„Lietuvos ryto“ užsakyta naujausia „Vilmorus“ apklausa pateikė staigmenų: kol prezidentas Gitanas Nausėda mėgaujasi šlovės spinduliais, į palankiausiai vertinamų politikų trejetuką sugrįžo apie savo ligą neseniai prabilęs premjeras Saulius Skvernelis.
Ne tik eurokomisaro kėde, bet ir žmonių simpatijomis gali mėgautis Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, o didžiausi pavojaus varpai, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus, sociologo Vlado Gaidžio teigimu, skamba Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir Vilniaus bei Kauno merams.
Prezidentas konkurentų neturi
Rugsėjo 6-14 dienomis atlikta visuomenės apklausa parodė, kad prezidento G.Nausėdos populiarumas ir toliau stiebiasi aukštyn. Liepą palankiai jį vertino 73,7 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 5,2 proc., o rugsėjį pastarasis skaičius sumažėjo iki 4,8 proc., tuo tarpu palankiai prezidentą vertina jau beveik 80 proc. apklaustųjų (tiksliau, – 79,3 proc.).
V.Gaidžio šis šuolis nenustebino. Jo įsitikinimu, G.Nausėdos populiarumas augs ir toliau.
„Jis pirmauja be konkurencijos. Lyginant su kitais prezidentais, kurie yra buvę, tai 2009 metais Dalia Grybauskaitė turėjo ir aukštesnį reitingą, kuris buvo pasiekęs beveik 90 proc.
Bet G.Nausėdos populiarumas auga ir kitą mėnesį jis tikriausiai turės dar didesnius reitingus“, – skaičiavo sociologas.
Trejetuke – naujas lyderis
Įdomesnė situacija jam pasirodė premjero S.Skvernelio stovykloje. Nuo liepos mėnesio Vyriausybės vadovo reitingas išaugo beveik 10-čia procentų. Dar liepą S.Skvernelis palankiausiai vertinamų politikų sąraše buvo septintas su 42,4 proc. palankių vertinimų, o jau rugsėjį simpatijas jam išreiškė 51 proc. apklaustųjų.
V.Gaidžio įsitikinimu, premjero reitingų augimas pastebimas jau ne pirmą mėnesį po nesėkmingai jam susiklosčiusių prezidento rinkimų, tačiau didžiausią įtaką šiam šuoliui esą galėjo turėti S.Skvernelio liga. Rugpjūčio pabaigoje premjeras pranešė, kad serga limfoma.
„Čia ypatingas pokytis. Galbūt jis susietas ir su liga, nes premjeras ir toliau vaikšto į darbą, elgiasi ir kalba ramiai. (Padeda, – aut.past.) tai, kad jis sirgdamas faktiškai dirba ir nespekuliuoja ta problema. Jis elgiasi taip, kaip reikia“, – svarstė sociologas.
Jis atkreipė dėmesį ir į pastebimai ūgtelėjusį Ekonomikos ir inovacijų ministro V.Sinkevičiaus reitingą. Dar liepą jis siekė 30,4 proc., o rugsėjį jau išaugo iki 39,8 proc. Ar šis pokytis gali būti susijęs su naujais pasiekimais karjeroje – gautu eurokomisaro portfeliu?
„Be jokios abejonės. Reikia pasakyti, kad nuo pat pradžios, kai V.Sinkevičius tapo ministru, jis turėjo pakankamai aukštą reitingą. V.Sinkevičius yra iš tų ministrų, kuris visada turi gerą reitingą, tačiau dar labiau jis pakilo dėl jo matomumo pastaruoju metu“, – pabrėžė V.Gaidys.
Pasisekė ne visiems
Tiesa, rugsėjį reitingų „žaidimą“ laimėjo ne visi. Trims politikams jis buvo ne itin sėkmingas. Jau kurį laiką pastebimai kilę Seimo pirmininko V.Pranckiečio reitingai staigiai smuktelėjo žemyn. Dėl kovos su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu šlovės spinduliuose žibėjusį parlamento vadovą liepą palankiai vertino 53,2 proc. apklaustųjų.
Rugsėjį šis skaičius sumažėjo beveik aštuoniais procentais ir dabar siekia 45,7 proc. Išaugo ir nepalankiai politiką vertinančių žmonių skaičius (14,1 proc. liepą ir 18,9 proc. rugsėjį).
