Daugiau nei pusė laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų nelaisvėje praleidžia ilgiau negu penkerius metus. Tokios griežtos bausmės turėtų atgrasyti linkusius nusikalsti, tačiau taip nėra – į įkalinimo įstaigas grįžta net 62 procentai nuteistųjų.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikisi, kad situacija pasikeistų, jei nuteistieji būtų geriau pasiruošę gyvenimui laisvėje. Ministras Vyriausybei pateikė bausmių vykdymo sistemos pataisas.
– Ką siūlote keisti? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Jankevičiaus.
– Įkalinimo įstaigų užduotis yra ne tik izoliuoti pavojingus nusikaltėlius, bet ir juos perauklėti, pataisyti, kad daugiau nebenusikalstų. Su antrąja funkcija mes susitvarkome prastai: nuteistieji vėl nusikalsta.
– Kodėl taip atsitinka?
– Nemažai nuteistųjų nedirba, nedalyvauja kitoje veikloje, nes neturi paskatų. Žinoma, visi nori kuo greičiau išeiti į laisvę, bet tie, kurie ilgą laiką nedirba, laisvėje neranda savęs. Jie vėl nesusiranda darbo, neprisitaiko ir grįžta prie nusikalstamos veiklos.
– Kaip atliekančius bausmę kalinius paskatinti dirbti?
– Visi, kurie pataisos įstaigose dirbs, turės galimybę atlikti bausmę lengvesniu režimu, gaus daugiau lengvatų, o po tam tikro laiko galės persikelti į pusiaukelės namus. Šie namai yra jau anapus tvoros, o įsikūrus juose didėja lygtinio paleidimo galimybė. Bet iki tol reikia aktyviai dirbti ir dalyvauti socializacijos programose.
Analizuodami kitų šalių praktiką matome, kad darbo paskatos paketai nuteistuosius veikia labai pozityviai. Jie stengiasi susirasti darbo ir noriai dirba.
– Iš kur atsiras darbo vietų? Dabar nemažai nuteistųjų skundžiasi, kad jų trūksta.
– Asmenys, kurie atlieka bausmę švelnesniu režimu arba gyvena pusiaukelės namuose, galės dirbti ir už tvoros, o vakare grįžti į pataisos įstaigas.
Žinoma, tai galioja įvykdžiusiems nesunkius nusikaltimus ir tiems, kurie vertinami pozityviai.
Naujų verslininkų, kurie pataisos namuose galėtų sukurti darbo vietų, bando pritraukti ir įstaiga „Mūsų amatai“. Kol kas jiems neblogai sekasi. Be to, mes galime organizuoti nuteistųjų darbą už tvoros – prižiūrimi jie gali pjauti žolę, šluoti gatves, kapoti malkas.
– Planuojama pakeitimų ir dėl darbo apmokėjimo?
– Nuteistieji, kurie dirbs įstaigų viduje, gaus pinigines išmokas, o dirbantieji už tvoros bus socialiai apdrausti ir gaus atlyginimą kaip ir laisvėje gyvenantys žmonės.
Nemokamo darbo nebus. Netaikysime ir priverstinio darbo, bet tiems, kurie nedirbs, tikimybė išeiti į laisvę pirma laiko faktiškai išnyksta.
– Kiek laiko reikėtų šioms permainoms įgyvendinti?
– Projektas bus pradėtas laipsniškai įgyvendinti iškart, kai bus priimtos pataisos, todėl jam ruošiamės jau dabar. Pravieniškių ir Panevėžio pataisos namuose esame įsteigę lengvojo režimo teritorijas, kur gerai besielgiantys nuteistieji turi daugiau lengvatų.
Visiškai įgyvendinti savo planus tikimės per metus ar dvejus.
– Kiek galėtų kainuoti bausmių vykdymo sistemos pakeitimas?
– Didelių papildomų išlaidų nebūtų. Be to, dar ir gautume pinigų. Už lengvus nusikaltimus nuteisti asmenys įgytų galimybę dirbti laisvėje, o tokie moka 10 procentų savo uždarbio į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Taip tikimės surinkti apie 170 tūkst. eurų, kuriuos galėsime panaudoti nuteistųjų reabilitacijos, socializacijos ir užimtumo programoms.
– Nuteistieji nusikalsta ne tik išėję į laisvę, bet ir atlikdami bausmę. Ar turite planų, kaip kovoti su smurtu ir kalinių kastomis?
– Mano žiniomis, smurto įkalinimo įstaigose mažėja, o geriausias kovos su kastomis būdas – izoliacija. Jei matome, kad nuteistasis yra pavojingas ar siekia išnaudoti kitus, jį izoliuojame atskiroje kameroje arba perkeliame į kitą laisvės atėmimo įstaigą.
Tam reikia kuo daugiau kamerų tipo patalpų, kuriose kali po vieną ar po du nuteistuosius.
– Daugiausia jų buvo Lukiškių kalėjime. Ar netrūksta kamerų jį uždarius?
– Praėjusiais metais Pravieniškėse pastačius naują korpusą atsirado 360 vietų, po remonto naujų kamerų įrengta ir kitose įkalinimo įstaigose. Mažėja ir kalinių. Prieš šešerius ar septynerius metus jų skaičius siekė apie 10 tūkstančių, dabar – 6,5 tūkstančio. Bet vis tiek pirmaujame Europoje.
