Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas.
Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.
Prieš vizitą G. Nausėda Vokietiją pavadino „viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje“ ir žadėjo siekti sustiprinti prekybinius santykius.
G. Nausėdos vizitas sulaukė nemažo vietos žiniasklaidos dėmesio, nes tai pirmas A. Merkel susitikimas su užsienio valstybės vadovu jai pirmadienį grįžus į darbą po trijų savaičių atostogų.
Didžiausias nesutarimas dvišaliuose santykiuose yra Rusijos eksporto dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ tiesimas. JAV, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos. Vokietija teigia, kad projektas atpigins dujas.
Vokietija gali bandyti užsitikrinti didesnę Lietuvos paramą aštrėjančiuose ginčuose su JAV ir siekti lietuvių įsipareigojimo dalyvauti perskirstant migrantus ES.
Prezidentą vizito metu lydi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji kartu su prezidentu trečiadienio popietę apsilankys prie Berlyno sienos. D. Nausėdienė Berlyne taip pat lankysis Vokietijos amatų rūmuose.
Ketvirtadienį G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Prakalbo vokiškai
G. Nausėda trečiadienį pasitelkė vokiečių kalbos žinias ir savo sudarytą knygą apie Nidą, siekdamas užmegzti glaudų asmeninį ryšį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Pirmą sykį paspaudęs Vokietijos vyriausybės vadovei ranką Berlyne kanceliarijos kieme G. Nausėda pabrėžė, kad Vokietija jo gyvenime užima ypatingą vietą – čia jis studijavo netrukus po nepriklausomybės atkūrimo 1990-1992 metais.
„Vokietija yra mano antroji tėvynė. Čia aš parašiau savo daktaro darbą ir apgyniau disertaciją Vilniuje“, – prisiminė prezidentas.
Netrukus jis kanclerei padovanojo knygą apie Nidą, kurią su kolege pats išleido 2016 metais, ir pakvietė A. Merkel aplankyti Kuršių neriją – prezidento žodžiais, gražiausią vietą žemėje.
„Gražiausioje vietoje žemėje ponia kanclerė dar nepabuvojo. Aš tikiuosi, kad ji apsilankys Kuršių nerijoje“, – sakė G. Nausėda.
Rinkimų kampanijos metu jis yra sakęs, kad patirtis Vokietijoje suvaidino esminį vaidmenį jo pasaulėžiūrai.
„Mano pažiūros formavosi dar prieš 25–30 metų, kai teko lankytis Vokietijoje. Ten suvokiau, kad vakarietiškas gyvenimo būdas, rinkos ekonomika yra būtent tas kelias, kuris nekelia nė menkiausių abejonių, o tuo metu buvusios naivios mintys apie kažkokį pusinį ar trečiąjį kelią yra visiška nesąmonė“, – šiemet kovą sakė prezidentas.
G. Nausėda ir A. Merkel pažintiniame susitikime aptarė ES darbotvarkės klausimus, pradedant būsimu biudžetu ir baigiant Britanijos pasitraukimu iš ES, taip pat dvišalius karinius ir prekybinius ryšius.
Vėliau jis kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene apsilankė Berlyno sienos memoriale.
Asmeninis ryšys gali būti svarbus, kai G. Nausėda turės siekti kanclerės paramos Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. A. Merkel žada Vokietijos vyriausybei vadovauti iki 2021 metų.
A. Merkel: ES turi stebėti, kad Astravo elektrinė atitiktų saugumo standartus
Europos Sąjunga turi stebėti, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė atitiktų saugumo standartus, sakė A.Merke.
„Vokietija remia Lietuvą, kad turi būti laikomasi didesnių saugumo kriterijų. Europos Sąjunga turi žiūrėti, kad ši Astravo jėgainė atitiktų visus saugumo standartus ir nekeltų pavojaus“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Atominė elektrinė Astrave statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo reikalavimų, jos vieta parinkta remiantis geopolitiniais, o ne ekonominiais sumetimais.
„Labai prašome mūsų bičiulių pagalbos Europos Sąjungoje siekiant, kad ši elektrinė dar prieš jos funkcionavimą įgyvendintų visus saugumo standartus, kuriuos yra būtina įgyvendinti“, – teigė šalies vadovas.
Baltarusija Lietuvos priekaištus kategoriškai atmeta.
