Pareigūnų provokacijos auka tapęs vairuotojas: „Nesulaukiau jokio atsiprašymo“

Tapo policininkų provokacijos auka. Kad tai įrodytų, klaipėdietis buvo priverstas 2 metus varstyti teismų duris. Dabar jo tiesą patvirtino ir Aukščiausiasis teismas, pareiškęs, kad pareigūnai turi užkirsti kelią nusikaltimams, o ne juos provokuoti.

G.Bagočius: „Įrodyti, kad pareigūnai provokuoja, iš esmės yra neįmanoma. Mano atvejis – tarsi stebuklas.“<br> lrytas.lt koliažas.
G.Bagočius: „Įrodyti, kad pareigūnai provokuoja, iš esmės yra neįmanoma. Mano atvejis – tarsi stebuklas.“<br> lrytas.lt koliažas.
G.Bagočius: „Įrodyti, kad pareigūnai provokuoja, iš esmės yra neįmanoma. Mano atvejis – tarsi stebuklas.“<br>A.Pilaitienės nuotr.
G.Bagočius: „Įrodyti, kad pareigūnai provokuoja, iš esmės yra neįmanoma. Mano atvejis – tarsi stebuklas.“<br>A.Pilaitienės nuotr.
Paaiškėjo, kad policijos pareigūnų parodymai ne visada yra teisingi.
Paaiškėjo, kad policijos pareigūnų parodymai ne visada yra teisingi.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus (nuotr.) nusikaltimus.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 9, 2019, 6:04 AM, atnaujinta Dec 9, 2019, 2:42 PM

Incidentas, po kurio prasidėjo teismų maratonas, nutiko 2017 metų spalio 19-osios vakarą Klaipėdoje.

Po darbo uostamiesčio bendrovės „Vakarų švara“ vadovas Gedeminas Bagočius susitiko su bičiuliu bare „Katpėdėlė“ ir išgėrė alkoholio. G.Bagočius nusprendė nueiti iki netoliese palikto savo automobilio „Kia Sorento“, bet pakeliui pasijuto prastai, atsisėdo prie vairo ir užmigo.

Pastebėjęs miegantį vairuotoją iš parduotuvės ėjęs vyras iškart paskambino policijai. Jam nekilo abejonių, kad vairuotojas – girtas. Netrukus atvykę pareigūnai paaiškino, jog negali bausti automobilyje užmigusio asmens, nes niekas nematė, kad jis būtų vairavęs. Policininkai juos iškvietusiam vyrui pasiūlė pažadinti miegantįjį ir paprašyti, kad jis patraukų neva kažkam kliudantį automobilį.

Šis taip ir padarė pabeldęs į langą. Iš miego pažadintas G.Bagočius pavažiavo kelis metrus ir iškart buvo sustabdytas policijos.

Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio koncentracija viršijo dvi promiles.

Verslininkas buvo nuvežtas į ligoninę, paskui – į areštinę, o vėliau turėjo varstyti teismų duris – per dvejus metus bylą nagrinėjo trys teismai.

– Prisiminkite tą vakarą, kai patekote policijai į rankas, – „Lietuvos rytas“ paprašė 47 metų G.Bagočiaus.

– Važiavau po darbo namo. Paskambino kolega ir paprašė susitikti.

Netoli sutartos vietos yra „Lidl“ aikštelė – vietos pakankamai, pastačiau automobilį, kad niekam netrukdytų, ir nuėjau į barą. Ten šnektelėjome, išgėrėme.

Kalbantis prireikė automobilyje paliktų dokumentų. Pamaniau, nueisiu, atnešiu, pažiūrėsiu, ar mašina niekam netrukdo.

Einant pasidarė bloga, tad įsėdau į automobilį ir užmigau.

Būčiau iki ryto išsimiegojęs, ir viskas.

Tačiau greitai prabudau – mane žadino toks stambus jaunuolis, nespėjau atsitokėti, o jis pradėjo grasinti, kad išdaužys langus, jeigu nepatrauksiu automobilio.

