Šį perbalsavimą pats V.Pranckietis vadina antikonstituciniu.
Šioje situacijoje susiduria politiniai interesai ir teisinės nuostatos. Tačiau vertinant įvykius Seime, pasak teisės ir politologijos ekspertų, vertėtų atsiriboti nuo politinių tikslų ir strategijų bei vadovautis teisės ir sąžiningumo principais, kurie verčia dar kartą balsuoti dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku.
Nepasitikėjimas balsų skaičiavimo grupe
Pagrindinis motyvas, dėl kurio ketvirtadienį nuspręsta rengti perbalsavimą dėl Seimo pirmininko, yra nepasitikėjimas balsus dėl Seimo pirmininko V.Pranckiečio atstatydinimo antradienį vakare skaičiavusia grupe.
Nepasitikėjimą šia grupe ketvirtadienį per Seimo posėdį išreiškė 60 parlamentarų.
Anot valstietės Agnės Širinskienės, nepasitikėjimo klausimas kilo, nes balsų skaičiavimo grupėje be Seimo pritarimo buvo pakeisti du nariai.
Tačiau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, kuriai ir pavesta aiškintis balsavimo dėl V.Pranckiečio atstatydinimo teisėtumą, pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad vertėtų Seimo pirmininko klausimą sustabdyti tol, kol komisija viską detaliai išsiaiškins ir priims sprendimą, kurį po to turės patvirtinti Seimas.
„Kol kas renkame visą informaciją dėl balsų skaičiavimo grupės, nes sąrašą su klaidinga pavarde, kiek aš dabar matau ir turiu informacijos, paskelbė antradienį ryte Rima Baškienė. Irena Degutienė tik pakartojo komisijos sudėtį su viena klaidingai įrašyta pavarde ir kadangi Vytautas Kernagis buvo jau išėjęs, tai frakcijos atstovas pasakė, kad vietoje jo bus Irena Hasse“, – situaciją apibrėžė A.Matulas.
Prieštaravimo nemato?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė akcentavo, kad V.Pranckiečio minimo prieštaravimo Konstitucijai, rengiant pakartotinį balsavimą, ji nemato.
„Seimo Statuto 217 straipsnio 4 dalyje yra sakoma, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Taigi, sakoma ne kad negalima kartoti balsavimo, bet kad negalima pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną. Šiuo atveju mes ir nereikalaujame pakartotinai atleisti, mes tiesiog su visomis procedūromis grįžome į balsavimo etapą.
Reikalavimas išlieka tas pats, kuris buvo registruotas anksčiau, tačiau dabar Seimas pripažino, kad dėl to ankstesnio reikalavimo balsavimas buvo netinkamai atliktas ir grįžo pakartoti balsavimo“, – portalui lrytas.lt teigė A.Širinskienė.
Neteisė negali „pagimdyti“ teisės
Konstitucijos ekspertas, teisininkas Vytautas Sinkevičius, Seimo pirmininko dramą vertindamas iš teisinės perspektyvos, ragino kelti klausimą, ar pirmasis balsavimas, kuris įvyko ir patyrė fiasko, buvo teisėtas.
Pasak V.Sinkevičiaus, norint atsakyti į šį klausimą, reikia pasižiūrėti, ar Seimo valdyba turėjo teisę susirinkti plenarinio posėdžio metu ir ar ji galėjo įtraukti tą klausimą į darbotvarkę.
Šioje vietoje, teisininko teigimu, verta atkreipti dėmesį, kad viešojoje teisėje galioja principas, jog yra leidžiama tik tai, kas yra leista.
„Jei mes pažiūrėsime Seimo Statuto 96 straipsnį ir 2-ąją jo dalį, tai Seimo valdyba posėdžiauja tuomet, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. Vadinasi, Seimo valdyba turi teisę posėdžiauti tik tuo laiku, kai nevyksta plenariniai posėdžiai.
Antradienį vyko plenarinis posėdis. Petrauka posėdyje nebuvo padaryta ir posėdžio metu susirinko Seimo valdyba, todėl jos susirinkimas yra nesuderinamas su Seimo Statuto reikalavimais.
Turime dviprasmybę: Seimo narys pagal Konstituciją ir Statutą turi dalyvauti plenariniame posėdyje ir Seimo narys tuo pačiu metu turi teisę dalyvauti Valdybos posėdyje. Įstatymo negalima aiškinti taip, kad Seimo narys vienu metu turi dalyvauti dvejuose posėdžiuose skirtingose patalpose“, – aiškino V.Sinkevičius.
Todėl, anot Konstitucinės teisės eksperto V.Sinkevičiaus, jei atsispiriame nuo šito taško, tai Seimo Valdybos posėdis, sušauktas plenarinio posėdžio metu, buvo neteisėtas. O, teisiniu požiūriu, iš neteisėto posėdžio negali atsirasti teisiniai sprendimai: galima daryti išvadą, kad pirmas balsavimas antradienį buvo neteisėtas, dėl šios priežasties Seimas turi galimybę spręsti, kada rengti antrą balsavimą.
Precedentai – neteisiniai argumentai?
Būtent Seimo Valdybos posėdžio teisėtumas yra vienas iš klausimų, kurį po antradienį vykusio balsavimo pavesta išsiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo buvo grindžiamas posėdžio teisėtumas, buvo susijęs su ne vieną kartą Seime pasitaikiusia praktika, kai plenarinio posėdžio metu būdavo šaukiamas ir sėkmingai vykdavo Valdybos posėdis.
Tokį argumentą V.Sinkevičius apibrėžė kaip niekinį.
„Kai vertiname situaciją, mes turime vertinti, ar buvo laikomasi numatytų teisės normų ir reikalavimų, ar ne.
Precedentai, kokia praktika susiklostė ir panašiai, neturi jokios reikšmės. Visi sprendimai, kurie priimami Seime, turi būti grindžiami tik teise, o ne susiklosčiusia praktika, kuri gali būti ydinga ar neatitinkanti teisės aktų reikalavimų“, – sakė teisininkas.
Krizė, turinti dvi išeitis
Seimas ir valdančioji dauguma yra krizėje, kurios ašis yra Seimo pirmininko postas – taip įvykius ir balsavimus, susijusius su Seimo pirmininko atstatydinimu, įvertino politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
„Balsavimas, kai jame dalyvavo tik 11 Seimo narių, sužlugdė ir V.Pranckiečio nuolat kartojamą versiją, kodėl jis nesitraukia – tai yra, kad jį paskyrė visas Seimas ir kad visas Seimas ir turėtų priimti sprendimą dėl jo atstatydinimo.
Kai balsuoja vos 11 Seimo narių, iš kurių 7 paremia Seimo pirmininką, tai daugiau nei per mažai, kad būtų galima vertinti tokį balsavimą kaip legitimų ir rodantį pasitikėjimą Seimo pirmininku.
Situacija yra tokia, kad vis tik reikia sugrįžti į tą poziciją, kai sudaroma galimybė valdantiesiems balsuoti dėl parlamento pirmininko ir balsavime dalyvauja Seimo dauguma“, – pabrėžė politologas.
VDU profesoriaus nuomone, politinius interesus esamoje situacijoje demonstruoja tiek valdančiųjų, tiek opozicijos pusės. Nors ir yra procedūrinių neapibrėžtumų, sąžininga ir teisinga būtų perbalsuoti.
Kitas galimas scenarijus, kuris, anot politologo, būtų lengviausias ir mažiausiai skausmingas, yra savanoriškas parlamento vadovo atsistatydinimas.