„Lietuva neatsisakys dalyvauti ES iniciatyvose dėl pabėgėlių pasidalijimo“
G.Nausėda sakė, kad Lietuva neatsisakys dalyvauti naujose Europos Sąjungos (ES) iniciatyvose dėl pabėgėlių paskirstymo po valstybes nares, siekiant sumažinti pietinėms šalims tenkančią naštą.
Šalies vadovas trečiadienį po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad Lietuva, sutikdama priimti pabėgėlius, rodo solidarumą.
„Būsimosiose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, kadangi puikiai suprantame, kad būdami Europos Sąjungos nariais turime ir teises, ir pareigas bei atsakomybes“, – Berlyne sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.
Prezidentas kartu pabrėžė, kad pabėgėlių paskirstymas „turi būti suderintas su galimybėmis“.
Lietuva prieš kelerius metus sutiko dalyvauti ES programoje paskirstyti dalį pabėgėlių, užplūdusių Italiją ir Graikiją per Viduržemio jūrą.
Pagal ją Lietuva priėmė 490 žmonių iš tokių šalių kaip Irakas ir Sirija, bet dauguma iš jų vėliau išvyko iš šalies į turtingesnes Europos valstybes. Lenkija ir Vengrija pabėgėlius priimti atsisakė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praeitą mėnesį paskelbė, kad 14 Europos šalių sutiko sukurti naują solidarumo mechanizmą pasidalyti pabėgėlius, tačiau daugiau detalių apie šią iniciatyvą kol kas nėra.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su G. Nausėda sakė, kad remia būsimosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą spręsti migracijos problemas, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtina pasiekti susitarimus su Afrikos šalimis ir užtikrinti taiką Libijoje ir Sirijoje, siekiant apriboti migrantų srautus.
„Jeigu būtų taip, kad migrantai, pabėgėliai atvyktų į Vokietiją, esu įsitikinusi, kad mums reikėtų naujo mechanizmo ir kad visų įsipareigojimai būtų aiškūs. Dėl to pritarsiu naujosioms Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pastangoms spręsti šį klausimą“, – kalbėjo A. Merkel.
Vokietijos kariai liks Lietuvoje
A.Merkel taip pat pridūrė, kad Vokietija tęs vadovavimą tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir vykdys oro policijos Baltijos šalyse misiją.
„Savo sustiprintu dalyvavimu su NATO pajėgomis padedame stiprinti Lietuvos saugumą. Tai norime tęsti ir toliau, kaip ir tęsti oro erdvės kontrolę“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė A. Merkel.
Vokietija į Lietuvoje dislokuotą sąjungininkų batalioną yra atsiuntusi apie 550 karių.
Panašūs vienetai yra dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje nuo 2017 metų, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.
Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo tada Vokietija penkis kartus siuntė naikintuvus kelių mėnesių budėjimui į Aviacijos bazę Šiauliuose, rodo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenys.
Lietuva iš Vokietijos perka karinės technikos ir įrangos už beveik pusę milijardo eurų.
Prezidentas G. Nausėda sakė besitikintis, kad ateityje Lietuva ir Vokietija turės dar daugiau galimybių bendradarbiauti įsigijant karinę įrangą ir efektyviai įgyvendinant „ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą“.
„Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šioje srityje bus labai reikšminga“, – kalbėjo šalies vadovas.
Vokietija žada investuoti per 100 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.
Vykdant bendradarbiavimo projektus, Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis vilkas“ yra priskirta Vokietijos divizijai. Be to, Lietuvos kariai Malyje veikia Vokietijos kontingento sudėtyje.
Kalbėjo ir apie „Nord Stream 2“
G.Nausėda sako, kad pokalbiuose su Vokietijos kanclere Angela Merkel sutarė, jog tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“ turi būti gerbiami Ukrainos interesai.
G. Nausėda sakė susitikime išreiškęs „pakankamai skeptišką požiūrį“ dėl šio projekto, kuriuo Baltijos jūros dugnu Vokietijai numatoma tiekti rusiškas dujas, apeinant Ukrainą, Baltijos šalis ir Lenkiją.
„Tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikavimui Europos Sąjungoje“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Yra dar vienas labai svarbus klausimas – tai yra Ukrainos interesai, dujų tranzito per šalį interesai, ir šioje vietoje gerbiama ponia Merkel pritarė, kad šitų Ukrainos interesų būtina paisyti“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Beveik baigiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui vadovauja Rusijos dujų kompaniją „Gazprom“. Jį taip pat finansuoja vokiečių, olandų, austrų ir prancūzų įmonės. Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas.
