Už tokį valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio ir Centro partijos vadovo Naglio Puteikio pasiūlymą ketvirtadienį per priėmimą balsavo 62 Seimo nariai, 44 buvo prieš, 5 susilaikė.
„Čia mes susiduriame su unikalia situacija. Per šitiek laiko Lietuvoje aš nepamenu tokios situacijos, kada būtų rimtai svarstoma apie kartelės mažinimą. Paprastai įvairiose šalyse svarstoma apie kartelės didinimą, bet ne mažinimą. Susiklosto tokia situacija, kad valdančioji dauguma yra tokioje padėtyje, kad bijo nepatekti per barjerą. Įsivaizduokite, ką tai pasako apie valdančią daugumą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Sociologas Vladas Gaidys nusprendė pažiūrėti, koks gi galėjo būti šis Seimas, jeigu jau būtų veikęs nutarimas dėl 3 proc. kartelės.
„Faktiškai nelabai kas ten būtų pasikeitę, būtų Darbo partija patekusi, jie surinko 4,88 proc. daugiamandatėje. Pritrūko paklaidos ribos, jeigu būtų 3 proc., jie puikiausiai būtų patekę, turėtume Darbo partiją šiuo metu. Būtų gal linksmiau truputėlį“, – sakė V.Gaidys.
Anot jo, valstiečių situacija nėra tokia dramatiška. Jis prognozuoja jiems vietas Seime kitoje kadencijoje. Tik klausimas, jie bus daugumoje ar opozicijoje. V.Gaidys svarsto, kad gal labiau vertėtų investuoti jėgas ir energiją į rinkėjų aktyvumo skatinimą, o ne į rinkimų kartelės mažinimą. Rinkimų sąrašuose atsiras daugiau partijų. O tai įneš didesnę sumaištį į rinkėjų galvas, juk Lietuvoje yra užregistruotos net 25 partijos.
Anot V.Gaidžio, rinktis žmogui lengva ne daugiau nei iš 11 pasiūlymų. Jei artimiausiu metu teks balsuojant rinktis iš daugiau partijų ar politinių susivienijimų, pilietinė pareiga dažno pečius užgrius sunkia našta.
„Liberalai šiuo metu trys, o jeigu bus penki su žodžiu liberalai? Socialdemokratai ten bus bent penki ar ten dar kažkas – gėrybės ar Lietuvos gerovės. Bus žymiai sunkiau“, – sakė V.Gaidys.
Iki šiol partijos į mandatus parlamente galėjo pretenduoti, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukdavo 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijoms reikėjo perkopti 7 proc. rinkėjų palaikymo kartelę.
Pirminis įstatymo pataisos svarstymas vyko Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Iš pradžių jie svarstė apie 4 proc. kartelės variantą, jau po savaitės atsirado 3 proc. pasiūlymas. Komitetas jam greitai pritarė.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pradžioje palaikiusi šią idėją, greitai suvokė, jog nebalsuos už šį pakeitimą.
„Šioje vietoje atsiranda ir pavojų. O pavojai yra tokie, kad mūsų dar nevisiškai brandžioje demokratijoje atveriami parlamento vartai tokiam parlamentui, kuris gali būti labai fragmentuotas. Jei šiandien mes manome, kad parlamente yra daug chaoso, pritarus tokioms pataisoms kurias siūlo R.Karbauskis ir N.Puteikis, tikėtina, kad kitąmet parlamente jo būtų dar daugiau.
Manyčiau, kad pats principas keisti rinkimų tvarką likus mažiau nei metams iki rinkimų yra klaidingas. Simono Gentvilo pataisa buvo registruota dar pavasario sesijos metu, kai buvo likę gerokai daugiau nei metai iki rinkimų, buvo dar laikas diskutuoti. Tai buvo, sakykim, korektiškas laikas, kada galima keisti žaidimo taisykles. Dabar liko mažiau nei metai, neįmanoma atskirti atskirų Seimo narių iniciatyvų nuo to, kad tai gali būti naudinga jų pačių vedamoms partijoms“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Dar vienas Seimo narys, drąsiai kritikavęs N.Puteikio ir R.Karbauskio siūlymą mažinti rinkimų kartelę – Bronislovas Matelis. Jis vienas pirmųjų pasitraukė iš R.Karbauskio vadovaujamos partijos frakcijos Seime.