„V.Pranckietis ir toliau dėmesio centre, bet tai, kaip jis sprendžia visas problemas, žmonėms jau atsibodo. Nors jo reitingas išlieka pakankamai aukštas“, – pokytį komentavo V.Gaidys.
Signalas merams
Sociologas atkreipė dėmesį ir į Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus bei Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio reitingų pokyčius. Pastarasis, anot jo, simpatijas praranda jau penktą mėnesį iš eilės, o su tuo gali būti susijęs puikavimasis materialiniais turtais.
„V.Matijošaitis yra antroje vietoje, bet jau penktą mėnesį iš eilės mažėjo jo populiarumas. Tai jau yra labai akivaizdi tendencija. Viena iš priežasčių – žiniasklaidoje pasirodantys momentai, susiję su materialiniais dalykais. Žmonėms ta materialinė pusė, kalbant apie įvaizdį, yra pati svarbiausia.
Yra buvę suklastotų diplomų, meilužių, bet tokie dalykai nelabai paveikia reitingus, o finansinė pusė, pavyzdžiui, kaip gal ir visiškai nekaltai padidėjęs atlyginimas, gali nuvaryti žmogaus ar institucijos populiarumą į minusą. Yra jo (V.Matijošaičio, – aut.past.) darbai, bet mateliarinė pusė žmonėms nepatinka“, – svarstė V.Gaidys.
Kalbėdamas apie R.Šimašiaus populiarumo nuosmukį (liepą palankiai jį vertino 34 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 24,6 proc., o rugsėjį palankiai jau vos 26,5 proc., tuo tarpu nepalankių vertinimų skaičius išaugo iki 31,8 proc.), sociologas akcentavo, kad simpatijos ar antipatijos sostinės merui yra momentinės ir priklauso nuo jo darbų.
„R.Šimašiaus reitingas pasidarė daugiau neigiamas nei teigiamas, bet jis ir neturi aukšto prigimtinio reitingo. Yra žmonės, kurie yra tarsi gimę su aukštu prigimtiniu reitingu, kaip I.Degutienė, ir tie, kurie visada turi neigiamą, kaip A.Kubilius.
R.Šimašius neturi prigimtinio reitingo, jis priklauso nuo įvykių. Šitos istorijos su lentomis (R.Šimašiaus sprendimu nukabinti Generolo Vėtros atminimo lentą, – aut.past.) jam nepasisekė. Jis nuėjo į minusą, bet dar gali ir atsigauti“, – tikino V.Gaidys.
Priekyje – valstiečiai
Rugsėjį keitėsi situacija ir politinių partijų stovykloje. Nežymiai, tačiau į priekį išsiveržė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 14,6 proc. apklaustųjų palaikymo (liepą – 12,2 proc.), už savęs palikdama Tėvynės sąjungą – Lietuvos kriksčionis demokratus (TS-LKD) su 14,4 proc. apklaustųjų rinkėjų balsų (liepą – 15,5 proc.).
Trečia vieta politinių partijų populiarumo lentelėje gali džiaugtis iš ketvirtosios pakilusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurią, jei rinkimai vyktų dabar, palaikytų 8,4 proc. (liepą – 7,1 proc.). Į ketvirtąją vietą LSDP nustūmė Darbo partiją, kurią rugsėjį rinktųsi 7,3 proc. apklaustųjų (liepą – 8,1 proc.).
Tačiau V.Gaidys tvirtina šių reitingų nedramatizuojantis ir pagal juos per daug apie būsimus Seimo rinkimus nesprendžiantis, nes visuomenė, jo teigimu, kol kas partijas vertina apskritai neigiamai ir renkasi per daug negalvodama.
„Šiuo metu nelabai yra ryškių partijų, kad žmogus tikrai žinotų, už ką balsuoja. Pasako kažką tik iš mandagumo, ką prisimena. Abi pirmosios partijos (LVŽS ir TS-LKD, – aut.past.) nėra blizgančios politinėje scenoje.
Konservatorių populiarumas mažėjau jau ketvirtą mėnesį iš eilės, o valstiečių išlieka panašus. Dvi socialdemokratų partijos, trys liberalų – žmonėms sunku kažką pasakyti, jiems neįdomu“, – aiškino sociologas.
Seimo rinkimai vyks kitų metų rudenį.
