Tokie klausimai kilo paaiškėjus slapto balsavimo dėl Seimo pirmininko likimo rezultatams, kurie paliudijo V.Pranckietį žūtbūt išversti siekusio valstiečių vedlio R.Karbauskio neginčijamą pralaimėjimą.
Akivaizdu, kad R.Karbauskį išdavė savi – kas nors iš valstiečių ar koalicijos partnerių. Be to, išdavikų buvo nemažai – 16.
Vadinasi, valstiečių lyderis, dar balsavimo išvakarėse sau įprastu bravūrišku tonu žadėjęs, jog šįkart jau tikrai turi 71 balsą prieš V.Pranckietį, vėl apsiskaičiavo.
Pats R.Karbauskis po balsavimo akivaizdžiai sutrikęs aiškino, jog buvo apgautas – patikėjo bendražygių ir partnerių pažadais. Kad ir kaip buvo, tokia lengvatikystė vis vien keista.
Taigi prašosi spėjimas, jog valdančiųjų vedlys tiesiog numojo ranka į akivaizdžią riziką ir nusprendė pagaliau baigti šią absurdišką, kone pusę metų visą Seimą murdžiusią istoriją – netgi savo prestižo kaina.
Tiesa, iš pradžių R.Karbauskis tarsi patvirtino spėjimus, jog jis, kaip neatleidžiantis net menkiausio antausio asmuo, mėgins žūtbūt išsiaiškinti išdavikus ir juos nubausti.
Politikas žadėjo pažiūrėti į akis partneriams ir apskritai išsiaiškinti, ar valdantieji tebėra dauguma Seime.
Bet jau kitą dieną valstiečių vedlys, kaip kad jam įprasta, vėl pakeitė plokštelę. Jokių išdavikų paieškų jis teigė net neketinęs pradėti, o dėl daugumos egzistavimo Seime tryško tokiu pasitikėjimu, lyg nebūtų niekuomet jos buvimu suabejojęs.
Anot R.Karbauskio, valdantieji tikrai palaimins kitų metų biudžetą, o už tai balsuos ne mažiau kaip 80 parlamentarų.
Štai čia ir iškyla dar ne vienas pagrįstas klausimas: ar nuolat apsiskaičiuojančio R.Karbauskio pažadai vėl nesusprogs?
Žinoma, reikia pripažinti, jog biudžetas – nepalyginti svarbesnis reikalas nei V.Pranckiečio kėdė ar R.Karbauskio prestižas. Juk jį paskandindami politikai parašo nuosprendį ir sau, ir visai valdančiajai koalicijai.
Be to, virš Seimo pakimba pirmalaikių rinkimų šešėlis.
Būtent dėl pastarosios grėsmės ne tik šios, bet ir kitų kadencijų Seime už biudžetą visada buvo balsuojama gana įtikinamai netgi po aršiausių valdančiųjų vidaus grumtynių.
Bet dabar padėtis yra ypatinga. Juk biudžeto projektui vos pasiekus Seimą pačioje valstiečių frakcijoje kilo tokia pasipiktinimo Vyriausybe banga, kokios nebuvo iki šiol.
Kai kurie politikai kaltino Vyriausybę ir premjerą tyčia kenkiant valstiečiams prieš Seimo rinkimus – dėl įvedamų naujų mokesčių, karpomų lengvatų partijai svarbioms rinkėjų grupėms, neskiriamų pinigų balsuotojų vilionėms.
Frakcijos stogą ėmė kilnoti netgi raginimai atstatydinti Vyriausybę.
Šie šūksniai dar kartą paliudijo takoskyrą tarp R.Karbauskio ir premjero S.Skvernelio stovyklų. Būtent ši takoskyra lėmė ir tai, kad dalis valstiečių per slaptą balsavimą greičiausiai palaikė V.Pranckietį, kurį savo ruožtu atvirai rėmė S.Skvernelis.
Vis dėlto kokia paties R.Karbauskio pozicija?
Viena vertus, jis pritaria tiems saviškiams, kurie nepatenkinti Vyriausybės pateiktu biudžeto projektu. Kita vertus, valstiečių vedlys turėtų puikiai suprasti, jog Vyriausybės griūtis reikštų ir biudžeto griūtį.
Jeigu taip atsitiktų, valstiečiai liktų skendėti sumaištyje be išeities ir riedėtų į Seimo rinkimus be vienintelio pajėgaus vedlio, kuriuo ir galėtų būti tik S.Skvernelis.
Kas lieka R.Karbauskiui? Tik vinguriuoti tarp vienų ir kitų traukiantis į šešėlį ir nusiplaunant rankas itin kritiškose situacijose.
Tuo metu pavieniai valstiečių frakcijos nariai jau ėmė registruoti įvairius pasiūlymus biudžeto projektui, kurie pareikalautų naujų papildomų dešimčių milijonų eurų, nesuplanuotų Finansų ministerijos. Galima prognozuoti, kad tokių pasiūlymų daugės.
Negana to, jau per biudžeto pateikimą Seime buvo atmesti ir grąžinti Vyriausybei kai kurie projektai, numatantys padidinti esamus mokesčius ar įvesti naujų, be kurių biudžetas išsibalansuotų.
Vieni koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ net pagrasino trauktis iš koalicijos, jei nebus pritarta jų siūlomam vadinamųjų vaiko pinigų dydžiui.
Reikia pripažinti, jog Vyriausybė palaikymo Seime antradienį nesulaukė ne tiek dėl aktyvaus valstiečių pasipriešinimo, kiek dėl jų pasyvumo. O R.Karbauskis vėl vinguriavo – aiškino, jog Vyriausybės projektai neatitinka nei koalicijos sutarties, nei jo vadovaujamos partijos lūkesčių, bet čia pat vylėsi, jog bus pasiektas kompromisas.
Užtat iš Vyriausybės nuskambėjo kur kas griežtesnis atsakas.
S.Skvernelio aplinkos žmonės jau atvirai ėmė piktintis, jog padėtis Seimo valstiečių gretose esą nevaldoma tyčia ir netgi sąmoningai siekiama išprovokuoti premjero atsistatydinimą.
Pats S.Skvernelis irgi pareiškė, jog pasitrauks iš posto ir ragins skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu sudarkęs biudžeto projektą parlamentas jį lopys tik pagal savo užgaidas.
Ar abi kaktas surėmusios pusės neperspaus greičio pedalo ir įstengs sustoti laiku?
