M.Jonaičio vadovaujama įmonė „Lopesa“ projektuoja antkapius ir įrengia kapavietes.
Verslas kauniečiui sekėsi neblogai, bet staiga klientų netikėtai ėmė mažėti. M.Jonaitis pastebėjo, kad jo bendrovės interneto svetainėje pateikti paminklų ir įrengtų kapaviečių pavyzdžiai pateikiami tokiu pat verslu užsiimančių įmonių, kurioms vadovauja Darius Rupeika ir Šarūnas Sindaravičius, svetainėse.
Verslininkas tai užfiksavo ir kreipėsi į policiją. Kaunietis nutarė siekti, kad būtų nustatytas intelektinės nuosavybės pasisavinimo faktas ir tai, kiek jam bei visuomenei padaryta žalos.
Tačiau, pasak M.Jonaičio, nei policija, nei prokuratūra po jau dviejų kreipimųsi jokių veiksmų nesiėmė, nors teismas nusprendė, kad tai turi būti padaryta.
Verslininkas vėl ketina kreiptis į teismą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl nuotraukų su antkapiais vagystės. Tuo metu, pasak M.Jonaičio, kiti verslininkai ir toliau pelnosi iš to, ką sukūrė jis.
M.Jonaičiui apmaudu, kad lyg ir gyvename vakarietiškoje šalyje, bet intelektinės nuosavybės pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu, už kurį reikėtų griežtai bausti.
Vagyste kaltinamas D.Rupeika pripažino, kad kelias fotografijas naudojo, bet jas sakė jau pašalinęs iš savo interneto svetainės. Š.Sindaravičius dėl kaltinimų vagyste nustebo ir teigė, kad M.Jonaitis turėtų tiesiogiai bendrauti su juo ir aiškintis situaciją.
Kapinių priežiūros specialistai neslėpė, kad pastebi didelę ir ne visuomet švarią konkurenciją tarp paminklų gamintojų, atskleidė, kokiais būdais tai vyksta ir kaip nuo to gali nukentėti artimuosius palaidoję žmonės.
Į pavyzdžius investavo
M.Jonaitis yra įkūręs įmonę „Lopesa“. Ji projektuoja paminklus, antkapius, įrengia kapavietes. Visi pavyzdžiai yra nufotografuoti ir paskelbti įmonės interneto svetainėje memoria.lt.
„Buvo atliktas nemažas darbas. Paminklų ir kapaviečių įrengimo bei aplinkos sutvarkymo idėjas reikėjo sugalvoti, suprojektuoti, vėliau įrengti užsakovų prašymu. Visi darbai buvo nufotografuoti, nuotraukos apdorotos, retušuotos ir sudėtos į svetainę.
Iš viso pristatome per 800 pavyzdžių. Tai kainavo nemažai pastangų, laiko ir pinigų. Vien fotografas darbų atliko už 43 tūkstančius eurų“, – pasakojo verslininkas.
Verslas kauniečiui sekėsi, bet pastaruoju metu užsakovų sumažėjo. Ieškodamas, ką ir kodėl reikėtų patobulinti, metų pradžioje vienoje tokiu pačiu verslu užsiimančios įmonės interneto svetainėje M.Jonaitis netikėtai aptiko kapavietės nuotrauką, kuri labai priminė jo įmonės darbą.
„Nustebau, fotografijas pradėjau lyginti. Įsitikinau, kad tai tikrai mūsų įmonės darbas ir fotografija.
Paskui toje pat svetainėje radau ir daugiau mūsų darbų“, – pasakojo M.Jonaitis.
Verslininkas sakė, kad savo įmonės darbų aptiko interneto svetainėje paminkliukas.lt ir to paties pavadinimo feisbuko paskyroje.
Išgirdo tik pašaipas
„Ėmus domėtis, kam priklauso svetainė ir paskyra, sužinojau, kad tai D.Rupeikos įmonė, registruota Kauno rajone, Ramučiuose.
Šis žmogus pas mane kelias dienas yra dirbęs betonuotoju, vėliau iš darbo išėjo“, – pasakojo M.Jonaitis.
Verslininkas sakė nedelsdamas kreipęsis į D.Rupeiką.
„Paskambinęs pareikalavau, kad pašalintų pavogtas fotografijas. Bet jis tik pasišaipė, kad jas vogė ne iš mano tinklalapio, o iš kito, esą kas gi čia tokio – juk visi iš manęs vagia.
Tai mane pribloškė. Nejaugi intelektinės nuosavybės vagystė nėra joks nusikaltimas?“ – klausė M.Jonaitis.
Aptiko beveik 200 nuotraukų
Įžūlų atsakymą iš konkurento išgirdęs kaunietis kreipėsi į antstolį.
