Skaičiuojant pinigus mokytojams – žinia visiems: laukia neypatingai džiugūs laikai

Nepraėjo nė metai nuo Lietuvą drebinusio pedagogų streiko ir padėtis kartojasi. Žadėto finansavimo nesulaukę švietimo darbuotojai, vėl rengiasi streikui. Ketvirtadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvo surengta simbolinė akcija – ministerijos langai nukloti moliūgais. Ar gali pasikartoti praeitų metų scenarijus?

 E.Milešinas.
 E.Milešinas.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
 Ketvirtadienio rytą švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją.<br> T.Bauro nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Malinauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Oct 31, 2019, 6:48 PM, atnaujinta Oct 31, 2019, 8:32 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininku Egidijumi Milešinu bei premjero patarėju Skirmantu Malinausku.

– Šįryt pedagogai surengė protesto akciją prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o paskui profsąjungų atstovai susitiko su ministru Algirdu Monkevičiumi. Pone Milešinai, kokios nuotaikos po susitikimo?

E.Milešinas: Po susitikimo nuotaikos tokios pat, kokios buvo ir prieš susitikimą. Kažko nieko naujo mes neišgirdome, ministras paaiškino, kad kažkoks proveržis yra, su premjeru kalbasi, ieško galimybių surasti finansavimą, bet kaip jau ir esam sakę, laukia jie kol biudžeto projektas grįš atgal į Vyriausybę iš Seimo.

– Ar jaučiate švietimo ministro paramą?

E.Milešinas: Bent jau tiek, kiek šiandien kalbėjom, tikrai manau, kad ministras pasiruošęs kovoti kaip liūtas dėl švietimo srities, peržiūrint biudžetą. Bet reikia palaukti, kol biudžetas grįš atgal į Vyriausybę.

– Prieš ministerijos šįryt atvežėte kelias dešimtis moliūgų...

E.Milešinas: 117.

– Tiek, kiek buvo sutartyje numatyta milijonų. Akcija pavadinta „Uždek šviesą moliūge“. Čia gal kokia paslėpta ironija?

E.Milešinas: Čia jokia ironija. Šita senovės keltų švente būdavo minima naujų metų pradžia. Kadangi dabar vyksta naujų metų biudžeto svarstymas, tuo labiau, sutapo tokia diena, ministras pats paskyrė tokią datą posėdžiui, tai mes ir sugalvojom.

Ne tai, kad protesto akciją, bet priminimo akciją, kad švietimo bendruomenė stebi, kas vyksta, kaip planuojamas biudžetas ir šviesos moliūguose simbolizuoja tai, kad ateina žiema, dienos trumpėja, vakarai ilgėja, dažniausiai visi protingi sprendimai priimami tamsiu paros metu, tai ir uždegėm žvakelę, kad politikai svarstydami, ieškodami, ginčydamiesi, nepasiklystų skaičių labirinte ir priimtų sprendimus, kurie tinkami švietimo bendruomenei.

– Pone Malinauskai, kokia Vyriausybės pozicija dėl pedagogų reikalavimų?

S.Malinauskas: Vyriausybės pozicija yra pakankamai aiški, ieškosim kompromiso tiek, kiek tą kompromisą leidžia valstybės išgalės. Ta tema pakankamai daug kalbėta, bet šiek tiek aiškumo. 2017 m. yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, ten yra siekiai surašyti – tai, dėl ko reikėtų susitarti. Ir šių metų vasarą Švietimo ir mokslo ministerija pasiekė kompromisą su profesinėm sąjungom, tam reikia 117 mln., tačiau ministerija nepasirašo, nes neturi Vyriausybės ir Finansų ministerijos įgaliojimų, kad tų pinigų būtent tiek ir bus. Yra skiriama papildomai 90 mln. Turint galvoje, kad mažėja Europos Sąjungos finansavimas bendrai, finansavimas didėja 55,6 mln.