Dar žadėjo ištraukti iš automobilio ir sumušti. Išsigandau, pamaniau, gal iš tiesų kam nors labai trukdau, todėl pavažiavau gal tris keturis metrus.

Ir tuo metu pamačiau švyturėlius – privažiavo policijos pareigūnai.

Jie patikrino blaivumą ir mane sulaikė, nuvežė į miesto ligoninę.

Ką čia daugiau bepridursi. Po to buvo dveji metai ir vienas mėnuo nervų tampymo, teismų posėdžiai, kol pagaliau Aukščiausiasis teismas padėjo tašką.

– Kaip gyvenote tą laiką? Ar jums buvo skirtos kokios nors sankcijos?

– Pusantrų metų man buvo uždrausta išvykti iš šalies, neturėjau vairuotojo pažymėjimo iki Apeliacinio teismo sprendimo.

Po incidento automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Po savaitės atidavė – mat jis buvo ne mano asmeninis, o įmonės.

– Klaipėdos apylinkės teismas jus nuteisė griežtai.

– Buvo skirta beveik 3700 eurų bauda, uždrausta dvejus metus vairuoti ir nuspręsta konfiskuoti automobilio „Kia Sorento“ vertę atitinkančią pinigų sumą – beveik 16 tūkst. eurų.

– Šio teismo metu buvo gauta vaizdo medžiaga, kuri patvirtino jūsų teiginius apie provokaciją, bet tai bylos baigties nepakeitė.

– Mes su advokatu nuo pat pradžių prašėme pateikti vaizdo ir garso įrašus iš pareigūnų automobilio ir „Lidl“ prekybos centro.

Būtų viskas aišku, kada atvažiuoju, kaip pasistatau mašiną ir nueinu, kaip viskas klostosi man grįžus, kaip mane provokavo.

Tačiau prokurorui kažkodėl „Lidl“ įrašo neprireikė, o teismas mūsų prašymą atmetė.

Įrašą iš policijos automobilio teismo metu kažkaip stebuklingai gavome, nors dažniausiai tokie įrodymai dingsta ar atsiranda nenumatytų techninių problemų. Taip buvo ir šįkart.

Gavome įrašą prieš teismo procesą, tačiau diskas buvo subraižytas, jo negalėjome atidaryti ir peržiūrėti.

Nežinau, ar vėliau gautas įrašas buvo tas pats, tik nesubraižytas variantas.

Išklausius įrašą buvo nuspręsta iš naujo kviesti policininkus ir liudytoją.

– Kokie tuomet buvo jų parodymai?

– Tame pačiame teisme jie pradėjo kalbėti visai priešingai – iš esmės jie pripažino, kad elgėsi neteisingai, bet į tai vis vien niekas nekreipė dėmesio, o mane nuteisė.

Tokia buvo teisėjo valia.

– Kaip vertinate tokią absurdišką situaciją?

– Džiaugiuosi, kad Lietuvoje vis dėlto yra kažkoks teisingumas.

Mane išgelbėjo vaizdo įrašas.

Pastebėjau, kad visi teismai beveik visada pasikliauna ir patiki policininkų parodymais.

Tačiau šįkart juos paneigėme.

– Gal buvo tiriamas toks pareigūnų elgesys?

– Policininkai melavo teisme, piktnaudžiavo tarnyba, nors iki šiol, mano žiniomis, joks tyrimas dėl to nepradėtas. (Klaipėdos apskrities policijos komisariate vidaus tyrimas buvo pradėtas, bet netrukus kažkodėl nutrauktas. – Red.).

Aš stebiuosi, negi teisme galima meluoti ir likti nebaudžiamam?

Pareigūnai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pasirašė pasižadėjimą sakyti tik tiesą, o akivaizdžiai meluoja, jų viršininkai ir prokuratūra nereaguoja.

Įsivaizduoju, jei paprastas žmogus teisme taip pameluotų, baudžiamoji byla būtų iškelta jau kitą dieną.

O čia net Aukščiausiasis teismas nieko nedarė, nors savo sprendime nurodė, kad pareigūnai melavo.