Drauge su juo vasario pabaigoje D.Rupeikos puslapyje ir socialinio tinklo paskyroje teigė aptikęs 30 savo bendrovės nuotraukų. Už jas M.Jonaitis fotografui buvo sumokėjęs 480 eurų.
„Taip pat patikrinome ir kitus du interneto puslapius, kuriuos nurodė D.Rupeika. Tai svetainės kapams.lt ir paminklaikaune.lt. Rekvizituose nurodyta, kad jos priklauso Kaune registruotai įmonei „Granimeda“, kuriai vadovauja Š.Sindaravičius.
Pasak verslininko, abiejose svetainėse pavyko suskaičiuoti 141 jam priklausančią fotografiją, už kurias jis buvo sumokėjęs 4 tūkstančius 512 eurų.
Į šios įmonės vadovą M.Jonaitis sakė nebesikreipęs, nes ketino vagystės faktus pateikti policijai, todėl nenorėjo, kad sužinoję apie jo planus konkurentai fotografijas iš savo tinklalapių pašalintų.
Daro žalą ir užsakovams?
M.Jonaitis tikino, kad jam buvo apmaudu, jog jo idėjas, įdėtą darbą ir sąnaudas kiti įžūliai pasisavino, naudoja kaip savo sumanymus ir iš to pelnosi. Jis įsitikinęs, kad kitos įmonės pagaminti tokių kokybiškų antkapių nesugebėtų, todėl gali būti, kad taip apgaudinėjami ir klientai.
„Nusprendžiau siekti, kad pareigūnai ištirtų mano jau užfiksuotus atvejus, pasigilintų, ar jų nėra ir daugiau. Taip pat kad ekspertai nustatytų, kokia žala padaryta man ir visuomenei“, – pasakojo M.Jonaitis.
Su turimais paties surinktais duomenis kaunietis gegužės mėnesį kreipėsi į Žaliakalnio policijos komisariatą, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Kauno apylinkės prokuratūra skundą taip pat atmetė.
„Tik kai kreipiausi į Kauno apygardos teismą, teisėjai nurodė, kad nei policija, nei prokuratūra jokių veiksmų neatliko, nenustatė, ar vagystės atvejai buvo, ar man ir visuomenei buvo padaryta žala. Bet ir antrą kartą kartojosi ta pati situacija.
Aš sieksiu, kad intelektinės nuosavybės vagys būtų nustatyti ir nubausti, nes tai taip pat vagystė ir normalioje šalyje už ją privaloma atsakyti“, – kalbėjo M.Jonaitis.
Jei įrodys, žada pašalinti
D.Rupeika, kurį M.Jonaitis kaltino 30 fotografijų vagyste, pripažino, kad buvusio darbdavio žodžiuose dalis tiesos yra.
„Aš dirbau kartu, todėl dalis darbo, kurį įdėjau apipavidalinant kapavietes, yra ir mano. Maniau, kad turiu šiokią tokią teisę į darbo autorystę.
Tačiau 30 nuotraukų tikrai nevogiau. Kelios nuotraukos buvo įdėtos į mano svetainę ir po pokalbio su M.Jonaičiu aš jas išėmiau. Jei nurodys, kurios, jo nuomone, dar liko, taip pat pašalinsiu“, – sakė D.Rupeika.
Įmonės „Granimeda“ vadovas Š.Sindaravičius, išgirdęs M.Jonaičio kaltinimus, nustebo. Sakė, kad interneto svetaines kūrė samdyti studentai.
„Apie tai, kad kažką vogiau ir svetimus pavyzdžius rodau kaip savo, girdžiu pirmą kartą. Būtų gerai, kad M.Jonaitis susisiektų su manimi, pateiktų sąrašą, ką, jo nuomone, naudojame neteisėtai.
O gal tai jis naudoja mūsų paminklų pavyzdžius? Yra buvę, kad klientai mano darbus pastebėjo kitų konkurentų svetainėse. Aš numojau ranka. Jei kažkas turi pretenzijų man, tegul kreipiasi ir išsiaiškinsime“, – sakė Š.Sindaravičius.
Teisininkas norėtų rimtesnio tyrimo
Vytautas Skulščius, advokatas:
„Iš pradžių policija ir prokuratūra nutarė, kad, sprendžiant iš M.Jonaičio surinktų faktų apie intelektinės nuosavybės vagystę, pradėti administracinės ar baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes tai nėra labai sunkus ir kam nors grėsmę keliantis nusikaltimas.
Liko galimybė bylinėtis su įtariamaisiais vagyste civiline tvarka, remiantis tik M.Jonaičio surinktais faktais ir argumentais bei vagyste įtariamųjų asmenų kontrargumentais.