Matom, šiuo metu Seime priregistruota daug siūlymų – 70 mln. papildomai skirti ir t.t., tačiau lygiai taip pat matome ir tai, kas mūsų laukia kitais metais. Laukia neypatingai džiugūs ekonomikai laikai, ekonomikos augimas daugiau nei trečdaliu lėtėja, mes tiesiog sakom taip: pasižiūrėkime, kokia apimtimi mes galime tuos reikalavimus vykdyti.

Esame labai dėkingi profesinėms sąjungoms, kad šiandien jau nekalbama apie ministerijų užėmimą, lipimą per langą – mes kalbame apie civilizuotą santykį. Jeigu streikas būtų, jis būtų teisėtas, tai bent tiek yra didžiulė pažanga. Bet mes labai tikimės, kad rasim kompromisą ir to streiko neprireiks.

– Jeigu yra pasirašyta sutartis, tai kam po to ieškoti kompromiso, kaip jos nevykdyti?

S.Malinauskas: Dėl 117 mln. sutartis nėra pasirašyta. Mes kalbam apie 2017 m. pasirašytą kolektyvinę sutartį ir 2019 m. liepos mėnesį detalizuota, atnaujinta sutartis, bet nepasirašyta. Švietimo ir mokslo ministerija jos nepasirašė, Finansų ministerija įspėjo ministeriją, kad tokios sumos biudžete gali tiesiog nebūti. Arba turime priimti politinį sprendimą, kokioms kitoms sritims finansavimo neauginsim visai.

– Iš valdžios lūpų nuolat sklinda pareiškimai, kad švietimas yra prioritetinė sritis, reikia kelti mokytojams atlyginimus. Tai kodėl nerandama pinigų?

S.Malinauskas: Bendras biudžeto augimas kitiems metams yra kiek mažiau negu milijardas – 955 mln. Iš jų jau turimi įsipareigojimai, kurie įdėti įstatymuose – tokie kaip pensijų indeksavimas 320 mln. – yra apie 700 mln. Reiškia, visoms kitoms sritims, pavyzdžiui – visi rodo į kariuomenę ir sako: gynybai išlaidos auga. Jos iš tikrųjų auga tam, kad pasiekti 2 proc., bet jos auga 80 mln. eurų. Tai yra visas gynybos srities augimas.

Tai kai kalbame apie sumas, kurios viršija 100 mln., turime suprasti, kad realiai gali nebūti pajamų šaltinio, kaip tai užtikrinti. Augimas visiems yra paskirstytas, švietimui taip pat, bet mes labai prašome atsižvelgti į realią valstybės situaciją ir ypač jeigu būtų tas prognozuojamas juodasis scenarijus, kad mažiau negu 2,5 proc. augtų ekonomika, o ypač turint galvoje, kad ir 2021 m. ateis, kad mes neprisiimtume tų įsipareigojimų, kurių tiesiog negalėsime įvykdyti. Taip jau buvo Lietuvos istorijoje.

– Pone Milešinai, eisite į kompromisus?

E.Milešinas: Mes kompromisą jau padarėme liepos mėnesį. Mūsų startinė pozicija dėl sutarties atnaujinimo buvo gerokai didesnė ir mes įsiklausėme į ministeriją. Manau, kad ministerija, ateidama derėtis, derino ir su Finansų ministerija, kokios yra galimybės. Ir mes kompromisus padarėm. Aš nesu ekspertas makroekonomikos, bet keistai atrodo – mes šiemet turėjome 3 paraleliai derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties, šakos kolektyvinės sutarties ir strategijos viešojo sektoriaus.

Ir kada Finansų ministerijos atstovai sėdi, dalyvauja derybose dėl strategijos ir jie nieko nepasako, su viskuo sutinka, o po to per mėnesį ar du pasikeičia ekonominės prognozės. Klausimas, kas tas prognozes sukuria, sudarinėja ir kuo vadovaujasi.

