Gerovės valstybė be valstybės
Po 2016 m. Seimo rinkimų, kuriuose pergalę šventė ir daugiausiai mandatų susižėrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), XVII Vyriausybės programa buvo sudaryta LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) koalicijos pagrindu. Tiesa, valstiečių koalicijos partnerę 2017 metų pabaigoje ištiko skilimas: nuo LSDP atskilo Lietuvos socialdemokratų darbo partija pasivadinusi partiečių dalis.
Būtent LVŽS programos pagrindu buvo suformuota Vyriausybės programa, tačiau, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano, Vilniaus politikos analizės instituto pirmininko, politologo Šarūno Liekio, partijos programinės nuostatos ir jose deklaruotos vertybės stipriai prasilenkė su principais, kuriais savo veiklą grindžia trečius metus dirbanti Vyriausybė.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atėjo į valdžią su centro kairės pozicija, kuri reiškia, kad turėsime valstybėje daugiau bendro gėrio. Kai žiūrime į Vyriausybės veiklą, matome, kad Vyriausybė angažavosi labai neoliberaliose reformose, kitaip sakant, reformose, siekiančiose sumažinti valstybę.
Tai, ką Vyriausybė darė, neatitiko jų rinkėjų lūkesčių. Čia ir yra pagrindinė problema ir tai akivaizdžiai prieštarauja prezidento Gitano Nausėdos deklaracijoms apie gerovės valstybę“, – portalui lrytas.lt sakė Š.Liekis.
Nepaisant vertybinių neatitikimų tarp programinių nuostatų ir priemonių, kurių pagalba įgyvendinami Vyriausybės programos tikslai, Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovų teigimu, atnaujinus Vyriausybės sudėtį, bus tęsiami gerovės valstybės kūrimui svarbūs darbai.
„Atnaujintos sudėties Vyriausybė iki kadencijos pabaigos numato įgyvendinti visus programoje užsibrėžtus darbus. Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas socialinės atskirties mažinimui, struktūrinėms reformoms sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo sektoriaus ir kitose srityse.
Taip pat bus vykdomas valstybės turto valdymo centralizavimas, įvairių viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų optimizavimas ir kiti svarbūs gerovės valstybės kūrimui darbai“, – teigė Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovai.
Darnus valstybės valdymas
Vadovaujantis 2016 m. pabaigoje suformuota Vyriausybės programa, valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai turėjo būti paremti penkių darnų principu. Tarp šių principų rikiavosi ir darnaus valstybės valdymo principas bei jį lydėjęs Vyriausybės programoje akcentuotas „socialinis dialogas“, „nuolatinis dialogas“, „politinio lygmens bendravimo formatų suformavimas“, „specialistų dialogas“.
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, būtent kokybiškas dialogas, vertinant Vyriausybės darbą retrospektyviai, buvo tai, ko stokojo Vyriausybė ir jos vadovai.
Dialogo trūkumas išryškėjo, kilus medicinos drabuotojų nepasitenkinimui, mokytojų streikui dėl etatinio darbo užmokesčio ir jį lydėjusiai ministerijos blokadai. Vidaus reikalų ministerijos veikla tam tikrais atvejais taip pat liudijo dialogo trūkumą su pareigūnų organizacijomis, kritikavusiomis šios ministerijos vadovą Eimutį Misiūną ir net siūliusiomis jį atstatydinti.
„Demokratijoje reikia, kad sprendimus paremtų bendruomenės, kurioms tie sprendimai pritaikomi. Kiekvienas sprendimas turi turėti atramą per dialogą: bandymo surasti atramą ir pasitikėjimą labai trūko.
Tai siejasi su kompetencijos problema – neaišku, ar apskritai suprantama, kad dialogas yra būtinas. Sprendimai turi būti paaiškinti ir paaiškinti ne po fakto, kodėl vienas ar kitas sprendimas buvo padarytas, bet sprendimo formulavimo stadijoje“, – pastebėjimais dalijosi A.Krupavičius.
Urėdijos ir melioracija
Vadovaujantis Vyriausybės tikslais, buvo numatyta taip pertvarkyti melioracijos statinių valdymą, kad valstybei priklausančių statinių dalis iki 2020 metų sumažėtų iki nulio procentų.
Anot Š.Liekio, šis pertvarkymas yra akivaizdus bandymo atsisakyti viešojo gėrio pavyzdys, kuris nebuvo sėkmingas. Vilniaus politikos analizės instituto pirmininkas, politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad labai daug problemų kilo ir su urėdijų reforma, „privedusia prie masinių kirtimų“.
Miškų kirtimo problemą akcentavo ir VDU profesorius A.Krupavičius.
„Miškų kritimas, istorija su Punios šilo statusu – beveik kiekvienoje srityje rastume probleminių vietų. Tikriausiai mažiausiai problemų kelia užsienio politika, krašto apsauga“, – sakė A.Krupavičius.
Nestabilumas švietimo ir kultūros politikoje
Pakeistos kultūros ir švietimo ministrės, mokytojų streikas, kultūros darbuotojų nepasitenkinimas, politologų pastebėjimu, išryškino šių politikos įgyvendinimo sričių problemas ir trūkumus.
„Kas ta valstybė be kultūros ir švietimo? Tai teritorija. Kai į valstybę yra žiūrima kaip į teritoriją, tada valstybė lieka be kultūros, švietimo ir civilizacinės dedamosios.
Švietimas daugybėje parametrų yra tai, kas traukia šią valstybę į priekį, ir jie nori mažinti finansavimą švietimui ir aukštajam mokslui, nežiūrint to, kad, pažiūrėjus į konkurencingumo indeksus, būtent ši sritis Lietuvą traukia į priekį. Jokiu būdu ne valstybės valdymo kokybė“, – situaciją komentavo Š.Liekis.
Neišpildytus pažadus švietimo ir aukštojo mokslo srityje akcentavo ir VDU profesorius A.Krupavičius.
„Aukštųjų mokyklų reforma didžiąją dalimi liko popierinė – rezultatai yra, švelniai tariant, abejotini. Mokytojų etatinių atlyginimų įvedimas baigėsi mokytojų streikais, ministerijos blokada. Po to, kai pasikeitė ministrai, buvo pripažinta, kad ministerija susiduria su labai didelėmis problemomis, įgyvendinant Vyriausybės programą“, – teigė A.Krupavičius.
Nepasitenkinas sveikatos ir socialine apsauga
Analizuojant Vyriausybės veiklą, tarp problemiškiausių sričių, anot A.Krupavičiaus taip pat rikiuojasi ir sveikatos apsauga bei socialinės apsaugos klausimai. Būtent šeimos puoselėjimui ir sveikatos apsaugai bei šių sričių pertvarkoms ir tobulinimui buvo skirti pirmieji XVII Vyriausybės programos skirsniai.
„Sveikatos apsaugos srityje reformų buvo daug, bet visuomenės nuomonės apklausos apie kompensuojamų vaistų tvarką ir kitus pakeitimus rodo, kad žmonės nauja tvarka yra nepatenkinti. Kyla daug klausimų dėl sveikatos priežiūros tinklo pertvarkymo.
Socialinės apsaugos klausimai taip pat nėra aiškūs. Vaiko teisių sistemos pertvarkymas buvo neparuoštas, jis buvo nepakankamai finansuojamas, nauja struktūra buvo per menkos aprėpties ir dėl to kilo daug problemų, turėjome daug rezonansinių atvejų“, – pastebėjimais dalijosi A.Krupavičius.
