Daug kas skelbia, kad visus šunis dėl to turime karti ant paties Vilniaus savivaldybės mero R.Šimašiaus, nes būtent jis liepė nulupti J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos, o po to ir kilo siautulys.
Aišku, yra ir pritariančių šiam Vilniaus vadovo veiksmui.
Bet ar R.Šimašius viską padarė gerai ir dėl nieko nekaltas? Žinoma, kad ne.
Būtent būdas, kaip buvo nulupta ta lenta (šeštadienį paryčiais slapta), sukėlė žmonių, netgi pateisinančių šį veiksmą, pasipiktinimą.
Siekdamas tokiu būdu atsikratyti atminimo lentos ir taip išdurti visus galimus savo ideologinius priešininkus bei maksimaliai juos neutralizuoti sostinės meras kaip tik pasiekė maksimaliai priešingą efektą.
Kita vertus, ar galima ko nors protingesnio reikalauti iš tokio istorijos eksperto kaip R.Šimašius matant, kaip jis beveik tuo pat metu savo rankomis sukūrė „Fluxus“ judėjimo vertą skandalingą vaidinimą, kai nieko nesišsiaiškinęs liepė iš Zuokų namų paimti J.Meko fondui priklausančius daiktus.
Kai taip nekenti savo politinio priešininko A.Zuoko, matyt, dar ir ne to gali pridaryti.
O koks buvo ryškiausias R.Šimašiaus viešas veiksmas praėjusią kadenciją? Teisingai, jo rankomis pjaustytos tujos.
Bet bene garsiausiai nuskambėjusi istorija iš R.Šimašiaus darbo teisingumo ministru laikų, kai Baltarusijos režimas paprašė išduoti opozicijos veikėjo A.Beliackio finansinius duomenis, o mūsiškis tuometis liberalas paslaugiai tai padarė.
Po to iš Vilniaus į Minską atvykęs A.Beliackis buvo tuoj pat uždarytas į cypę.
Kodėl jau tuomet R.Šimašiaus politinė karjera nebuvo baigta? Matyt, todėl, kad jam buvo krikščioniškai atleista: „Juk jis nesupranta, ką daro.“
