Ketvirtadienį Seime po svarstymo pritarta įstatymų pataisoms, pagal kurias per kitų metų rinkimus parlamento slenkstis būtų žemesnis. Partijų sąrašams jis būtų jau ne 5, o 4 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, jungtiniams koaliciniams sąrašams – ne 7, o 6 procentai.
Pirmieji šią kartelę nuspirti žemyn ėmėsi Liberalų sąjūdžio atstovai, visuomenės nuomonės apklausose balansuojantys ties 5 proc. riba.
Pataisą, kuriai ketvirtadienį Seimas pritarė, įregistravęs liberalas S.Gentvilas neslėpė, jog šį projektą aptarė ir derino su kitomis parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis – „socialdarbiečiais“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Laisvės partija ir Centro partija „Gerovės Lietuva“.
Visas šias partijas vienija tai, kad bet kuri iš jų per kitų metų Seimo rinkimus gali nesurinkti 5 proc. rinkėjų balsų.
Nieko nuostabaus, kad Centro partijos „Gerovės Lietuva“ vedlys N.Puteikis, šiuo metu esantis valstiečių frakcijoje, pateikė siūlymą tą kartelę nuleisti dar žemiau – atitinkamai iki 3 ir 5 procentų.
Nesnaudė ir visa didžiausia valdančioji frakcija. Valstiečiai pritarė S.Gentvilo pateiktai pataisai, o jų vedlys R.Karbauskis įregistravo tokią pat pataisą kaip ir N.Puteikis.
Tiesa, netrukus R.Karbauskis savo projektą atsiėmė, užtat pateikė savivaldybių rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią kandidatų sąrašo patekimo į savivaldybės tarybą slenkstis turėtų būti nuleistas nuo 4 iki 3 proc., o partijų jungtinio arba jam prilyginto sąrašo – nuo 6 iki 5 proc.
Per ketvirtadienio balsavimą dėl patekimo į Seimą kartelės valstiečiai rėmė N.Puteikio projektą, bet šiai pataisai priimti pritrūko balsų.
Beje, už ją nebalsavo Liberalų sąjūdžio atstovai.
Vis dėlto neatmestina, kad valdantieji dar kartą pateiks 3 ir 5 proc. barjerą numatantį projektą, kad jis būtų priimtas balsuojant dėl galutinio įstatymo pataisų priėmimo.
Ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ dalyvavę S.Gentvilas ir N.Puteikis lyg susitarę atskleidė, kodėl pirmasis neremia, o antrasis remia, kad patekimo į Seimą kartelė būtų nuleista kuo žemiau.
Liberalų atstovas pareiškė tik dabar supratęs, kad yra išnaudojamas ne tik N.Puteikio, bet ir valdančiųjų valstiečių, taip pat jų palydovų, kurie žaidžia savo žaidimą, nutaikytą į Seimo rinkimus.
Anot S.Gentvilo, valdantiesiems esą svarbu, kad į parlamentą patektų kuo daugiau atstovų iš politinių paraščių bei pakraščių, tuomet valstiečiai turėtų daugiau potencialių koalicijos partnerių nei jų varžovai.
Galima ironiškai paklausti: kas apšvietė S.Gentvilą, kuris teikdamas įstatymo pataisas, pasirodo, nė sekundės nepagalvojo apie savo partijos interesus, bet staiga atsikvošėjo ir suprato, kad tokiais interesais gali vadovautis tai pataisai pritariantys politikai iš valdžios stovyklos?
Tuo metu N.Puteikis atviriau įvardijo pagrindinį kartelės žeminimo tikslą ir būsimos valdžios dėlionę – valstiečių koalicija ne tik su Centro partija, bet ir kitomis dabartinės opozicijos neremiančiomis jėgomis.
Gana komiškai skamba, jog tiek laidoje „Ne spaudai“, tiek kitomis progomis abu šie politikai, taip pat jų bendraminčiai dėl kartelės žeminimo dievagojosi, jog vienintelis siekis – demokratijos kokybė Lietuvoje.
Šio įstatymo keitimo stūmėjai, be kita ko, aiškina, kad Lietuvoje nustatyta 5 ir 7 proc. kartelė yra per aukšta tuo požiūriu, jog po balsavimo daugiamandatėje apygardoje be atstovavimo Seime lieka šimtai tūkstančių žmonių, kurie balsavo už jėgas, surinkusias 3 ar 4 proc. rinkėjų balsų.
Dar vienas pataisų rėmėjų, kurie kažkodėl tylėjo per ankstesnes kadencijas, argumentas – daugelyje demokratinių valstybių ši kartelė siekia 4 ar 3 proc., o kai kur jos apskritai nėra.
Ar tokie aiškinimai įtikinami? Vargu.
Juk dabar aiškiai matyti, kad jais tik dangstomi tikrieji politikų užmojai – užimti kuo geresnes pozicijas jų atstovaujamoms partijoms per Seimo rinkimus.
Netgi ėmus nagrinėti šią temą dalykiniu požiūriu nesunku atrasti kontrargumentų.
Antai pažvelgus į Seimo rinkimų rezultatus per pastaruosius penkiolika metų matyti, kad partijos, kurios surinkdavo tarp 3 ir 5 proc. daugiamandatėje apygardoje, – daugiausia tos pačios, kurios prieš tuos rinkimus arba per kitus po jų turėdavo frakcijas Seime – Naujoji sąjunga, LLRA-KŠS, taip pat valstiečiai, įvairiais laikais turėję kitas iškabas.
Vadinasi, šių politinių jėgų rinkėjų vadinamoji diskriminacija – labai sąlyginė.
Tuo, kad nuleidus kartelę atsiras platesnis partijų atstovavimas ir dėl to pagerės demokratijos kokybė, irgi galima smarkiai abejoti.
Jeigu dabartiniame Seime, nors kadencijos pradžioje valstiečiai turėjo net 60 balsų, dabar regime tokią sumaištį ir fragmentaciją, ar nebus parlamente dar didesnės košės tą kartelę nuleidus vienu ar net dviem procentais?