Tie patruliai dirba toliau. Nežinau, gal pareigūnai premijas arba ordinus gauna, jei pagauna daugiau girtų vairuotojų.

Matyt, kyšių sumažėjo, tai gal taip bando užsidirbti.

– Paneigtas ir dar vienas pareigūnų melas – buvote kaltinamas, kad jiems siūlėte kyšį.

– Jokio kyšio ar pinigų aš nesiūliau. Nebuvo už ką. Tai patvirtino ir peržiūrėtas vaizdo įrašas.

O pareigūnai per pirmąją apklausą teigė, kad vežamas automobiliu du kartus siūliau kyšį, o jie mane įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad siūliau kyšį ligoninėje. Visa tai – melas.

– Ar po galutinio teismo sprendimo jūsų kas nors atsiprašė?

– Aš nesulaukiau jokio atsiprašymo.

Prieš pusmetį po rašinio „Lietuvos ryte“ mane išsikvietė policijos Imuniteto tarnyba.

Jiems nepatiko komentarai, ėmė tikrinti mano feisbuko paskyrą, matyt, manė, kad aš pats ten ko nors prirašiau. Paskui paliko ramybėje.

Dar vienas dalykas. Mane išteisino, grąžino vairuotojo pažymėjimą, o prokuratūra ir policija nepanaikino sankcijos, kuria buvo uždrausta vairuoti.

Aš dar visą savaitę pas juos laksčiau, pats „Regitrai“ rašiau laiškus, važinėjau, teikiau teismo nutartis, kol galėjau ramiai sėsti prie vairo.

– Ar šioje istorijoje jau padėjote tašką?

– Dar ne. Kreipsimės į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ji turėtų siekti 70–80 tūkst. eurų. Tai už dvejus metus kančių, be to, visą tą laiką reikėjo samdyti advokatą.

Policininkai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba, davė melagingus parodymus. Manau, atitinkamos instancijos tai turėtų įvertinti.

Pareigūnai kartais mėgsta paprovokuoti, bet kaip tai įrodyti? Lietuvoje tai faktiškai neįmanomas dalykas, mano atvejis – tarsi stebuklas.

Suprantu, jog tokioje keblioje situacijoje atsidūriau ne pirmas, bet labai norėčiau, kad būčiau paskutinis.

Ir ačiū Dievui, kad atsirado tas įrašas. Kitaip tikrai būčiau nuteistas.

Pareigūnai negali kurti nusižengimų

Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindė, kodėl remiasi vien tik policijos pareigūnų ir liudytojo prieštaringais parodymais, ir atmetė kitus įrodymus, patvirtinančius bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju galioja principas, jog valstybė negali sukurti nusikaltimų, o po to už juos bausti.

Policijos darbuotojų sąmoningas leidimas vairuoti, kaip įtariama, neblaiviam asmeniui, o juo labiau skatinimas tai daryti siekiant patikrinti, ar asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos, ir tokį faktą užfiksuoti, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui ir yra nesuderinamas su saugaus eismo užtikrinimu.

Atvykę į įvykio vietą pareigūnai turėjo imtis teisės aktais nustatytų priemonių, kad būtų įsitikinta vairuotojo blaivumu. O nustatę, kad jis yra neblaivus, privalėjo neleisti vairuoti automobilio, tačiau pasielgė priešingai.

Policininkai provokuodavo duoti kyšį

Prieš kelerius metus Vilniaus oro uoste siautėjusius du policijos pareigūnus vilniečiai ir miesto svečiai prisimena iki šiol, nors tvarka oro uoste jau seniai pasikeitusi.

Nuo pareigūnų Pavelo Brazovskio ir Jono Glinevičiaus tąkart nukentėjo ne vienas vairuotojas, tačiau teisėsaugininkams pavyko įrodyti tik J.Glinevičiaus nusikaltimus. Už kyšių reikalavimą jis buvo nuteistas du kartus, prarado darbą policijoje ir turėjo sumokėti 4895 eurų baudą.

