Artėjant nacionalinio lygio pratyboms, kai spalio 1–4 dienomis bus imituojama avarija Astravo atominėje elektrinėje, A.Orieškaitė kaip ir anksčiau kas rytą ir vakarą iškiš ranką su delne suspaustu dozimetru pro vonios langą, kad išmatuotų radiacinį foną Vilniuje. Niekieno neskatinama ji duomenis ir toliau skelbs feisbuke.
30 metų vilnietės veikla visiškai nesusijusi su jos specialybe, todėl kai gimimo dienos proga gavusi dovanų dozimetrą kasdien pradėjo matuoti radiacinį foną ir skelbti duomenis, nustebino draugus.
A.Orieškaitė ir pati neslėpė nepažįstanti nė vieno žmogaus, kuris užsiimtų tokia veikla. Tai atlieka tik specialistai.
Tarkime, A.Orieškaitės matuoklis rodė, kad trečiadienį Vilniaus radiacinis fonas buvo 0,11 mikrosiverto, o praėjusio sekmadienio rytą – 0,1, vakare – 0,12 mikrosiverto.
Per trejus stebėjimų metus vilnietės prietaisas nė karto neparodė, kad Vilniuje radioaktyviosios spinduliuotės fonas yra didelis.
– Ką vis dėlto darytumėte, jei vieną dieną matuoklis parodytų, kad radioaktyviosios spinduliuotės fonas yra smarkiai padidėjęs? – paklausė „Sostinė“ A.Orieškaitės.
– Jau seniai galvojau apie tokį scenarijų. Tai iš tiesų rimtas reikalas.
Tokiu atveju pirmiausia mėginčiau nustatyti vėjo kryptį, taip pat šaltinį, kur galėjo įvykti avarija. Tų šaltinių nėra daug. Aišku, dabar daugiausia kalbama apie netoli Lietuvos sienos esančią Astravo atominę elektrinę.
Žinau, kad nustačius vėjo kryptį reikia evakuotis į priešingą pusę. Jeigu, neduokdie, įvyktų nelaimė Astrave ir pūstų pas mus vyraujantis vakarų vėjas, gali būti, kad skaudžių padarinių išvengtume.
Bet jeigu tuo metu vėjo kryptis būtų iš rytų, gero nelauk. Išsiaiškinusi šaltinį ir vėjo kryptį, informuočiau apie grėsmę šeimą, artimuosius, draugus.
– Tai jūsų veikla švietėjiška, nes pamatę skelbiamus matavimus daug kas susimąstys apie radiacijos pavojų?
– Taip, juk gyvenimas nenuspėjamas. Galbūt šią veiklą galima pavadinti ir švietėjiška, tačiau man svarbu ir nesukelti panikos. Pavyzdžiui, kelis kartus radioaktyviosios spinduliuotės fonui šiek tiek padidėjus sulaukiau nerimastingų komentarų.
Nesvarbu, kad skaičiai neperžengė ribų.
Todėl nusprendžiau prie skelbiamo kiekvieno matavimo pridurti, kokia Lietuvoje yra radioaktyviosios spinduliuotės fono norma. Beje, Vilniuje mano išmatuotas didžiausias radiacinis fonas buvo 0,22 mikrosiverto ir jis pasitaikė niekuo neišsiskiriančią dieną.
Jokiu būdu neagituoju kiekvienam įsigyti dozimetrą, pirkti krūvas jodo tablečių ir užsimaukšlinti kibirus ant galvų. Tiesiog noriu, kad žmonės susimąstytų. Radiacijos jėga yra milžiniška ir nematoma.
Mano nuomone, švietėjišką veiklą atliko ir serialas „Černobylis“, nes pastebėjau, kad susidomėjimas šia sritimi kaip reikiant padidėjo. Taip meno kūrinys ir įspėjo, ir priminė siaubingą avariją.
– Ar teko matuoti, kiek radiacijos spinduliuoja Gedimino paminklo postamentas, kur, kalbama, jos daugiausia Vilniuje?
– Teko. Buvau girdėjusi tokių kalbų, o per vieną ekskursiją gidas paklausė, kur Vilniuje didžiausia radiacija. Atsakiau, kad prie Gedimino paminklo.
Nusprendžiau tuo pati įsitikinti. Mano matuoklis prie postamento rodė 0,74 mikrosiverto (leistina norma Lietuvoje – 0,30 mikrosiverto). Akys išsprogo. Juk tai – didelis radiacinis fonas.
Iškart prisiminiau filmus, kuriuose rodoma, kaip per užterštą zoną einančių žmonių rankose radiacijos matuokliai ima pypsėti ir čirkšti.
Man ir prieš matavimą buvo neramu dėl tų jaunuolių, kurie vasarą dienas leidžia prie Gedimino paminklo, įsitaiso ant postamento, važinėjasi riedlentėmis. Nors specialistai nurodo, kad radiacija gali pakenkti tik tada, jei ištisus metus sėdėtum prie paminklo, vis tiek baisoka.
O didesnis radiacinis fonas prie paminklo yra dėl natūralių priežasčių. Mat postamentas yra iš raudono Ukrainos granito, kuriame yra gamtinio radioaktyvaus urano.
