Vos Seimo nariai antradienį rytą sugiedojo himną ir sėdo prie mygtukų, trinktelėjo taip, kad net suvirpėjo stiklinės posėdžių salės sienos. Taip sprogo ne šiaip koks politinis burbulas, o viena valdančiųjų frakcijų – „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.
Frakcijai subyrėjus „tvarkiečių“ lyderis ir jų deleguotas Seimo vicepirmininkas R.Žemaitaitis liko vienas kaip pirštas.
Aišku, toks subyrėjimas negali automatiškai panaikinti valdančiosios koalicijos sutarties, kuri sudaryta tarp partijų, o ne tarp parlamento frakcijų. Be to, R.Žemaitaitis bent kol kas lieka prie valdančiųjų, o pabėgėliai irgi iš karto pasiprašė būti ten pat.
Todėl pagrindinė intriga buvo porą dienų trukusios gūžynės, taip pat spėlionės, kas bus pabėgėlių buriamos naujos frakcijos nariai ir kiek jų bus.
Ketvirtadienį pranešta, kad įsteigta frakcija „Lietuvos gerovei“. Joje taip pat minimalus reikalingas tautos išrinktųjų skaičius – septyni. Prie „tvarkiečių“ frakcijos durimis trenkusių V.Kamblevičiaus, J.Imbraso, O.Valiukevičiūtės, A.Dumbravos, K.Bartkevičiaus prisidėjo „socialdarbiečius“ palikęs ekspremjeras A.Butkevičius ir anksčiau „tvarkiečių“ gretose buvęs R.Andrikis.
Vis dėlto kodėl šioje frakcijoje, kuri galėjo suburti dar daugiau įvairių pabėgėlių ar perėjūnų, tik septyni politikai? Juk ji galėjo turėti bent keliolika narių ir būti viena didžiausių Seime?
Vieni viliotieji į frakciją „Lietuvos gerovei“ nekėlė kojos per slenkstį todėl, kad jiems atrodė, jog ir pakviesti ne taip buvo, ir negaus iš to jokios naudos ar posto. Kiti nenorėjo eiti, jei ten bus tokių, kurie jiems labai nepatinka.
Itin svarbu buvo ir tai, kad pats valstiečių vedlys R.Karbauskis naująją frakciją viešai perspėjo, jog ji nebus valdančioji, jei priims iš jo vadeliojamo vežimo anksčiau iššokusius ar išmestus maištininkus.
Šitokie R.Karbauskio motyvai – ne tik ambicijos, bet ir paprastas išskaičiavimas.
Viena vertus, tos frakcijos valdantiesiems labai reikia norint turėti daugumą Seime. Kita vertus, būtina stengtis, kad ji būtų kuo mažesnė, nes tuomet negalėtų pretenduoti į svarbius postus.
Tiesa, „Lietuvos gerovei“ seniūnas V.Kamblevičius, nutaisęs rūpintojėlio miną, viešai žegnojosi, kad jis su kompanija viską daro tik dėl Lietuvos. Tik ar tuo visi šventai tiki?
Juk paskutinis lašas, nuskandinęs seniai suskilusią „tvarkiečių“ frakcijos geldą, greičiausiai ir buvo tai, kad R.Žemaitaitis, kurį pabėgėliai visada kaltino vienasmene diktatūra, tik pats norėjo šluotis visus trupinius nuo valdžios stalo ir dėl jų derėtis. Taip pat tik jis esą ir matė save į Briuselį išvažiuojančio valstiečių ekonomikos ir inovacijų ministro V.Sinkevičiaus įpėdiniu.
Be to, būtent R.Žemaitaitis, vienasmeniškai derėjęsis dėl koalicijos formavimo, „tvarkiečiams“ nesugebėjo išlupti jokio posto pats šiltai sėdėdamas Seimo vicepirmininko kėdėje.
Taigi dabar buvę R.Žemaitaičio politiniai bendrakeleiviai nori patys gauti tą ministro portfelį ir užimti vicepirmininko kėdę. O valstiečiai esą turėtų labiau klausyti jų, o ne R.Žemaitaičio.
Bet „tvarkiečių“ vedlys, mėgindamas valdantiesiems parodyti, kad jo korta dar nėra mušta, ėmė ne tik tyčiotis iš pabėgėlių „pensininkų“, kuriuos jam reikėjo „masažuoti“, bet ir grasinti juos išmesti iš partijos, kurios įstatus jie pažeidė.
Tačiau dar neaišku, ar jis juos, ar jie jį gali išmesti iš partijos. Bet kokiu atveju ši griūtis reiškia dar vieną vidaus pjautynių raundą „tvarkiečių“ stovykloje, kuris jai gali būti ir vienas paskutinių.
Matyt, tokios galimybės neatmeta ir R.Karbauskis, kuris vakar apskritai užgiedojo, kad kol kas nereikėtų niekam judėti ir palaukti iki gruodžio, kol „tvarkiečiai“ išsiaiškins savo santykius tuomet vyksiančiame suvažiavime. Žinoma, valstiečių vedliui rūpi ne ši partija, o balsavimas Seime dėl kitų metų biudžeto, prieš kurį jam būtų lengviau manipuliuoti ore pakabintais buvusiais bendražygiais.
Vienaip ar kitaip, Seimo valdančioji dauguma ir Vyriausybė turėtų išsaugoti pamatus. Tačiau, kaip matyti, jie gali būti dar labiau pakrypę nei iki šiol.
Egzotiškų spalvų naujam politiniam sezonui suteiks ir nauji parlamentiniai tyrimai. O kaipgi be jų?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) išgirdo R.Karbauskio grasinimus, kad bus pradėti „tyrimai“ ir bus išsiaiškinta, kas žinojo, o kas nežinojo saugumo informacijos apie Seimo narės I.Rozovos ryšius su įtartinais ar netikrais Rusijos diplomatais ir kam už tai reikėtų rengti apkaltą.
Kalbant suprantamai, NSGK pradėjo ieškoti formalaus argumento Seimo pirmininko krėsle vis dar sėdinčio V.Pranckiečio interpeliacijai – esą jis to nusipelnė, nes nuslėpė pažymą apie I.Rozovą.
Dėl to paties tikimasi dar nulinčiuoti ir R.Karbauskio priešu tapusį buvusį NSGK pirmininką ir buvusį valstiečių frakcijos narį V.Baką, kuris, atrodo, su saugumo pažymomis išties elgėsi kaip su savo asmenine korespondencija. Tačiau ir V.Pranckietį, ir V.Baką iš karto užstojo premjeras S.Skvernelis.
Žodžiu, šis „tyrimas“ pakvipo ir valdančiųjų vidaus vaidais. Negana to, jis apskritai gali išvažiuoti į pievas.
Mat tyrimo pradžios formuluotėse teigiama, kad apkaltos galbūt nusipelnė ne tik tie parlamentarai, kurie prieš kylant viešam skandalui buvo susipažinę su ta informacija apie I.Rozovą, bet net ir tie, kurie nebuvo susipažinę – kitaip sakant, visas NSGK.
Galima neabejoti, kad per šią sesiją (tikriausiai ir kitą) gūžčioti pečiais politika besidomintiems piliečiams teks dar ne kartą. Juk pagrindinis emocinio ir intelektinio chaoso Seime katalizatorius – nauji rinkimai – bus vis arčiau.
