Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija ieško būdų, kaip Pilietybės įstatymo pataisomis išplėsti konstitucinę sampratą, kuria tik atskirais atvejais leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
Konstitucinis teismas (KT) dar 2006 metais išaiškino, kad dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais. 2013-aisiais KT dar kartą patvirtino, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš tėvynės išvykę ir užsienio šalies piliečiais tapę asmenys negali išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei nebus pakeista tai draudžianti Konstitucijos nuostata.
Dabar PLB siūlo vėl atsigręžti į Pilietybės įstatymą ir, nekeičiant Konstitucijos, išplėsti atskirų atvejų sampratą dviem užsienio lietuvių grupėms, leidžiant šiems asmenims būti dar ir kitos šalies piliečiais.
Tai asmenys, Lietuvos piliečiais tapę gimdami, bet išvykę iš tėvynės nesulaukę pilnametystės kartu su tėvais po 1990 metų kovo 11-osios ir įgiję kitos šalies pilietybę.
Kita grupė – jau garbaus amžiaus žmonės, kurie Lietuvos piliečiais buvo dar iki 1940 metų okupacijos, o išvykę į užsienį po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitos šalies pilietybę.
Bet KT jau aiškiai pasakė, kad nepakeitus Konstitucijos plėsti įstatymu dvigubos pilietybės atvejų negalima. Tad ko tikisi išeiviai?
PLB pirmininkė D.Henke pareiškė tiesiai – tikimasi, kad KT teisėjai pagaliau išgirs tautos balsą ir pakeis savo esą neteisingą nuomonę.
Iš tiesų, per referendumą už dvigubos pilietybės platesnį įteisinimą pasisakė daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų – 73 proc. balsavusių žmonių, bet Konstitucijos pataisai priimti vis viena pritrūko 300 tūkst. balsų.
Galima sakyti, kad dauguma žmonių pritaria dvigubai pilietybei. Bet ar tai įtikins KT?
Vargu, nes Konstitucijos keitimo barjero, tiesa, iškelto aukštai, įveikti nepavyko, o teisininkai yra įpratę remtis formaliąja logika, pagal kurią referendumas pasakė „ne“.
Žinoma, gyvenimas nestovi vietoje – kas atrodė neįmanoma praeityje, gali būti realu ateityje. PLB teisi: nuo 1992 metų, kai buvo priimta Konstitucija, ir Lietuva, ir pasaulis smarkiai pasikeitė, ketvirtadalis tautos emigravo, o „Brexit“ verčia Jungtinėje Karalystėje itin gausiai įsikūrusius lietuvius pageidauti šios šalies pilietybės.
Ar šie argumentai privers KT pripažinti, kad atskiri atvejai, kai galima dviguba pilietybė, gali būti ir labai dažni, aprėpti tūkstančius žmonių?
Sunku tuo patikėti, nors iš tiesų ne vienas tūkstantis lietuvių, išvykusių iš Lietuvos iki 1990 metų, jau turi dvigubą pilietybę, daugybė vėliau emigravusių tautiečių tiesiog slepia, kad yra gavę ir kitos šalies pasą, bet neatsisakę ir lietuviško.
Už tai gresianti 300–850 eurų bauda, kurią, beje, PLB siūlo panaikinti, mažai ką keičia, ir neteisėtai Lietuvos pilietybę turintys asmenys neskuba prisipažinti, kad jau yra ir kitos šalies piliečiai.
Jeigu PLB siūlomos dvigubos pilietybės išplėtimo įstatymo pataisos būtų priimtos, jos vėl turėtų pereiti KT patikrą ir beveik garantuotai būtų pripažintos pažeidžiančiomis Konstituciją. Tad kam reikia dar vieno trinktelėjimo durimis prieš užsienyje atsidūrusių lietuvių nosis?
Vargu ar prasmingesnis ir konservatoriaus Seimo nario Ž.Pavilionio siūlymas PLB rinktis kitą dvigubos pilietybės įteisinimo kelią – rengtis naujam referendumui, kuris esą galėtų įvykti 2021–2022 metais.
Pirmiausia čia akivaizdus su PLB glaudžiai bendradarbiaujančio buvusio ambasadoriaus Ž.Pavilionio interesas, užsienio lietuvių paramos rinkimuose tikisi ir konservatorių partija, o emigravusių rinkėjų telkimas dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės galėtų jiems duoti papildomų politinių balų.
Tačiau ką iš to laimėtų ir Lietuva, ir kartą referendumo rezultatais jau nusivylę užsienio lietuviai? Nieko, išskyrus dar vieną nusivylimą, jau nekalbant apie išlaidas antram, greičiausiai vėl be teigiamo rezultato pasibaigsiančiam referendumui.
Kad ir kaip smarkiai būtų įsukta agitacija, naivu tikėtis, kad balsuoti ateitų 70–80 proc. rinkėjų ir jie, nusvėrę iš principo nepritariančių dvigubai pilietybei asmenų balsus, sudarytų daugiau nei pusę Konstitucijos keitimui pritariančių visų piliečių.
Juk emigrantai masiškai nesiveržia prie balsadėžių net kai sprendžiami su jų gyvenimu siejami klausimai. Tiesa, gegužę kartu su prezidento rinkimais vykęs referendumas pritraukė 53 tūkst. užsienio lietuvių – trigubai daugiau nei ankstesniais laikais, bet ne šimtus tūkstančių.
Galima prognozuoti, kad kitąmet renkant naują Seimą užsienio lietuviai irgi nedegs noru balsuoti, bet gal jų susidomėjimą rinkimais padidins sudaryta atskira vienmandatė apygarda.
PLB tuo džiaugiasi, bet kliūtis renčia socialdemokratai, suabejoję, ar šis sprendimas atitinka Konstituciją, ir apskundę jį teismui.
Beje, konstitucinių teisės normų tyrumu politikai dažnai susirūpina, kai įžvelgia žalą sau.
Galbūt socialdemokratai nesitiki daug balsų iš užsienio lietuvių, kurie laikomi labiau konservatorių rėmėjais, todėl geriau rizikuoja juos nuteikti prieš save, vildamiesi pakišti koją savo tradiciniams konkurentams.