– 117 mln. lyg ir buvo pažadėta, dabar biudžete 55 mln. skirti. Ministras šiandien kalba, kad dar reikėtų 44 mln., Seimo Švietimo komiteto pirmininkas registruoja siūlymą dėl 73 mln. skyrimo papildomai. Tai kiek jums trūksta pinigų?

E.Milešinas: Jeigu pagal tai žiūrėtum, koks yra dabar pateiktas biudžeto projektas Seime, tai yra 55 mln. ir trūksta 62 mln. su trupučiu. Galbūt ministras kaip jau šiandien šnekėjo, kad kažkokie žingsniai jau su premjeru daryti ir matyt yra kažkiek pinigų surasta. Dėl to tie 40 mln. įsivaizduoju, kaip sakė ministras, paremta viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo strategija, kuri tikrai keistai atrodo. Aš suprasčiau, tada reikėjo strategijos metu, kai vyko derybos, aiškiai įvardinti – negali taip prognozės pasikeisti per mėnesį ar du. Kas įvyko tame pasaulyje? Kad „Brexit“ bus jau treti metai šneka, kad dar kažkokios ekonominės įvyko nelaimės – iš kur tos prognozės taip staigiai, per du mėnesius pasikeičia.

Ir dar kitas klausimas yra rezervo fondas. Kiek teko girdėti, sakoma, kad kitais metais jis turėtų būti apie 1,7 mlrd. Tai yra apie 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Irgi man, ne ekspertui makroekonomikos, kada turėtų sustoti, kuo vadovaujantis – ar 5,6,4 ar 3, kas tai nustato?

S.Malinauskas: Gerbiamas Egidijau, aš iš karto paaiškinu. Tiek ekonomikos BVP augimas, tiek ir rezervo kaupimas priklauso ne nuo šitos valdžios sprendimų. Padėkokime buvusioms valdžioms – mes turime konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą. Mes galime surinkti, kiek norime.

Mes jau kelintus metus surenkame daugiau nei galime išleisti, jūs puikiai suprantate, kad jeigu Vyriausybė turėtų galimybę be problemų leisti tuos rezervus ir jų nekauptų, tai būtų neatsakinga. Bet mes pažeistume iš karto fiskalinę drausmę. Antras dalykas, mes esame eurozonoje. Pirmas dalykas, mūsų biudžeto projektas keliauja net ne į Seimą, o į Europos Komisiją. Kai jis bus priimtas, ir jie vertins, ar mes laikomės Europos Komisijos nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

– Visgi, ieško Vyriausybė papildomų pinigų pedagogams? Gal jau ir rado kažkiek?

S.Malinauskas: Čia yra kalbama apie kompromisus, aš manau jie ir bus pasiekti. Tik bandau paaiškinti, Vyriausybė pateikė subalansuotą biudžetą. Jeigu nekalbame apie papildomas pajamas, mes kalbėjome apie papildomus mokesčius – taršos ar nekilnojamojo turto mokesčio keitimą, kartelės mažinimą. Jeigu šie dalykai yra atmetami ir nesiūlomi jokie kiti papildomai būdai, kaip papildyti biudžetą, mes kalbame tik apie tas išlaidas, kurias galime išleisti.

Mes negalime žiūrėti į rezervą, nes iš karto pažeisime fiskalinę drausmę. Mes tose ribose ir bandom operuoti. Jeigu Seimas laikosi pozicijos, kad mes turime surasti 70 mln. mokytojams – yra garbinga, suprantama pozicija, aiški – bet mes iš karto turime žiūrėti kitą medalio pusę, nuo kurių išlaidų mes brauksime.

– Tai pakėlus mokesčius tie patys mokytojai ir suneš 70 mln. į biudžetą.

