Po skandalo – nauji faktai: leidimo dirbti su slapta informacija neteko 8 Seimo nariai

Seime yra 8 parlamentarai, kurie yra netekę leidimo dirbti su slapta informacija. Kas jie tokie, Seimo pirmininkas įvardyti negali. Dalis tokių parlamentarų leidimo neteko, nes pakeitė pareigas.

 Po skandalo - nauji faktai: leidimo dirbti su slapta informacija neteko 8 Seimo nariai.<br> lrytas.lt koliažas
 Po skandalo - nauji faktai: leidimo dirbti su slapta informacija neteko 8 Seimo nariai.<br> lrytas.lt koliažas
Seimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>D.Umbraso nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>D.Umbraso nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Seimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Bastys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mindaugas Bastys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dainius Gaižauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dainius Gaižauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Gediminas Grina.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gediminas Grina.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Aug 27, 2019, 6:16 PM, atnaujinta Aug 28, 2019, 9:07 AM

Tačiau po skandalingo Irinos Rozovos atvejo, už saugumą atsakingi parlamentarai nebėra tikri, ar Seime nėra daugiau tokių Seimo narių kaip I.Rozova ar Mindaugas Bastys, pranešama „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“.

Nepraėjo nė treji šios Seimo kadencijos metai, o išaiškinti du parlamentarai, kurie neteko teisės dirbti su slapta informacija.

Aiškėja, kad tokių parlamentarų šios kadencijos Seime yra ir daugiau.

Šioje kadencijoje jau yra panaikinti 8 Seimo narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pagrindinės šių panaikinimų priežastys buvo nutraukti darbo ar tarnybos santykiai su paslapčių subjektu arba pasibaigęs renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas.

Tokią informaciją „Lietuvos ryto“ televizijai pateikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nedrįsta teigti, kad visi aštuoni šiuo metu Seime nebedirba.

„Tarp jų tie, kurie išrinkti į Europos Parlamentą, neteko Seimo nario įgaliojimų, neatnaujino Seimo nario leidimų. Aš abejočiau, kad galėtų būti dar viena I.Rozova ar panašus atvejis, nors tiesą sakant nežinojau ir šio atvejo, tai prieš pusantrų metų būčiau pakartojęs tą patį.

Kad abejoju, kad gali būti, bet vis dėl to buvo vienas“, – „Lietuvos ryto“ laidai „Reporteris“ sakė buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas.

Neužtikrintai Seimo narius verčia jaustis su Seimo Lenkų frakcija dirbančios rusų aljanso narės I.Rozovos atvejis. Pusantrų metų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žinojo, kad ji negali dirbti su slapta informacija. Mat I.Rozova, anot saugumo dokumentų, su Rusijos diplomatais derino partijos programą, koaliciją su lenkais, finansavimo iš Kremliaus galimybę.

Apie ryšius su kaip šnipu veikusiu Vladimiru Malyginu, I.Rozova nutylėjo specialiame saugumo klausimyne. Ar I.Rozova vienintelis toks atvejis seime, nėra garantuotas ir dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

„Negaliu pasakyti, reikėtų patikrinti informaciją, bet I.Rozovos atvejis parodė, kad gali būti. Nes iš tiesų mes nežinom visos šitos informacijos. Iš kur komiteto nariam žinoti, kad ten visa informacija, kuri gauta šį mėnesį, jei viskas sudėta į vieną krūvą, nes nėra nei datų, nei pavadinimų.

Tą turėtų padaryti pirmininkas nuolatos. Informuoti, kiek gauta pavyzdžiui šią savaitę, kokie pavadinimai, kokie numeriai“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

„Klaida, kad aš neparašiau prašyme. Aš tiesiog nesupratau, ką reikia ten pažymėti“, – sakė I.Rozova. Tačiau žurnalistei pasiteiravus, ko nesuprato – ar turėjo ryšių su ne Europos sąjungos ir Nato atstovais, ar kas yra ryšys, I.Rozova atrėžė: „Nekomentuosiu.“

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad VSD klausimynas yra itin paprastas ir aiškus.

„Dviprasmybių ten nėra, ten labai viskas aišku. Esmė yra daug asmeninės informacijos, bet esminiai klausimai ar bendradarbiavote su buvusiais KGB struktūrų darbuotojais, nesuprast ir apsimest, kad tu nesupranti, yra labai sudėtinga“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L.Kasčiūnas.

Anot buvusio saugumo vadovo, leidimai dirbti su slapta informacija išduodami ilgesniam nei kadencija laikotarpiui, taip pat kiekvienas gavęs leidimą, yra informuojamas, ko vengti.

„Jei reikalingas leidimas informacijai „Visiškai slaptai“ tai kas 5 metus. Jeigu „Slaptai“ – kas 10 metų. Asmuo yra instruktuojamas, kodėl turi tą leidimą ir kur yra pavojai, tą daro saugumo tarnybos. Matot, jei žmogus ypač Seimo narys nežino, kiek yra NATO ar ES narių, na tai atvirai pasakius, manęs neįtikina tokie dalykai“, – sakė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

Kad nesuprato, ko klausiamas, tikino ir Konstituciją šiurkščiai pažeidęs buvęs parlamentaras, socialdemokratas Mindaugas Bastys, turintis mokslinį daktaro laipsnį.

Buvęs saugumo vadas Mečys Laurinkus sako – būtina žinoti, kiek parlamentarų, negalinčių dirbti su slapta informacija, yra Seime.

„Tegu paskelbia, kiek jų yra, nebūtinai pavardėm. Tai tada ar iškils kitas konkretus klausimas, kuris jau seniai kyla. Ar nesuteikimas dirbti su valstybės paslaptimi automatiškai inkriminuoja apkaltą? Ar visiems atvejams ar ne visiems. Kuriems tai tinka, o kuriems ne? Tada gali būti kebli situacija, savivaliaujama pasirinktinai. Vat pasirinkom dabar politiškai naudingą šitą atvejį. Ir viskas“, – sako buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus.

Buvęs Seimo pirmininkas, o vėliau ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs Artūras Paulauskas sako, kad būtina sutvarkyti visas saugumo spragas. Prieš dešimtmetį jų buvo ir labai akivaizdžių.

„Kažkur apie 10 metų mane pasiekė informacija, kad ambasados darbuotojai vaikšto po Seimą, susitikinėja su frakcijų seniūnais, tariasi dėl koalicijų formavimo, ką įtraukti, tada aš pasipiktinau. Ir viešai pasakiau, kad jokių vaikščiojimų. Turi būti labai viešai registruojami apsilankymai. Tie žmonės, pas kuriuos jie eina turi pasitikti, palydėti išeinančius, kad nebūtų, kad užeina pas Joną, o visą dieną vaikšto pas ką tik nori ir šauna į galvą, ir niekas nežino, pas ką buvo“, – sakė A.Paulauskas.

Iš viso leidimą dirbti su įslaptinta informacija turi 89 Seimo nariai. Kai kurie parlamentarai sąmoningai nenori tokio leidimo. Dėl, kaip manoma, saugumo tikrinimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.