„Jis yra įtakingas politinis lyderis, bet jis neturi jokių vertybinių nuostatų, neturi jokių tvirtų pozicijų kalbant apie valstybę, apie partijas, kokia ta jo partija, kaip ten turi būti. O kai žmogus neturi jokių vertybių, jis tada kaip ta vėtrungė – kur jam geriau, jis ten reiškia ir pučiasi. Todėl žvelgiant taip plačiau, jeigu jis panorėtų, galėtų vėl pasikeisti, į kažkurią kitą pusę pūsti. Politiškai tokie žmonės yra labai nepatikimi. Jei papus vėjas iš Kremliaus, jis gali pasisukti į tą pusę. Čia nėra kalba apie tai, kad R.Karbauskis gal blogas, gal geras gal su Kremliumi draugauja – ne. Pavojų kelia tai, kad R.Karbauskis neturi jokių principų“, – teigė B.Matelis.
Profesorė A.Ramonaitė sako, jog šį pasiūlymą iškėlusios partijos remiasi skandinavų pavyzdžiais. Tačiau tų šalių praktika, anot politologės, Lietuvai visai netinka.
„Yra du kriterijai galvojant apie tai, kokie rinkimų sistema būtų geriausia. Ar mes norim efektyvios, stabilios valdžios, ar mes norim kuo didesnio atstovavimo, kuo didesnio proporcingumo.
Ko Lietuvos žmonės tikrai nori ir politikai tą puikiai žino – jie nori efektyvios valdžios. Ir dabar bandymas tai apvilkinėti argumentais dėl atstovavimo geresnio – mūsų kontekste jis tikrai yra niekuo nepagrįstas. Jeigu mes kalbėtume apie etinių mažumų ar kažkokių religinių mažumų geresnį atstovavimą ar pagaliau kažkokį ideologinį atstovavimą – tai būtų galima apie tai šnekėti. Bet ar čia iš tikrųjų apie tai kalba“, – sakė A.Ramonaitė.
Nors valdančios partijos populiarumo reitingai ne tokie jau blogi, visgi masiniai protestai šalyje verčia valdančiųjų lyderį R.Karbauskį ieškoti dar kitų saugiklių, kaip gi išlikti valdžioje. Štai iš Šiaulių rajono mūsų redakciją pasiekė pasipiktinimas – staiga perrenkami mažiau nei prieš metus išrinkti seniūnaičiai.
„Seniūnaičiai yra žmonės, kurie atstovauja žmonių interesus ir kaip tai yra susiję su tuo, kad tai būtinai reikia padaryti po pirmo posėdžio. Aš suvokiu, kad tai norima politizuoti. O seniūnaičiai būtų lojalūs atėjusiai į valdžią savivaldybėje partijai, kažkokiam judėjimui. Seniūnaičiai yra žmonės, kurie betarpiškai bendrauja su gyventojais. Man susidarė įspūdis, kad tiesiog siekiama pakeisti juos lojalesniais žmonėmis. Tuo labiau, kad jie susigribo, kad artėja Seimo rinkimai“, – pasakojo savo vardo nenorėjęs atskleisti anonimas.
Buvo tokia praktika, kad seniūnaičiai visoje Lietuvoje buvo renkami gan chaotiškai, ne tuo pačiu laiku. 2016 metais Seimas sugalvojo, kad reikia įvesti tvarką ir priėmė savivaldos įstatymo pataisą, kuri pradėjo veikti šiemet.
„Buvo priimtas vietos savivaldos įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad 2019 m. išrinkus naujas savivaldybių tarybas, per 6 mėnesius nuo tarybos naujos veiklos pradžios turi būti organizuojami seniūnaičių rinkimai. Tam, kad būtų ištesėti teisėti lūkesčiai tų seniūnaičių, kurie buvo išrinkti iki įstatymo įsigaliojimo, buvo numatyta 3 metų kadencija. Informavom naujai išrinktas savivaldybes apie šitą įsigaliojusią naują normą, rašėm raštą nuo komiteto, informuodami, kad yra tokia norma ir klausdami ar jie pasitvirtino naują seniūnaičių rinkimų tvarką.