S.Malinauskas: Vyriausybė, kalbant apie mokesčius, pasiūlė realiai du didesnius pakeitimus. Ir tai, 29 mln., vadinamas taršos mokestis, registruojant automobilius. Ir apie 8 mln., jeigu nekilnojamo turto mokestį mokėtų 1 proc. Lietuvos gyventojų, kurie valdo brangiausią nekilnojamąjį turtą. Viskas. Seime dar yra registruota kitų mokestinių iniciatyvų, tokių kaip stambios prekybos mokestis, bankų mokestis.

– Jūs sakote, kad pinigai iš nekilnojamojo turto mokesčio nueitų pedagogams?

S.Malinauskas: Visiškai nesvarbu, kur jie nueitų. Tai mums atlaisvintų 8 mln., kuriuos galėtume skirti ir pedagogams. Jeigu mes surenkame dar daugiau, galėtume iš to paties rezervo, nepažeisdami fiskalinės drausmės, susirinkti didesnes sumas.

Pavyzdžiui, taršos mokestis vienu sakiniu. Mes dabar visi sumokame ar taip, ar taip už taršą, net jeigu jūs neturite automobilio, važinėjate viešuoju transportu ir rūpinatės ekologija. Dėl to, kad mes tuos 20-kelis milijonus ar taip, ar taip iš biudžeto esame įdėję į taršos programas – Europos Sąjungos reikalavimas. Ką mes siūlom – surinkim iš tų, kurie teršia ir atlaisvinkime 26 mln., kuriuos mes galime panaudoti ugniagesiams, mokytojams, gydytojams ar dar kažkam. Tiesiog taip yra sudarinėjamas biudžetas ir tai yra didžiulis galvos skausmas Vyriausybei.

– Pone Milešinai, sprendimas dėl pedagogų streiko jau priimtas ar lauksite galutinio biudžeto projekto?

E.Milešinas: Mūsų sprendimas dėl streiko priimtas prieš dvi savaites mūsų profesinės sąjungos taryboje, bet yra teisinės procedūros, Darbo kodeksas ir mes jų visų laikysimės. O ar streikas bus, ar nebus, priklausys nuo Vyriausybės. Mes savo poziciją išdėstėm.

– Bet į kompromisus jūs nelinkę eiti? 62,5 mln. ir viskas?

E.Milešinas: Mes kompromisus padarėme liepos mėnesį, o dabar laukiam žinių iš Vyriausybės.

– Apie kokį streiko masiškumą mes kalbame? Kiek jus remia švietimo įstaigų?

E.Milešinas: Kaip esu ne kartą minėjęs, pas mus yra apie 10 tūkst. narių, mes turime apie 600 įvairių įstaigų – darželiai, mokyklos, universitetai, institutai. Turime narių visose savivaldybėse. Manau, kad bus didelis streikas. Tuo labiau, mes bendradarbiavom ir su kitom profesinėm sąjungom ir šiandien po susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministru tai deklaravo ir kitos profesinės sąjungos, prie streiko greičiausiai jungsis ir Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Manau, kad jeigu vyks streikas, jis bus 80-90 proc. įstaigų.

– Ir aukštųjų mokyklų profsąjunga kalba apie pinigų trūkumą, taip pat prie streiko neatmeta jungtis medikų bei ugniagesių profsąjungos. Tai tiesa?

E.Milešinas: Visos mūsų profesinės sąjungos priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Pirmadienį vyko konfederacijos valdybos posėdis ir ten buvo šnekama apie viešo sektoriaus strategiją ir panašiai. Buvo priimtas sprendimas, kad bus svarstomas – gausis viešojo sektoriaus streikas.

– Kokia bus streiko forma? Nedirbs niekas ar visi dirbs ir streikuos simboliškai?

E.Milešinas: Čia kokia forma, kokia apimtis – reikia palaukti. Kiti sektoriai nežinau, kaip atrodytų, nes kol kas nepamenu, kad būtų vykę kitų sektorių streikai. Su švietimu tai aišku – stabdomas ugdymo procesas.