Pirmasis apie oro uosto siaubūnus 2014 metų pabaigoje prabilo verslininkas Vaidotas Jankauskas. Jis, rugpjūčio 5-osios vakarą atvykęs į oro uostą pasitikti svečio iš užsienio, savo kelionę baigė ligoninėje, nes po patirtų patyčių policijos nuovadoje sutriko jo sveikata.

„Sustojau prie perėjos, nes per ją ėjo P.Brazovskis“, – vėliau aiškino V.Jankauskas. Šiuos jo žodžius patvirtino ir oro uoste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau pareigūnų kolegos vadovavosi ne jomis, o tik P.Brazovskio ir J.Glinevičiaus, kuris tuo metu iš viso buvo išvažiavęs iš oro uosto teritorijos, žodžiais.

Jie patikėjo P.Brazovskio pasakojimu, kad V.Jankauskas įžeidinėjo policininką dėl jo pavardės, priešinosi jam, jį stumdė.

„Nesutapimai tarp pasakojimų ir vaizdo kamerų įrašų yra techninė klaida“, – tąkart aiškino pareigūnai. Jie ikiteisminio tyrimo dėl P.Brazovskio ir J.Glinevičiaus veiksmų nepradėjo ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nubaudė verslininką.

V.Jankausko istorijai iškilus į viešumą paaiškėjo, kad toks oro uosto pareigūnų elgesys buvo tapęs beveik kasdienybe.

Tų pačių metų lapkričio 22-osios vakarą J.Glinevičius pareikalavo 150 litų kyšio iš Romo Glušakovo, kuris atvažiavo pasiimti sesers.

R.Glušakovui trumpam stabtelėjus ant pėsčiųjų perėjos, iškart prisistatė P.Brazovskis. Jis vyrui liepė pavažiuoti toliau, paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir nuvedė į policijos kabinetą, kur pažeidėjo laukė J.Glinevičius.

„Tau gresia 400–600 litų bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas pusmečiui ir svarstymas komisijoje“, – vartydamas rankose R.Glušakovo dokumentus pradėjo gąsdinti J.Glinevičius ir paėmęs popieriaus lapelį ant jo užrašė skaičių – 150.

R.Glušakovas iškart suprato, kad tai prašomo kyšio dydis, ir paklusniai išsitraukė 200 litų banknotą.

J.Glinevičius rankos mostu parodė, kad pinigus perduotų po stalu, o gavęs litus trumpam išėjo į kitą kabinetą ir grįžo su 50 litų grąža.

„Tu padarei net tris nusižengimus, todėl pusei metų neteksi vairuotojo pažymėjimo ir sumokėsi 600 litų baudą. Ar tau teisės reikalingos?“ – 2014 metų gruodžio 18-osios vakarą vesdamas į policijos skyrių J.Glinevičius kalbėjo ir kauniečiui Vytui Kreičmonui.

Jis, kaip ir kiti vairuotojai, buvo sulaikytas kelioms sekundėms stabtelėjęs prie pėsčiųjų perėjos.

„Aš netyčia“, – dar bandė aiškintis V.Kreičmonas. Tačiau jį sulaikęs J.Glinevičius atšovė: „Netyčia tik vaikai gimsta.“

Kai V.Kreičmonas su J.Glinevičiumi pravėrė policijos skyriaus duris, paaiškėjo, kad jame nieko nėra. Tai pamatęs J.Glinevičius nusprendė V.Kreičmono į kabinetą net nevesti.

Jis išsitraukė mobilųjį telefoną, surinko skaičių 200 ir žvilgsniu parodė, kad vairuotojas pinigus padėtų ant palangės.

V.Kreičmonas taip ir padarė, tačiau apie kyšio reikalavimą pranešė policijos pareigūnams. J.Glinevičius buvo sulaikytas tą patį vakarą.

„Lietuvos rytui“ pradėjus viešinti policininkų nusikaltimus atsirado ir žmonių, kurie teigė, kad nuo J.Glinevičiaus ir P.Brazovskio nukentėjo 2011 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.