Bet M.Jonaitis siekė, kad policija ir prokuratūra tirtų galimus vagystės atvejus pasitelkusi ekspertus, kad remiantis jų surinktais faktais būtų galima pradėti administracinę ar net baudžiamąją bylą.
Kai kreipėmės į Kauno apygardos teismą, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškino, kad šiuo atveju turi būti išsamiai ir objektyviai patikrintos ir ištirtos visos aplinkybės, taip pat tai, kad turi būti patikrinti M.Jonaičio intelektinę nuosavybę naudojantys portalai. Be to, turi būti įvertinta, kokias neigiamas pasekmes ne tik M.Jonaičiui, bet ir visai visuomenei daro toks intelektinę nuosavybę neteisėtai naudojančių asmenų elgesys.
Mano nuomone, nesiimant jokių veiksmų formuojamas asmenų nebaudžiamumo už nusikaltimus, padarytus intelektinei nuosavybei, suvokimas ir skatinamas ydingas visuomenės požiūris ignoruoti nusikaltimus intelektinei nuosavybei.
Mes gyvename Europos Sąjungoje, kur bet kokia, įskaitant ir intelektinę, vagystė turi būti užkardyta ir už tai baudžiama. Todėl ir siekiame, kad tokie ir panašūs atvejai būtų ištirti specialistų ir įvertinti ekspertų. Netrukus M.Jonaitis vėl ketina kreiptis į teismą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.“
Meistrai taiko ir nešvarių metodų
Ričardas Čėsna, Įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius:
„Pačiose Kauno kapinėse vagysčių pobūdis yra pasikeitęs. Anksčiau vagys nugvelbdavo kapavietes puošusius brangiųjų metalų dirbinius. Tai pastebėję žmonės dabar tokius dirbinius užsako pagaminti iš pigesnių metalų, jų vogti nebeapsimoka.
Pastaruoju metu neretai vagiamos naujų kapaviečių, kurių plotas yra standartinis, tvorelės iš granito, marmuro. Žinau atvejų, kad įtartini žmonės vaikšto po kapines, stebi jų lankytojus. Pamatę vyresnio amžiaus liūdintį žmogų prie senesnio kapo paklausia, ar nenorėtų nebrangios naujos tvorelės.
Paprastai jie sako, kad gyvena ir dirba kur nors toli nuo Kauno, todėl savo darbų pavyzdžių parodyti neturi galimybės. Žmogui tiesiog pasiūlo pasidairyti po kapines, parodyti, kokia tvorelė patinka. Po kurio laiko ji dingsta. Vagys jas, matyt, išsiveža, nušlifuoja, atnaujina ir parduoda pigiau.
Tarp paminklininkų, užsiimančių kapaviečių ir paminklų gamyba bei įrengimu, yra didžiulė konkurencija ir ne visi elgiasi sąžiningai. Dažniausiai nei mes, kapinių prižiūrėtojai, nei paminklų užsakovai meistrams dėl įsipareigojimų įvykdymo pretenzijų neturime – viskas atliekama laikantis taisyklių.
Tačiau būna, kad po kapines vaikšto paminklininkais prisistatantys žmonės ir įtikinėja jų lankytojus, jog šiose kapinėse paminklus užsakyti galima tik pas juos, kad kitų meistrų ieškoti nė neverta, nes Kaune tokia tvarka.
Žmonės tokiomis kalbomis patiki. Tada tokie asmenys pažada pastatyti prašmatnų paminklą ir įrengti visą kapavietę už, pavyzdžiui, 5 tūkstančius eurų. Paprašo 1,5–2 tūkstančių eurų avanso už būsimus darbus ir taip užsakovus tarsi pririša prie savęs.
Žinau atvejį, kai viena šeima, sumokėjusi panašią pinigų sumą, paminklo taip ir nesulaukė, paminklininkai ėmė išsisukinėti, vis maitino pažadais, tačiau taip nieko ir nepadarė. Netekusi kantrybės šeima susirado kitus gamintojus, ir paminklas jau stovi, o avanso, sumokėto ankstesnei firmai, taip ir neatgavo.
Aš patarčiau žmonėms, kurie ieško paminklų meistrų, iš karto nesusižavėti pigiau siūlomomis paslaugomis ir neaiškiomis firmomis.
Žinau, kad ne vienus metus dirbantys paminklininkai turi daug patirties ir jei iki šiol sugebėjo atlaikyti didelę konkurenciją, yra didesnė tikimybė, kad dirba patikimai. Kitaip užsakytas paminklas gali ne tik kainuoti labai brangiai, bet ir sugadinti daug nervų, nors artimuosius palaidoję žmonės ir taip būna prislėgti.“
