Už S.Skvernelio kandidatūrą balsavo 83 parlamentarai, prieš pasisakė 1 Seimo narys, susilaikė 30.
Pats S.Skvernelis prieš pat balsavimą kvietė parlamentarus balsuoti pagal savo nuomonę ir įsitikinimą. Jis kalbėjo, kad svarbiausiais klausimais Seimas privalo susitarti, nes esą visais atvejais, kai buvo sprendžiami svarbūs klausimai be susitarimo, jie būdavo nepriimti arba sukeldavo per daug audrų.
„Gyvenimas keičiasi. Klausimas, ar keičiasi aplinkybės ir politinės jėgos, apie kurias pasisakyta prieš trejus metus ar daugiau. Jei mes matome pokyčius, atsinaujinimą, manau, kad galime ieškoti sutarimų ir korekcijų tomis temomis, kurios kadaise buvo išsakytos pakankamai kategoriškai“, – sakė jis.
S.Skvernelis tikino brėžiantis raudonas linijas korupcijos ir skaidrumo klausimais bei pridūrė, kad jo Vyriausybėje esą nebus nei vieno ministro, žmogaus, kuriuo jis abejotų.
Žadėjo palaikyti kandidatūrą
Valstietis Jonas Jarutis dar prieš balsavimą negailėjo liaupsių S.Skverneliui ir kalbėjo, kad jis pagaliau atsižvelgė „į paprastą žmogų“ bei kaip nepartinis asmuo pelnė ne tik pačių valstiečių, bet ir kitų partijų pagarbą, todėl valstiečiai vienareikšmiškai ketina jį palaikyti.
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius ragino nesugadinti S.Skverneliui 49-osios gimimo dienos. Antradienį Vyriausybės vadovas švenčia gimtadienį.
„Noriu vis tiek nuoširdžiai pakviesti nesugadinti mūsų premjero gimtadienio nuotaikos“, – kalbėjo politikas, pridurdamas, kad frakcija palaikys jo kandidatūrą. S.Skvernelį palaikyti žadėjo ir Lenkų rinkimų akcija.
Pažėrė kritikos
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dėkojo S.Skverneliui už tai, kad „jis atsitraukė nuo pykčio retorikos kelio“. „Jūsų ištarti žodžiai, kad esminės reformos gali būti padarytos tik sutarus abiem pusėms, buvo išgirstos“, – kalbėjo konservatorius.
Tiesa, jis iškart pažėrė ir kritikos dėl koalicijos sudarymo su teisiama „Tvarkos ir teisingumo“ partija bei susisiekimo ministro Roko Masiulio keitimo kitu ministru.
„Mes turėjome ministrą, kuris, atsiraitojęs rankoves, ėjo tą sritį (susisiekimo, – aut.past.) tvarkyti. Tai buvo žmogus, kuris pasakė, kad šią neskaidrią sritį galime sutvarkyti. Šiek tiek su liūdesiu ir nusiminimu klausau premjero, kad ši ministerija bus atiduota kažkam kitam (…) galbūt netgi tai partijai, kuriai yra pareikšti įtarimai“, – sakė G.Landsbergis.
Jis pridūrė, kad asmeniškai neturi nieko prieš S.Skvernelį, todėl prieš jį nebalsuos, o balsavime dėl jo kandidatūros esą ketina susilaikyti.
Avansu nepasitikės
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad praėjusią savaitę visi pamatė kitokį premjerą, nei prieš tai – atviresnį, pripažįstantį klaidas.
Tačiau, anot jos, atmetus gražias vizijas, esą reikėtų konstatuoti faktą, kad nors koalicinė sutartis buvo derinama ilgai, mes nieko nežinome apie ministrus, kurie pakeis dabartinius bei kas bus su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
„Išsamių atsakymų neišgirdome, o tai reiškia, kad esame kviečiami pasitikėti avansu. (...) Premjeras siūlo pažaisti pokerį, kur, kaip įprasta visos kortos uždengtos lieka iki paskutinės sekundės, o varžovas mus bando įtikinti, kad jau šį karta tikrai neblefuoja“, – teigė opozicijos lyderė.
Pažadų buvo per daug
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas kvestionavo, ar tikrai Vyriausybėje bei Seime buvo prieš rinkimus žadėta darna.
„Buvo daug pažadų, labai gražių, ir apie Darbo kodeksą, ir apie darbo užmokestį, ir apie bazinį dydį... Ir vėlgi, po tam tikro laiko mes galime pasakyti – ar tikrai tie pažadai buvo įvykdyti? Aš galiu drąsiai pasakyti po šitų metų, kad daugokai tų pažadų įvairiose srityse neįvykdyta“, – kritikavo socialdemokratas.
A.Syso teigimu, nors kai kurie namų darbai liko nepadaryti, tačiau LSDP esą netrukdys palaikyti S.Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
Grąžino įgaliojimus
Prezidentas G.Nausėda premjero S.Skvernelio kandidatūrą parlamentarams pateikė ketvirtadienį. Kaip nurodyta Konstitucijoje, išrinkus naują prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per penkias dienas.
Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
S.Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos. Prezidentas turės patvirtinti naujosios Vyriausybės sudėtį.
Buvo variantas A
Prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį Seime teikdamas S.Skvernelio kandidatūrą daugiausia akcentavo būtinybę išsaugoti veiksmingą darbą tarp visų valdžios institucijų ir jo darbinę patirtį.
„Šią kandidatūrą teikiu atsižvelgdamas į tai, kad ji yra remiama Seimo daugumos, ir siekdamas sukurti prielaidas veikti veiksmingai – turinčiai Seimo pasitikėjimą – Vyriausybei. Pasirinktos kandidatūros teikimas ministro pirmininko pareigoms užimti yra būtinas, siekiant laiduoti valdžios institucijų sąveiką.
Ypatingas ministro pirmininko, kaip Vyriausybės vadovo, konstitucinis statusas lemia išskirtinius reikalavimus šias pareigas einančiam asmeniui. Siūlomo kandidato ministro pirmininko pareigoms užimti sukaupta patirtis vadovaujant 17-ajai Vyriausybei, taip pat jo ankstesnė patirtis vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai neabejotinai padės jam siekiant įveikti būsimus iššūkius“, – kalbėjo prezidentas.
Po kalbos Seime G.Nausėda žurnalistams sakė, kad S.Skvernelis buvo jo variantas A ir kiti variantai esą būtų lėmę didelį neapibrėžtumą.
Pripažino klaidas
Savo ruožtu pats premjeras, parlamentarams išvardijęs visus pasiekimus, kuriuos pavyko nuveikti Vyriausybei, užsiminė ir apie padarytas klaidas. Jis pripažino, kad ne kartą teko užlipti ant grėblio arba minos ir tik taip suprasti, kad buvo priimtas prastas sprendimas.
„Vykdant reformas, daroma ir klaidų, išmokstamos pamokos, apie jas taip pat noriu pakalbėti. Man asmeniškai teko per trumpą laiką sukaupti nemažą politinę patirtį, teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavau, bet tai buvo mano išmoktos pamokos.
Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai, tačiau visuomenė retai kada teigiamai priima pokyčius (...) Visada ieškojome socialinio dialogo, daug kompromisų su profsąjungomis įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą, kai kada griežta retorika politikoje irgi gali būti klaida, tušti apsižodžiavimai su oponentais taip pat yra klaida“, – Seime sakė S.Skvernelis.
„Galime atsiprašyti Lietuvos žmonių, kartais demokratinė konkurencija išsigimsta ir tenka matyti ambicijų kovas, tai negerina aplinkos valstybėje“, – kalbėjo jis.
