Posėdžio metu įvyko pirmoji I.Rozovos ir V.Tomaševskio apklausa.
Apklausė I.Rozovą
„Trečiadienį kviečiame į apklausą Seimo narę I. Rozovą ir V. Tomaševskį, kurie turės mums atsakyti į klausimus, kuriuos esam pasiruošę tiek pozicija, tiek opozicija“, – posėdžio išvakarėse žurnalistams sakė NSGK vadovas Dainius Gaižauskas.
Apklausos pradžioje I.Rozovai buvo duotas laikas pasisakyti ir suteikti papildomą informaciją, kuria norėtų pasidalinti su NSGK.
„Neplanavau pasisakyti. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus“, – apklausos pradžioje sakė I.Rozova, patikindama, kad visą informaciją, kurią norėjo pateikti, pasakė per anksčiau surengtą savo spaudos konferenciją.
Paklausta, ar normalu dėl Lietuvos vidaus politikos klausimų kreiptis į priešiškos valstybės – Rusijos – ambasadą, politikė tikino, kad tai galimai buvo neapgalvotas žingsnis, tačiau savo kaltės neįžvelgia. O Rusija Lietuvai priešiška valstybe, anot I.Rozovos, paskelbta vėliau nei 2011 m., kai ji dėl į Vilniaus savivaldybę išrinktų Rusų aljanso narių elgesio kreipėsi į Rusijos ambasadą.
Laurynas Kasčiūnas informavo I.Rozovą, kad Rusija kaip priešiška valstybė į strateginius Lietuvos dokumentus buvo įrašyta 2002 m.
Ką kalbėti – žino
I.Rozova tikino, kad susitikimus su Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu vertina „niekaip“.
„Jis buvo Rusijos federacijos konsulas Klaipėdoje, mes turėjome susitikimų renginiuose <..>, kur jis buvo geidžiamas svečias. Niekada per visą laiką pas mane nebuvo tokių pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kokių abejonių mano atžvilgiu.
Puikiai suprantu, su kuo apie ką galiu kalbėti“, – teigė I.Rozova.
Argumentai I.Rozovos neįtikino
Apklausos metu buvo aptariama ir Valstybės saugumo departamento (VSD) 2018 m. sausio 18 d. pažyma, kuria I.Rozovai nesuteikta teisė dirbti su slapta informacija. Su šiuo raštu buvo susipažinusi ir I.Rozova, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Buvo labai įdomus ir jis (VSD raštas – aut. past.) manęs netenkino, kadangi ten buvo pasenusi informacija. Išvietė Seimo pirmininkas, jis man pasiūlė atsisakyti pareigų, dėl kurių man buvo reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija.
Mane neįtikino tai, kas buvo parašyta tame įsakyme. Realių veiksmų, dėl kurių galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, aš neįsivaizduoju“, – aiškino parlamentarė.
Ji taip pat patikino, kad apie VSD pažymą žinojo ne tik Seimo pirmininkas, bet ir kiti Seimo nariai bei Prezidentūros atstovai.
„Tik iš spaudos sužinojau, kad apie tą pažymą žinojo daug kas. Manau, kad dėl to ir tylėjo, nes nematė priežasčių imtis veiksmų prieš mane“, – savo poziciją išsakė I.Rozova.
Ryšius su rusų diplomatais apibrėžė neaiškiai
Rusų aljanso narė, kalbėdama apie dabartinius santykius su Rusijos ambasada ir konsulatu, tikino, kad šiose įstaigos „mus nelabai laukia ir nelabai myli“.
„Mūsų partija atsirado tais metas, kai Lietuvoje jau buvo Lietuvos rusų sąjunga. Po to atsirado mūsų partija ir buvo visiems aišku, kad tai partija, kuri trukdys dirbti Rusų sąjungai Lietuvoje. Mažai kas pasikeitė nuo to laiko“, – santykius su Rusiją atstovaujančiomis institucijomis komentavo I.Rozova.
Apie susitikimus su Rusijos diplomatais parlamentarė kalbėjo miglotai, ji tikino nepamenanti tikslių vardų, pavardžių ir susitikimų vietų bei laiko. Ji neneigė, kad su Rusijos diplomatais kalbėjosi ir dėl sūnaus, kuris mediciną studijavo Rusijoje, mokslų bei jų finansavimo reikalų. Tačiau ji pabrėžė, kad ryšiai, kuriuos palaikė su Rusijos atstovais Lietuvoje, nebuvo asmeniniai.
Asmeniniai ryšiai, pasak I.Rozovos, reiškia drauge keliauti, bendrauti, draugauti šeimomis. Tokių ryšių, jos teigimu, su rusų diplomatais ji nepalaikė.
Parlamentarė teigė, kad pati niekada neprašė finansavimo iš Rusijos diplomatų, tačiau tokiuose pokalbiuose galbūt dalyvavo, bet detalių tiksliai nepamena.
Apklausoje buvo tikslinamasi ir dėl ryšių su V.Malyginu.
„Pažįstu, be abejo. Kada jis atvyko nepasakysiu, kokiais metais. Susitikome pirmą kartą kažkur – kažkoks buvo renginys, toliau turėjome bendrų renginių. <..> Apie jo veiklą nieko nežinojau“, – teigė I.Rozova, pridėdama, kad jokių prašymų finansavimo ar teisėkūros klausimais nei iš jo, nei iš jos pusės nebuvo.
V.Tomaševskis: nieko rimto nematau
V.Tomaševskis aiškino, kad informaciją dėl pažymos, neleidusios I.Rozovai dirbti su slapta informacija, aptarinėjo frakcijoje, bet nieko svarbaus ar rimto, pasak jo, jis nepastebėjo. Jo teigimu, I.Rozovos skandalas yra politinis žaidimas, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo rimtų korupcinių skandalų.
„Čia nieko rimto, nesukit man galvos“, – sakė V.Tomaševskis.
LLRK-KŠS lyderis akcentavo, kad tyrimas dėl I.Rozovos ir jo apklausa yra apgalvotas politinių oponentų veikimas, kuriuos siekiama pakenkti LLRA-KŠS.
„Esame rimta politinė jėga, kuri niekada nebuvo įsipainiojusi į jokius skandalus, todėl dabar mums norima primesti tam tikrus skandalus“, – tikino LLRA-KŠS lyderis.
Jau įvykdytos VSD atstovų apklausos
Tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais atliekantis komitetas spalio pabaigoje baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų apklausas, tuomet dėl biudžeto svarstymų buvo padaryta pertrauka.
Tyrimas inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu V.Malyginu.
Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V.Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
I.Rozova yra Rusų aljanso narė. Seime ji priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
