Pasirodo, G.Palucko vaikas mokosi vienoje prestižiškiausių sostinės mokyklų – visai ne pagal gyvenamąją vietą (pavadinimas redakcijai žinomas – Red.). Jo vaikas pradėjo lankyti elitinę mokyklą dar tada, kai G.Paluckas buvo sostinės vicemeras.
Nors, pagal Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą, vicemero atžalai pagal gyvenamąją vietą priklausė šios mokyklos: Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija, Vilniaus „Ateities“ mokykla, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, Vilniaus Verkių mokykla – daugiafunkcinis centras, Vilniaus Pranciškaus Skorinos mokykla, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija, Vilniaus Simono Konarskio mokykla, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija.
Taigi, nors anot LSDP lyderio, visos „mokyklos turėtų būti vienodos“, jis savo vaikui parinko „kitokią mokyklą“.
Kodėl politikams galioja kitos taisyklės?
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad taip neturėtų elgtis politikas ir ypač socialdemokratų partijos lyderis, kurios ideologija yra visų lygybė.
„Kodėl jis neišsirinko mokyklos aplink savo gyvenamąją vietą? Jis siūlo kitiems rinktis artimiausią mokyklą, būdamas vicemeru susiaurino pasirinkimą nuo penkių iki trijų mokyklų. Kodėl vienos taisyklės turi galioti paprastiems mirtingiesiems, o kitos – politikams.
Faktas tas, kad G.Paluckas veda vaiką ne į tą mokyklą, kuri priklauso jam pagal gyvenamąją vietą. Jis gyvena prabangiame kvartale. Už uždarų vartų pastatyti prabangūs namai su įspūdingu vaizdu.
Jei kritikuoji reitingus ir sakai, kad visos mokyklos geros, tai ir pats vesk į tą mokyklą, kuri tau priklauso. Kitas dalykas: G.Paluckas pats dalyvavo savivaldybės taryboje priimant sprendimus – tai čia jau dvigubų standartų politika“, – teigė J.Kučinskaitė.
G.Paluckas pasirinko kitokią mokyklą
Socialdemokratų partijos pirmininkas G.Paluckas sakė nenorintis įvardinti mokyklos pavadinimo dėl savo vaiko saugumo ir gerovės.
„Mokyklos tikrai neįvardinsiu dėl elementarių saugumo priežasčių, bet tai yra valstybinė mokykla su kultūriškai unikaliu ugdymo turiniu.
Tokių mokyklų Vilniuje nėra daug – tik viena. Atitinkamai, kas nori tokio kultūrinio, religinio turinio ugdymo, visi Vilniaus tėvai ar vaikai ten gali (patekti – Red.) ar pretenduoja.
Visi samprotavimai ir išvedžiojimai, kad aš vedu vaiką į prestižinę, ar privačią, ar dar kažkokią kitą mokyklą – jie neturi jokio pagrindo“, – kalbėjo politikas.
Kaip vaikai pateko į šią mokyklą?
„Kiekvienas mirtingasis gali ten pretenduoti ir vesti vaikus. Nėra ten jokių atrankų, egzaminų ir kitų dalykų.
Dar kartą pabrėžiu: jei žmonės nori būtent tokio kultūrinio, religinio ugdymo turinio, nes jis ten yra specifinis. Kodėl žmonės renkasi būtent tokį išsilavinimą? Tai susiję su šeimos kultūrinėmis ir kitomis aplinkybėmis. Kur mokosi mano vaikas daugiau nekomentuosiu, nes vaikai turi teisę į saugią aplinką mokytis ir būti nepersekiojami.
Aš vaiką vedu į valstybinę mokyklą. Tokio turinio kultūrinę, religinę programą teikia vienintelė mokykla Vilniuje. Šeima, kuri renkasi, ar nori rinktis tokio turinio ugdymą – ji pretenduoja į vieną mokyklą.
Ši mokykla renka vaikus iš viso Vilniaus. Turiu galvoje, kad yra ir kitų specifinių mokyklų kaip lenkų ar rusų, kurios lygiai taip pat renka vaikus iš viso Vilniaus dėl tos pačios priežasties – dėl kultūrinio, kalbinio ir, kai kuriais atvejais, religinio ugdymo turinio.
Noriu tokios sistemos, kuri sugebėtų aprūpinti prieinamu ir kokybišku išsilavinimu visus vaikus ir visas šeimas. Aš linkiu, kad dešimtims tūkstančiams tėvų nereikėtų ieškoti mokyklų per visą miestą važiuojant ir siekiant gero ugdymo. Tokios mokyklos turi būti prie kiekvienų namų. Kol mes šitą sistemą pakeisime, be abejo, praeis daug laiko.
Todėl tie tėvai, kurie ieško savo vaikams tinkamo išsilavinimo, yra priversti važinėti per visą miestą. Mano šeimos pasirinkimas yra unikalus dėl tam tikrų aplinkybių – nenoriu viešai aiškinti, koks yra mano šeimos kultūrinis kontekstas“, – atsakė G.Paluckas.
Ragino nerūšiuoti mokinių
LSDP į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo ragina įrašyti pasiūlymą nutraukti valstybinį finansavimą visoms privačioms ugdymo įstaigoms.
Socialdemokratai taip pat siekia, kad būtų visiškai uždrausta steigti jungtines klases ir atsisakyti egzaminavimo priimant vaikus į valstybines mokyklas.
Taip pat siūloma įrašyti, kad švietimo finansavimas siektų 6 proc. BVP, kad daugiau teisių skirstyti švietimui skirtus asignavimus būtų suteikta savivaldybėms, taip suteikiant didesnę laisvę ir savivaldybėms, ir ugdymo įstaigoms.
„Tiek privačiame, tiek valstybiniame tinkle taip pat yra atrankų ir mokinių rūšiavimo – tai vienas didžiausių nesusipratimų. Tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose turėtų būti laisvas priėmimas – be atrankos (finansinės ar egzaminų).
Arba gauni finansavimą iš biudžeto, arba renki rinkliavas iš tėvų. Tu negali gauti dvigubo finansavimo ir taip susikurti nesąžiningą pranašumą prieš kitas mokyklas. Tai prieštarauja ir kenkia viešam interesui, nes absoliuti dauguma vaikų eina į bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose išsilavinimas turi būti kokybiškas ir nemokamas, kaip sako Konstitucija.
Tokie reikalavimai joms taikomi ir tada laikoma tai sąžiningu egzistavimu, įgyvendinat socialinio teisingumo principą ir nedidinant atskirties ar socialinės nelygybės. Mes norime paprasto ir efektyvaus modelio, kuris būtų pagrįstas socialiniu teisingumu“, – teigė G.Paluckas.
