Valdas Bartasevičius. Gerovės valstybei reikia karo

Apie gerovės valstybės viziją kalbama tiek daug, kad ją jau galima įsivaizduoti ir kūniško pavidalo – atjojančią kaip į Lukiškių aikštę neįsileistas Vytis ant sunkiasvorio žirgo, tiktai vietoj kardo rankoje švyti laimės žiburys. Juolab kad ir laimės ekonomikos vizija kol kas dar ne visai užleido politikos sceną gerovės valstybei.

Valdas Bartasevičius<br>T.Bauro nuotr.
Valdas Bartasevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-10-15 07:25

Tad kodėl neįterpti į jos giesmininkų chorą ir šio nejautrios klausos balso, nes vienu daugiau ar mažiau – bendro skambesio tai jau neiškreips? O ir nauja proga pasvajoti apie artėjančią, kad ir pamažėle, gerovės ateitį pasitaikė – tuoj prasidės kitų metų biudžeto svarstymas.

Tie, kurie G.Nausėdai dar nespėjus nė pradėti eiti pareigų jau paskelbė, kad jo kalbos apie gerovės valstybę – tai tik nieko verti plakatiniai žodžiai, dabar turėtų raudonuoti iš gėdos.

Išvis laikas įsisąmoninti biblinę tiesą: iš pradžių būna žodis. Tik paskui ateina veiksmas. Tiesa, kartais ir neateina, nes kažkur pasiklysta gūdžioje žodžių girioje ir nusklendžia iškart į tolimą, net labai tolimą ateitį, kurios neregėti nė už horizonto.

Prezidento paskelbta gerovės valstybės vizija tokių klystkelių išvengė ir atkeliavo tiesiai ne tik į jos išsiilgusių žmonių širdis, bet ir į valdžios kabinetus.

Kad ir ką plaktų pikti skeptikų liežuviai, gerovės valstybės vizijos spinduliai jau, atrodo, prasiskverbė į amžinojo įšalo kaustomus kasmečius valstybės biudžeto planus.

Galima į valias klausti, koks gerovės valstybės apibrėžimas, piktintis, kad niekas jo nepasako, o jei pasako, tai visai ne tai, ko tikisi klausėjas. Galų gale koks skirtumas, kaip apibrėžti gėrį?

Tegul kiekvienas supranta savaip, svarbu, kad būtų visiems gera arba bent tiems, kuriems ne viskas būna tik dar blogiau.

Prezidento žodžiai apie gerovės valstybę jau nusėdo į kone visų politikų žodyną, net ir tų, kurie gal norėtų juos apipinti keiksmažodžiais.

G.Nausėdos siūlymai sukrapštyti papildomai bent 100 mln. eurų didesnėms pensijoms ir pašalpoms nepraslydo pro ausis finansų ministrui, apdairiai išgirdusiam šalies vadovo patarimą pasimokyti, kas yra gerovės valstybė, ir jau įgyja biudžeto pajamas auginančių įstatymų kūną.

Tik šių pajamų šaltinių ieškoma ne visai ten, kur siūlo prezidentas. Apie akcizo ūkininkų dyzeliniams degalams mažinimą nevertėjo nė kalbėti, nes iš anksto buvo aišku, kad tai raudonoji linija, kurios valstiečiai nė už ką nesutiks peržengti net ir labai trokšdami išsaugoti neblogus santykius su mandagiai bendraujančiu ir nekonfliktišku prezidentu.

Bet siūlymas lėčiau kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) turbūt pataikė ten, kur ir patys valstiečiai jau buvo nusitaikę, tik vietoj G.Nausėdos nurodyto 330 eurų dydžio jie kartelę kilsteli šiek tiek dosniau – nuo 300 iki 350 eurų.

Nežinia, ar to norėdamas šalies vadovas atėjo valdantiesiems į pagalbą – jie dabar galės sakyti, kad pažado kelti NPD iki 400 eurų negali vykdyti ne vien dėl prastesnių kitų metų ekonomikos augimo prognozių, bet taip pat aiškinti, kad atsižvelgė į prezidento norus.

Profesinėms sąjungoms (taip pat ir mažesnio darbo apmokestinimo siekiančiam verslui) nepatinkantį sprendimą bus galima iš dalies permesti ant augančiais reitingais vis stiprinamų G.Nausėdos pečių, o nuolatos bambančioms profsąjungoms galima ir priminti, kad pensininkų – tėvų ir senelių – gerovė joms turėtų rūpėti ne mažiau nei jų narių pajamos.

Nereikia turėti iliuzijų, kitaip nebūna: jei vieniems kas duodama, iš kitų paimama.

Gudragalvių ekonomistų raginimai valstybei rūpintis gerovės pyrago didinimu, o ne raikymu slepia siekį užkalbėti dantį ir išsaugoti dabartinį ES šaliai aiškiai per mažą sukurto bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą lygį.

Tačiau gerovės valstybės vizija, net ir nesutarus dėl jos apibrėžimo, neįsivaizduojama be didesnio sukurto gėrio perskirstymo.

Tik čia jau neįmanoma visiems taikiai sutarti. Taikingai nusiteikusio prezidento laukia nuožmus karas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.