Pasak premjero, antradieninis Seimo nepritarimas kitų metų biudžeto projektui yra Seime vyraujančių emocijų išdava, o pagrindinis Seimo narių uždavinys dabar turėtų būti susijęs ne su simpatijomis ar antipatijomis Seimo pirmininko atžvilgiu, bet su konstruktyviu darbu.
Valstybės ekonominėje katastrofoje nepaliks
Paklaustas, kaip vertina Seime iškilusias dvejones kitų metų biudžeto projektu, ministras pirmininkas teigė, kad tai vertina paprastai.
„Ta emocija, kuri pastaruosius mėnesius vyrauja Seime, ir emocijos pakėlimas, balsuojant dėl Seimo pirmininko, perduodama į konstruktyvų darbą arba nedarbą“, – taip Seimo nepritarimą kitų metų biudžeto projektui vertino S.Skvernelis.
Jis tikino, kad projektas buvo parengtas laikantis fiskalinės drausmės, o po dviejų savaičių svarstymų Seime, Vyriausybė imsis biudžeto projekto tobulinimo, kurį įgyvendins, laikantis griežtos fiskalinės drausmės.
„Vakar Seimas sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį. Dabar reikės sumažinti išlaidų dalį“, – teigė S.Skvernelis.
Jis tikino, kad tikrai nedarys to, ką darė Gedimino Kirkilo Vyriausybė – tai yra „nepaliks valstybės ekonominėje katastrofoje“.
R.Karbauskį vertina palankiai, bet ragina nebegriauti Seimo autoriteto
S.Skvernelis taip pat pakomentavo, kaip vertina vakar vykusį balsavimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kalbas apie kaltų – tai, yra tų valdančiosios daugumos atstovų, kurie nebalsavo už V.Pranckiečio atstatydinimą – paieškas.
„Manyčiau, kad vėlgi jei norima bent kažkiek per paskutinius metus nebežlugdyti Seimo institucijos, Seimo autoriteto, galbūt užtenka jau ieškoti kaltų. Reikia susikoncentruoti į darbus, į priekį“, – sakė premjeras.
Jis tikino, kad panašu, jog poste likęs Seimo pirmininkas nebeatstovauja nei valdančiųjų, nei opozicijos.
„Džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkas bent jau remia Vyriausybės programą“, – juokavo S.Skvernelis.
Tuo tarpu Ramūnas Karbauskis, S.Skvernelio teigimu, dar gali konsoliduoti valstiečių frakciją Seime. Todėl jo pasitraukimas iš frakcijos vadovo pareigų kol kas nėra būtinas.
Policijos sistemoje reikia naujo vadovo
Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu buvo pritarta, pasibaigus kadencijai, atleisti policijos generalinį komisarą Liną Pernavą iš pareigų.
Pasak S.Skvernelio, kiekvienas pareigūnas skiriamas penkerių metų kadencijai, kartu tai kadencijai keliami tam tikri tikslai.
Premjero pastebėjimu, tikslus L.Pernavas įgyvendino, bet, vertinant atmosferą policijos sistemoje ir įgyvendintas reformas, matoma, kad policijos sistemoje reikia kito vadovo.
Tačiau premjeras neatmetė, kad po kadencijos pabaigos policijos generalinis komisaras L.Pernavas gali tapti Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje.
„Kol kas išspręskime klausimus dėl Policijos generalinio komisaro atleidimo, o tada žiūrėsime, kokiose pozicijose jis galėtų tikrai sėkmingai save realizuoti“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.
„Prieš dvejus metus yra priimtas sprendimas, kad ši pareigybė Lietuvos policijai yra reikalinga ir vienas iš variantų toks gali būti“, – pridūrė S.Skvernelis.
Jis taip pat teigė, kad atleidžiamam policijos vadovui bus sudarytos sąlygos toliau tarnauti Lietuvai.
„Visi pareigūnai ir tarnautojai, kurie dorai tarnauja Lietuvai, kurie ėmėsi atsakomybės labai sunkiai sistemai vadovauti, nebus palikti likimo valiai. Jeigu tokį norą išreikš generalinis komisaras, o jis yra išreiškęs norą toliau tarnauti Lietuvos valstybei, tokios galimybės jam bus sudarytos“, – sakė Vyriausybės vadovas.
A.Stončaitis pasieniečiams nevadovaus
Vyriausybės atstovai kol kas nekomentuoja, kas bus skiriamas naujuoju policijos generaliniu komisaru. R.Tamašunienė patvirtino, kad tarp kandidatų yra Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) šiuo metu vadovaujantis Renatas Požėla.
Žiniasklaidoje taip pat buvo skelbta, kad R.Požėlos vietą VSAT galėtų užimti dabartinis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, tačiau ministras pirmininkas trečiadienį tai paneigė.
„Man atrodo, kad nuo 1996-ųjų ar 1998-ųjų, kiekvieną kartą atsilaisvinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui, nežinau kodėl, ar tai karma yra pono Stončaičio, visuomet jis įvardijamas kaip kandidatas“, – teigė S.Skvernelis.
„Tai galiu tikrai pasakyti, kad tai būtų puikus vadovas, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad šiandien šitas žmogus yra mano politinio pasitikėjimo komandos narys ir kol aš būsiu ministras pirmininkas, A.Stončaitis bus Vyriausybės kancleris“, – pridūrė premjeras.
Vyriausybės kancleriu A.Stončaitis tapo praėjusių metų sausį. Jis poste pakeitė Mildą Dargužaitę.
Anksčiau A.Stončaitis dirbo Vidaus reikalų ministerijos kancleriu, buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju, taip pat Pasienio policijos komisaro pavaduotoju – štabo viršininku.
„Tai natūrali kaita, pasibaigus penkerių metų kadencijai“, – sakė S.Skvernelis.
