Už tai, kad grąžintos pataisos būtų svarstomos iš naujo balsavo 63 Seimo nariai, o 13 parlamentarų norėjo, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis ir liktų galioti iki šio buvusi tvarka.
Taip Seimas nusprendė antradienį, apsvarstęs prezidento veto dėl dviejų – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymų pataisų. Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį.
„Socialdarbietis“ Juozas Bernatonis piktinosi dėl to, kad vienu balsavimu spręsta dėl dviejų prezidento veto. Jis norėjo, kad būtų du balsavimai ir todėl pagrasino kreiptis į Seimo etikos sargus, kurie turėtų išaiškinti susidariusią situaciją.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, pristatydamas veto, tikino, kad jeigu valstybės bei savivaldybių turtas būtų valdomas efektyviau, o nereikalingos patalpos būtų išnuomojamas arba parduodamas kaip nereikalingos, tai „prisidėtų prie pilnesnio biudžeto“.
„Tai būtų nors ir mažas, bet žingsnelis į priekį gerovės valstybės link“, – teigė S. Krėpšta.
Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad uždraudus politinėms jėgoms neatlygintinai naudotis valstybės bei savivaldybių nekilnojamuoju turtu, sunkiausia finansiškai bus ypač toms partijoms, kurios negauna dotacijų iš biudžeto.
Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė nepalikti mokestinės išimties Lietuvos bankui, kuris nemoka turto mokesčio, o Edmundas Pupinis tikino, kad politinėms partijoms skiriamos nepaklausios patalpos, kurių „niekas nenuomoja, o partijos bent sumoka komunalinius mokesčius“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė panaikinus išimtį pretenduoti valstybės bei savivaldybių nekilnojamąjį turtą biudžete numatyti didesnę paramą partijoms, nes jos demokratijos garantas.
„Jeigu kažkokią paramą mažiname, turime rasti kelius, kaip padėti jų egzistavimui“, – aiškino A. Sysas.
Konservatorius Jurgis Razma, priminęs, kad socialdemokratai praeityje lengvatinėmis sąlygomis privatizavo daug patalpų, tikino, kad dabar uždraudus kitoms partijoms patalpas gautos neatlygintinai, jos bus diskriminuojamos.
Pasak prezidento patarėjo S. Krėpštos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra savanoriški susivienijimai ir jie turėtų „veikti verslo pagrindu ir galėtų civilizuotai apmokėti patalpas nuomojant jas“.
S. Krėpšta akcentavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai naudojasi išimtimi neteisėtai. Jis pabrėžė, kad ši išimtis iki šiol daryta, nes ši organizacija esą vykdo valstybės deleguotas funkcijas – išduoda sertifikatus. Tačiau S. Krėpšta tikino, kad už tai rūmai ima mokestį.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas informavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmams išimtis taikyta, nes jie, skirtingai negu kitoms organizcijoms, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas tikino, kad partijos turi rėmėjus ir jie, anot jo, galėtų sumokėti už joms reikalingų patalpų išlaikymą.
Pasak G.Nausėdos, Seimo liepą priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo bei racionalaus valstybės turto tvarkymo principams. Valstybės turtas negali būti naudojamas taip, kad tenkintų kurios nors vienos grupės ar atskirų asmenų interesus.