Iš absoliučios daugumos savivaldybių gavom atsakymus ir praktiškai visi nurodė, kad rugpjūčio, rugsėjo, liepos mėnesiais ar per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą bus organizuojami seniūnaičių rinkimai. Buvo kelios savivaldybės, kurios atsakė, kad organizuos seniūnaičių rinkimus, kai baigsis 3 metų kadencija ir šitoj vietoj vargu ar tai suderinama su priimtu įstatymu“, – teigė Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė.
Viena tokių savivaldybių buvo Šiauliai. Jų elgesį galima būtų vadinti strategija, juk jau tada, 2016 m. sugalvojo, kad išrinks vienus seniūnaičius trumpiau nei metams, o tada greitai su jais atsisveikins, kad artėjant rinkimams išgrynintų lojaliausius pagal politinę kryptį.
Šiaulių rajone yra 18 seniūnaitijų. Kas galėtų paneigti, kad tai neblogas būdas turėti 18 valstiečių partijos vietininkų, grubiai sakant, maždaug 20 tūkst. rinkėjų tarpe. Juk tai gali būti kaimynas, giminaitis ar vaikystės draugas, kuris už būsimą balsą pažadės viską.
Kad seniūnaičių institucija, kurta su gražia intencija, po truputį išsigimsta, pritaria ir Seimo kanceliarijos atstovė.
„Dabar jau ir politinės partijos pabando tame dalyvauti, seniūnaičiai ir politinėms partijoms atstovauja arba yra politinių partijų nariai, kas iš principo nėra blogai, bet kartais diskutuojant tas aspektas išlenda. Suorganizavo tam tikra politinė partija tam tikrų seniūnaitijų rinkimus, perėjo per vieną kitą daugiabutį, surinko tuos pageidaujamus parašus ir paskyrė kaip ir savo žmogų. Jeigu tas seniūnaitis yra iš tos pačios daugumos kaip yra savivaldybės, tai tada tos bendruomenės interesus taryba girdi geriau negu to seniūnaičio“, – teigė L.Milonaitė.
Šiaulių taryba iš anksto neinformavo seniūnaičių, kad jų kadencija bus trumpa ir jiems už tai nieko nebus, nes jie vadovaujasi įstatymu. Tiesiog negražiai pasielgė išrinktų seniūnaičių atžvilgiu, bet įstatymui nenusižengė.
Labiausiai Šiaulių seniūnaičiams, su kuriais atsisveikinta, neramu dėl priimtų sprendimų. Ar jie bus galiojantys? Greičiausiai tai virs ilgomis batalijomis. Virs diskusijos, bus kaišiojami vieni kitiems po nosimi įvairūs įstatymai. O atokioje kaimo vietovėje gyvenantiems teks pasitenkinti pažadais apie kada nors sutvarkytus kelius. Nebent seniūnaitis, seniūnas ir tarybos narys bus vienos politinės linijos, tuomet, greičiausiai, kelią jūsų rajone sutvarkys labai greitai.
„Keista būtų, jeigu tai yra kažkokia strategija. R.Karbauskis į partiją žmonių nebepriima – jis pats tai yra pasakęs, kad be jo žinios naujų narių į partiją nebus priimta. Labai toks retas atvejis, kai partija tampa lyg ir sekta.
Kita vertus bando įsitvirtinti – įtariu, kad tai bus žmonės, kurie jau yra partijų nariai, seni ir patikimi, tai tuos, matyt, ir stumia ten. Yra tokia galimybė išsisaugoti Šiauliuose, galbūt yra galimybė prieš Seimo rinkimus turėti tam tikrą palaikymą“, – sakė B.Matelis.
Seimas, sumažinęs patekimo į parlamentą kartelę, kitą savaitę turės atsakyti į dar vieną klausimą, ar šie pakitimai įsigalios jau artimiausiose rinkimuose, ar nuo 2024 metų.
Jeigu patekimo kartelė įsigalios jau kitais metais, kas nors tikrai juos apkaltins. Rėš į akis, kad tai buvo daroma norint padidinti šansą vienai ar kitai politinei jėgai išlikti valdžioje.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
