Šalies gynybai prireiks dar 30 milijonų, įvardijo ir naujausius pirkinius

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo gynybos klausimais Jono Vytauto Žuko teigimu, Vyriausybei teks skolintis papildomų lėšų norint įgyvendinti įsipareigojimus NATO gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ko nepavyksta padaryti jau dvejus metus iš eilės. Anot jo, tam papildomai prireiks apie 30 mln. eurų.

Posėdyje buvo aptarta krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra, gynybos biudžetas, kariuomenės struktūra, didžiausio karių ir kariuomenės darbuotojų skaičius, kalbėta ir apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.<br>D.Umbraso nuotr.
Posėdyje buvo aptarta krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra, gynybos biudžetas, kariuomenės struktūra, didžiausio karių ir kariuomenės darbuotojų skaičius, kalbėta ir apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.<br>D.Umbraso nuotr.
Posėdyje buvo aptarta krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra, gynybos biudžetas, kariuomenės struktūra, didžiausio karių ir kariuomenės darbuotojų skaičius, kalbėta ir apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.<br>D.Umbraso nuotr.
Posėdyje buvo aptarta krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra, gynybos biudžetas, kariuomenės struktūra, didžiausio karių ir kariuomenės darbuotojų skaičius, kalbėta ir apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.<br>D.Umbraso nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Raimundas Karoblis ir Vytautas Jonas Žukas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 16, 2019, 3:45 PM, atnaujinta Sep 16, 2019, 4:24 PM

„Reikia apie 30 mln. eurų papildomai pasiskolinti, kad galėtume įvykdyti tą pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tų 2 proc. klubą.

Buvo ir pernai skirti tie pinigai, tiesiog buvo nepaskaičiuotas BVP augimas Lietuvoje, nes jis yra didesnis, nei prognozuojamas. Tas procentas pradeda labai svyruoti.

Šiais metais yra sutarta skolintis truputėlį daugiau, kad bet kokiu atveju būtų galima pasiekti tuos du procentus“, – žurnalistams kalbėjo prezidento patarėjas.

Pirmadienį į pirmą posėdį rinkosi prezidento G.Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba. Be prezidento, tarybą sudaro premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas.

Susitikime dalyvavo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Posėdyje buvo aptarta krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra, gynybos biudžetas, kariuomenės struktūra, didžiausio karių ir kariuomenės darbuotojų skaičius, kalbėta ir apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.

Kalbėdamas apie krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą, J.V.Žukas įvardijo būsimus pirkinius.

Valstybės gynimo taryba sutarė 2020-aisiais toliau tęsti pajėgumų plėtrą, įsigyjant apie 200 šarvuotų visureigių, taip pat nuo Mi-8 tipo paieškai naudojamų sraigtasparnių pereiti prie vakarietiškų daugiafunkcių sraigtasparnių.

Tokių iš viso planuojama įsigyti šešis. Be to, svarstoma įsigyti ir du išminavimo laivus.

Posėdyje buvo svarstomas ir Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 2020-2021 metais.

„Valstybės gynybos tarnyba nusprendė, kad Lietuva tęstų dalyvavimą visose 11 tarptautinių operacijų ir misijų“, – pranešė J.V.Žukas.

Pats krašto apsaugos ministras R.Karoblis skaičiavo, kad kitąmet biudžetas krašto gynybai turėtų siekti per milijardą eurų.

Šių metų gynybos biudžetas siekia 948 mln. eurų. Tokia suma buvo numatyta skaičiuojant, kad finansavimas krašto apsaugai sieks 2,01 proc. BVP.

Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.

Tačiau išaugus ekonominėms prognozėms, birželį NATO paskelbtuose skaičiavimuose teigiama, jog Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP. Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai.

Tam, kad gynybos biudžetas siektų 2 proc. BVP, Vyriausybė metų pabaigoje krašto apsaugai papildomai paskyrė daugiau nei 21,5 mln. eurų.

Tačiau neužteko net ir šios papildomos sumos – asignavimai krašto apsaugai 2018 metais siekė 1,98 proc. BVP.

Valstybės gynybos taryba patvirtino, kad ir toliau neatsisakoma plano iki 2030 metų bandyti šalies gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.

Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.