Tiesa, nors abu politologai V.Pranckiečiui prognozuoja gana šviesią politinę ateitį, jų nuomonės išsiskyrė dėl jo galimybių ir toliau likti Seimo pirmininku.
Sveikino sprendimą
Ketvirtadienį V.Pranckiečiui pranešus apie traukimąsi iš LVŽS, politologas L.Bielinis naujienų portalui lrytas.lt šį parlamento vadovo žingsnį vadino sveikintinu.
„Aš sveikinčiau tokį pasitraukimą, nes tai apsaugo jį nuo gana pavojingų ir sudėtingų kaltinimų, menkinimų per artėjančią sesiją. Tokiu būdu jis apsaugo ir save, ir išsaugo savo įvaizdį. Aš maniau, kad taip ir įvyks. Džiaugiuosi, kad jis racionaliai pasielgė“, – komentavo profesorius.
Panašiai kalbėjo ir S.Spurga, kuris tikino tikėjęsis tokio V.Pranckiečio sprendimo.
„Pagalvojau šitą žinią pamatęs, kad jo žingsnis turbūt teisingas. Iš vienos pusės, ta procedūra jo, kažkoks svarstymas politinėje partijoje, nedaro garbės, todėl, kad tai yra aukštas pareigūnas ir šiaip asmuo, tai mažų mažiausiai yra nemaloni procedūra.
Nesvarbu, kaip ji pasibaigtų, tai rodo, kad partija nėra patenkinta ir ne visai pasitiki Seimo pirmininku“, – kalbėjo jis.
Kokie šansai išsaugoti postą?
S.Spurgos įsitikinimu, Seimo pirmininko pasitraukimas iš LVŽS gali būti naudingas ir siekiant išsaugoti savo postą, nes balsavimo dėl nepasitikėjimo juo metu, daugiau opozicinių partijų atstovų gali palaikyti V.Pranckietį kaip nepartinį asmenį, nenorėdami, kad į šią vietą būtų deleguotas kuris nors valdančiųjų atstovas.
„Jeigu būtų balsavimas Seime dėl nepasitikėjimo juo, tai gal jis net ir daugiau šansų turėtų išlikti, nes opozicija žinotų, kad neturi pagrindo kažkaip jo nepalaikyti, o gal ir kitos partijos savotiškai kitaip vertins.
Ar laimėjimas išsaugant postą, tai sunku pasakyti, bet tai yra moralinis laimėjimas. Jis nėra tiek pasirengęs būti įsikabinęs į partiją, nes jeigu ji nenori, tai jis parodo, kad jam ir nereikia“, – svarstė MRU docentas.
Tačiau kitokios nuomonės laikėsi L.Bielinis, kurio teigimu, Seime dažniausiai būna priimami tokie sprendimai, kokių nori valdančioji dauguma, tad V.Pranckiečio šansai likti parlamento vadovu – menksta.
„Opozicija gal ir norėtų vieno ar kito, bet viską nulems sprendimas, kurį padarys valdančioji dauguma. Seime, kaip mes žinome, sprendimai priimami daugumos balsų dėka, o ne opozicinės mažumos.
Opozicija turi savo nuomonę, turi aiškias savo pozicijas, tai sveikintina, tačiau situacija tokia – laimės dauguma, nes ji yra dauguma“, – sakė politologas.
Ateitis – šviesi
Visgi, anot jo, tai nereiškia, kad V.Pranckietis, palikdamas LVŽS, neturės iš to naudos. L.Bielinis jam piešė gana šviesią politinę ateitį.
„Jis lieka be partijos, bet tik šiuo metu. Pirma, niekas jam netrukdo įsilieti į kokią nors kitą frakciją, o antra, mes matome užuominas apie kelių partijų ar kitokių rinkiminių struktūrų kūrimąsi, kurios vienaip ar kitaip siekia įtakos politikoje.
Jis gali labai ramiai ir labai protingai įsilieti į tas politines struktūras ir tokiu būdu nebūtinai vesti tuos sąrašus, bet tapti vienu iš jų lyderių.
Ateitį jo matau šviesesnę, nei esant Seimo pirmininku. Tai akivaizdu“, – akcentavo L.Bielinis.
Turėjo dvejonių
Dėl V.Pranckiečio sėkmingos politinės ateities ne toks įsitikinęs buvo S.Spurga.
„Čia yra sunkus klausimas. Žiūrint, kiek jis planuoja savo politinę karjerą. Man atrodo, kad ta situacija jo požiūriu dabar yra nenuspėjama, nes jis elgiasi, kaip ir daugelis iš mūsų, pagal tą situaciją, kokia yra dabar ir ieško geriausio sprendimo.
Šiuo metu jam geriausia, garbingiausia situacija ir buvo pasitraukimas iš politinės partijos“, – teigė politologas.
O kas nukraujuos labiau – LVŽS be V.Pranckiečio ar jis be LVŽS?
„V.Pranckietis niekada nebuvo svarbus žmogus toje partijoje ir visą laiką buvo tapatinamas su kitais veikėjais. Pati partija be V.Pranckiečio versis taip, kaip ir vertėsi, išskyrus tai, kad patirs dar vieną moralinį nuostolį ir rinkėjų pasitikėjimo susvyravimą, nes neaiškiais motyvais pradėjo kovą prieš savo pačių deleguotą pareigūną.
O V.Pranckietis sukaups papildomą politinį kapitalą, taps žinomas. Bet aišku, kad, netekęs partijos, nežinia, ar galės toliau dalyvauti politinėje arenoje“, – sudvejojo S.Spurga.