– Tokių vietų Vilniuje yra ir daugiau?
– Tai priklauso nuo granito, kuris, kaip minėjau, yra šiek tiek radioaktyvus.
Anot specialistų, radiaciją spinduliuoja verpstės formos skulptūra „Vienybės medis“ Vingio parke, Katedros ir V.Kudirkos aikščių granito trinkelės.
Sakoma, kad spinduliuotės fonas būna padidėjęs ir kapinėse, kur daug paminklų iš granito.
Tiesa, specialistai nurodo, kad svarbiau yra ne kokia radioaktyviojo šaltinio išspinduliuota dozės galia, o kiek laiko tas šaltinis veikia žmogų. Pagal tai ir skaičiuojamos leistinos dozės.
Apskaičiuota, kad žmogus per metus gauna 2,2 milisiverto radioaktyviosios spinduliuotės. Leistina papildoma apšvita – dar 1 milisivertas.
– Gal savo dozimetrą esate priglaudusi prie miške surinktų grybų, kurie kaupia radioaktyvius elementus?
– Ne, grybų spinduliuotės fono matuoti neteko. Manau, kad tai šiek tiek išpūstas reikalas. Taip, grybai kaupia radioaktyviuosius elementus, bet ne tiek, kad dozimetras galėtų užfiksuoti.
Reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus laboratorijose, kad galėtume tiksliai įvertinti, ar grybai skleidžia radioaktyvią spinduliuotę.
O aš esu matavusi radiacinį foną Vilniaus parkuose, kartais dozimetrą atsinešu į darbą. Niekur ir niekada rodmenys nenukrypo nuo normos.
– Radiologinį monitoringą atlieka ir Aplinkos apsaugos agentūra. Ar jos duomenis lyginate su savo stebėjimų rezultais?
– Taip, retkarčiais palyginu. Skirtumai nebūna dideli. Vadinasi, ir specialistai, ir aš sakome tiesą.
– Kaip draugai žiūri į neįprastą jūsų veiklą?
– Pasako, kad ji keistoka. Kiti klausia, kam to reikia. Bet aš esu įsitikinusi, kad jeigu tai man įdomu, tai tikrai bus žmonių, kuriems tai taip pat aktualu.
Pastebėjau, kad tos skeptiškai anksčiau nusiteikusios draugės taip pat apsilanko mano stebėjimų puslapyje ir netgi pamačiusios kiek didesnį skaičių manęs klausinėja, ką daryti.
Radiacija, jos keliamomis problemomis domėjausi seniai, todėl gimtadienio proga gautas matuoklis man buvo geriausia dovana.
Radiacija man visada keldavo baimę. Labai retai sapnuoju košmarus.
Vis dėlto jeigu tokie sapnai aplanko, būtinai sapnuoju ką nors, kas susiję su radiacija.
Pamaniau, kad kuo daugiau apie radiaciją skaitysiu, kuo labiau domėsiuosi, tuo greičiau tas baubas pasitrauks.
O matavimai man tapo savotišku ritualu. Tokia mano dienos pradžia ir pabaiga, nesvarbu, ar lauke būtų 20 laipsnių šalčio, ar 20 laipsnių šilumos.
Prabundu ir galvoju: „O kaip čia šiandien?“
Siūlo pasitikrinti ir perkamą žemę ar namą
Lietuvoje leistinas radioaktyviosios spinduliuotės fonas yra iki 0,30 mikrosiverto. Iki 0,57 mikrosiverto jis jau padidėjęs, o nuo 0,57 mikrosiverto – aukštas.
Lietuvoje nuolat veikia oro kokybės stebėjimo sistema, nelaimės atveju Astrave ji taip pat praneštų.
Būtent dėl šio objekto radiacinio stebėjimo stočių daug prie rytinės valstybės sienos. Netoli Astravo įsikūrusios bent trys – Lavoriškėse, Kenoje bei Medininkuose.
Oro kokybės matavimus taip pat atlieka Fizinių ir technologijų mokslų centro bei Ignalinos atominės elektrinės laboratorijos. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nelaimės atvejui turi kelių šimtų asmeninių dozimetrų rezervą.
Radiacijos matuoklius naudoja ir įmonės, kuriose yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, ligoninės, kuriose vykdoma radioterapija, pasieniečiai, ugniagesiai gelbėtojai, kariuomenė, aplinkosaugininkai.
Patikrinti superkamą metalą įpareigotos supirktuvės, tikrinama ir įvežamos medienos radiacinė tarša, taip pat gaminant tam tikras statybines medžiagas, trąšas ar biokurą.
Radioaktyviuosius elementus matuoja ir grybų supirktuvės bei miško gėrybių perdirbėjai – ypač stebima iš rytinių kaimynų atvežama žaliava. Taip pat tikrinama ir sumedžiota žvėriena.
Vilniuje yra kelios įmonės, siūlančios išsinuomoti radiacijos matuoklius. Nuomos kaina, nelygu laikas, svyruoja nuo 2 iki 8 eurų.
Išmatuoti radioaktyviosios spinduliuotės foną siūloma prieš perkant nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, naudotą automobilį, antikvarinius bei naudotus daiktus.
