Politikė išsakė savo poziciją dėl galimai nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais ir Seime inicijuojamo jos veiklos bei Rusijos įtakos Lietuvos politinei sistemai parlamentinio tyrimo.
I.Rozova atviravo, kad galimai įžvelgia tikslą ją „pakabinti“.
Išsakė savo poziciją
Per Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I.Rozovos spaudos konferenciją ilgą laiką komentarų aktyviai nedalijusi politikė išsakė savo poziciją susiklosčiusios situacijos ir planuojamo parlamentinio tyrimo klausimu.
„Pagrindinis kaltinimas, kad nuslėpiau savo ryšius su Rusijos diplomatais“, – sakė I.Rozova.
Šis kaltinimas, anot jos, kilo dėl netinkamai užpildytos anketos, kurioje buvo paklausta, ar ji palaiko asmeninius ryšius su Rusijos atstovais. Politikės teigimu, asmeninius ryšius ji supranta, kaip laisvalaikio leidimą kartu, bendravimą šeimomis, todėl ji, pildydama pažymą, pažymėjo neigiamą atsakymą.
Ši formuluotė, I.Rozovos nuomone, yra nekorektiška, jei jos būtų paklausta, ar palaikėte neoficialius ryšius, ji būtų nurodžiusi, kad turėjo epizodinių, nieko neįpareigojančių susitikimų su Rusijos diplomatais.
Kritika konservatoriams
Politikė kvietė prisiminti visus skandalus, susijusius su dabartinių parlamentarų veikla.
„Pagal turinį visi skandalai menki, bet garsūs pagal skambesį“, – teigė I.Rozova.
Ji tikino, kad dėl skandalų Seime yra kalti kolegos konservatoriai, kurie siekia veltui gaišinti laiką Seime, bandant atitraukti kolegas nuo rimtų darbų. Dėl to, anot jos, žmonės yra nusivylę ir Seimu, ir valstybe. Būtent sukelti skandalai, I.Rozovos nuomone, yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
I.Rozova, komentuodama situaciją, teigė, kad dabar vyksta „būrimas iš kavos tirščių, o tuo turėtų užsiimti specialistai iš būrimo salono“.
Sukurtas dirbtinis skandalas?
Parlamentarė akcentavo, kad į esamo skandalo epicentrą pateko ne tiek dėl vykimo į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, kiek dėl laiško, kurį po asamblėjos Lietuvos Seimui atsiuntė Gruzijos parlamentas.
I.Rozovos teigimu, pagrindinis šio laiško tikslas buvo boikotuoti asamblėjos susitikimus. Tačiau, jos žiniomis, kolegos iš Latvijos ir Estijos tokių laiškų negavo, todėl, jos nuomone, laiško tikslas galimai buvo ją „pakabinti“.
Sena Valstybės saugumo pažyma, apie kurią žinojo nemažai politikų, pasak I.Rozovos buvo „ištraukta“, kai galimai atsirado politinis užsakymas.
Ji taip pat atmetė įtarimus, kad su Rusijos diplomatais derėjosi dėl Rusų aljanso finansavimo.
„Ieškoti pinigų nebuvo mano pareiga“, – per spaudos konferenciją kalbėjo I.Rozova.
Išprovokavo ryšiai su Rusijos diplomatais
I.Rozovos ryšių su Rusija klausimas į viešąją erdvę iškilo po to, kai birželio mėnesį parlamentarė dalyvavo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje, kuri vyko Gruzijoje. Valstybės saugumo departamento (VSD) žiniomis, ši asamblėja veikia kaip Rusijos įrankis, siekiant įgyvendinti užsienio politikos tikslus, todėl Lietuvos politikų dalyvavimas šioje asamblėjoje kelia riziką Lietuvos vidaus politikai ir politinei sąrangai.
Užfiksuota, kad I.Rozova nuslėpė ryšius su Rusijos diplomatais, kurie galimai kišosi į Rusų aljanso, kuriam ir atstovauja I.Rozova, politinę programą ir finasavo šią politinę jėgą. Politikė taip pat palaikė ryšius su Rusijos diplomatais, tarp jų ir Vladimiru Malyginu, iš Lietuvos išsiųstu dėl šnipinėjimo.
2017 m. baigėsi I.Rozovos leidimo dirbti su slapta informacija laikas. Seimo narės prašymu šis leidimas nebuvo pratęstas, nes Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį pasiekė VSD informacija apie I.Rozovos ryšius su Rusija.
Dėl šios priežasties inicijuojamu tyrimu planuojama aiškintis, ar tinkamai elgėsi V.Pranckietis ir kiti su VSD informacija galimai susipažinę Parlamento nariai, nepaviešindami turimos informacijos.
Jei pasitvirtintų įtarimai dėl riziką kėlusios I.Rozovos veiklos, parlamentarei grėstų apkaltos procesas.
Po vaidų ir diskusijų Seimas palaikė tyrimo projektą
Po antradienį įvykusio balsavimo 77 Seimo nariai iš 93 užsiregsitravusiųjų balsavimui balsavo už tyrimo projekto nutarimą. 12 parlamentarų susilaikė, o 4 balsavo prieš.
Tyrimo klausimas toliau bus svarstomas NSGK – komitetas peržiūrės tyrimo projekto tikslus ir jų formuluotes. Dėl tyrimo galutinai apsispręs Seimas. Tam dar prireiks dviejų balsavimų.
Tiesa, balsavimas į antradienį buvo perkeltas iš praėjusio ketvirtadienio. Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu praėjusį ketvirtadienį buvo balsuojama dėl projekto svarstymo nukėlimo į kitą posėdį.
Prieš balsavo 37 parlamentarai, už – 30 Seimo narių ir 32 parlamentarai susilaikė. Todėl svarstymas buvo nukeltas į antradienį.
Apkaltos procesas pagal esamą projekto nutarimą gali grėsti ne tik I.Rozovai, bet ir kitiems Seimo nariams, tarp jų Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui, buvusiam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui ir kitiems parlamentarams.
Tokias prielaidas gali sudaryti tyrime numatytas siekis išsiaiškinti, „ar šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
Tai sukelia nemažai kontroversiškų parlamentarų vertinimų, nes, pavedus tyrimą įgyvendinti NSGK, kaip kad numatyta dabar, NSGK tirtų ir savo komiteto narių, pavyzdžiui, V.Bako ar Lauryno Kasčiūno veiklą.
Reaguojant į šią situaciją, antradienį po balsavimo Julius Sabatauskas prašė pavesti tyrimą atlikti kitam komitetui, nes galimai bus tiriami ir kai kurie NSGK nariai. Jis siūlė pavesti šį klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Dėl šio klausimo vyko balsavimas, kurio metu šiam pasiūlymui pritarė 18 Seimo narių, o 75 parlamentarai balsavo už NSGK įgyvendinamą projektą.
