaip gimtinė, bet ir kaip Tėvynė, nors amžiams bėgant nenutrūko jų etniniai, kultūriniai bei konfesiniai ryšiai su Krymo, Galičo ir Lucko karaimais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.