– Pone Malinauskai, jūsų tai negąsdina? Net kelios profsąjungos – medikai, ugniagesiai, aukštųjų mokyklų, pedagogų. Vyriausybė tam ruošiasi?

S.Malinauskas: Galiu tik priminti, kad streikai vyko ir mus tai gąsdina, nes pirmiausia mes puikiai suprantame, kad tai palies Lietuvos žmones. Jeigu kalbame apie darželius ir mokyklas, vaikai neina į mokyklas, tai pajaučia labai daug, šimtai tūkstančių žmonių, o įvertinus visus šeimos narius, milijonai. Tai mes puikiai suprantame, kokios tai yra galios įrankis ir labai stengsimės, kad streiko nebūtų. Problema yra kita, ir gerbiamas E.Milešinas kalba apie visą viešąjį sektorių. Jeigu pasižiūrėtume viso viešojo sektoriaus reikalavimus, pavyzdžiui Vidaus reikalų ministerijos statutiniai pareigūnai prašo papildomų 40 mln., ugniagesiai atskirai prašo papildomų 17 mln.

Šalia to yra medikai, kurie irgi kelia savo reikalavimus. Tai mes tiesiog pamatom pačią situaciją – tu gali nuversti Vyriausybę, bet nuo to pinigų nepadaugės. Jeigu tai įvyktų dėl politinės krizės, pavyzdžiui, atsirastų stebuklingai pinigų, būtų labai prasminga. Bet aš visą laiką galvoju, galbūt naivus esu, gal galima pabandyti susitarti, matant visą paveikslą, ne tik savo sritį, kaip mes galėtume surasti kompromisą ir tokiu atveju kalbantis su viešuoju sektoriumi pasižiūrėti.

Pavyzdys, socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai apskritai yra situacijoje, kai mokytojų vidutinis atlyginimas bent jau nežymiai, bet viršija vidurkį Lietuvos atlyginimų, o ten yra žmonės, kurie yra visiškai dugne. Jie ant skurdo ribos gyvena. Arba gaisrininkai, dabar visi kalba, kad reikia papildomų priemonių, atlyginimas 630 eurų. Vyriausybė negali matyti tik vienos srities, visą biudžetą reikia skirstyti tarp šitų visų grupių.

– Premjeras Saulius Skvernelis ragina rengti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Paragino, bet daugiau apie tai nieko negirdėti. Ši idėja juda kaip nors į priekį?

S.Malinauskas: Pirmiausia buvo prezidento raginimas, kad Lietuvos politinės partijos aiškiai susitartų, kad nebūtų rizikų, kad jeigu yra S.Skvernelis, tai yra toks didėjimas, jeigu bus kažkoks kitas premjeras ar kita dauguma, bus kita politika ar kitas didėjimas algų.

Mes esame pasakę, kad įsipareigokime, visos politinės jėgos kalba, kad švietimas yra prioritetas. Padarykime tvarų augimo planą, ką Vyriausybė buvo įsipareigojusi padaryti su medikais ir tai padarė.

Tada mes aiškiai žinotume, kad tokią dalį skiriame finansavimui ir pabaigiam diskusijas. Jeigu nėra pinigų krašto gynybai, bet čia yra susitarimas, mes to neliečiame. Kol kas to nėra.

– Pone Malinauskai, yra politinė valia tokiam susitarimui?

S.Malinauskas: Jūs puikiai girdėjote, kad yra opozicinės partijos, kurios net svarstyti atsisakė. Dažniausiai buvo kritikuojama, bet kai tik atsiranda ant stalo kažkokia iniciatyva, kam to reikia.

Politinių dividendų nesusirinksi. Šiuo atveju mes elgiamės per kolektyvinę sutartį, stiprindami profesines sąjungas, nebijom streikų, nes žinom, kad streikai gresia ir kitoms Vyriausybėms. Tai yra puiki demokratijos forma, bet mes kartu ir sakom: streikuojant neužmirškime pažiūrėti į realias galimybes.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.