„Nutarta sudaryti Seimo laikinąją komisiją bendru sutarimu dėl Rozovos. Būtent Rozovos dalykų, kurie buvo įvardinti VSD kaip priežastis nesuteikti jai teisės dirbti su slapta informacija. Galiu pasakyti, kad detalės rodo, jog VSD sprendimas buvo principingas ir pagrįstas“, – po NSGK posėdžio teigė Arvydas Anušauskas.
Paklaustas, ar I. Rozova su Rusijos diplomatais bendravo Lietuvoje, A. Anušauskas patvirtino, kad taip.
„Rusijos diplomatai, kurie turėjo ir kitas pareigas, bendravo Lietuvoje“, – teigė A.Anušauskas.
ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje.
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią. Po šiais metais vykusio ortodoksų forumo Sakartvele, kuriame buvo pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba, kilo masiniai protestai šalyje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, reaguodamas į konservatorių prašymą, pirmadienį NSGK vadovui D. Gaižauskui perdavė VSD informaciją, kodėl I. Rozova negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
Seimo pirmininkas teigė, kad I. Rozovai suteikti leidimo dirbti su slapta informacija apskritai nereikėjo.
„Leidimo išduoti dirbti su slapta informacija nebereikėjo, kadangi ji nebuvo pareigose. Tiesiog aktualumas prapuolė (...) Nebebuvo poreikio išduoti leidimo darbui su slapta informacija“, – pirmadienį teigė V. Pranckietis. Paklaustas, kodėl I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, V. Pranckietis aiškino, kad tai buvo techninis sprendimas.
L.Kasčiūnas: premjeras žinojo
Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad informaciją apie parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptus kontaktus su Rusijos diplomatais prieš pusantrų metų gavo ir premjeras Saulius Skvernelis.
Taip jis kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nusprendus inicijuoti parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar priesaikos nesulaužė I. Rozova ir kiti Seimo nariai, žinoję apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmę aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas teigė, kad su tokia informacija prieš pusantrų metų susipažino L. Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad susipažino su įslaptinta informacija, todėl negalėjo jos naudoti. Jis taip pat sakė nenorėjęs „pažymų versti politinės kovos įrankiu“.
„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš bandyčiau skleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.
„Žinojusiųjų situaciją prieš pusantrų metų yra tikrai ne vienas. (...) Mes turime ir Seimo pirmininką, kuris turėjo dar ir neįslaptintą raštą, (...) o šalia to dar buvo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – teigė jis.
„Jis irgi žinojo situaciją. Jeigu jau aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu koalicijoje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – pridūrė politikas.
L. Kasčiūnas teigė, kad žvalgybos pateikti duomenys rodo, jog I. Rozova su Rusijos diplomatais aptarinėjo „politinę situaciją, dinamikas, tendencijas, projektus“, tačiau detalesnių duomenų politikas nepateikė.
