Tuo tarpu valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir toliau tvirtina, kad kartelės sumažinimas šalį daro demokratiškesne, o prezidento veto esą greičiausiai būtų atmestas.
Savo ruožtu prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad toks kartelės nuleidimas gali destabilizuoti koalicijų veiklą ir sukelti chaosą Seime, tačiau neatskleidė, ar vetuos balsavimo rezultatus.
Kreipsis į G.Nausėdą
„Mes ne tik, kad nepritariame, bet ir kreipsimės į prezidentą prašydami vetuoti. Prezidentas buvo pasisakęs viešai, kad pritaria keturių procentų kartelei, kas dar atrodo normalu, kalbant apie demokratiją. Trys procentai tikrai gali sukelti milžinišką fragmentaciją“, – po balsavimo tvirtino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat svarstė, kad sprendimą dar galėtų vetuoti prezidentas, tačiau dėl kartelės sumažinimo didelės tragedijos teigė neįžvelgiantis.
„Kadangi tai yra koalicinės sutarties dalis, tai valstiečiai įdėjo maksimalias pastangas, nes visi ministrai Seimo nariai – salėje. Aišku, atsirado žmonių ir ne iš daugumos, kurie pritarė. Susidarė tas kritinis 71 balso kiekis, kurio užteko.
Valdžia ne nuo Dievo, valdžia nuo rinkėjų, tai jie ir nuspręs, ar bus margesnis, ar mažiau margas (Seimas, – aut.past.), bet dar bus prezidento laiptelis. Aš manau, kad prezidentas turi galimybę vetuoti ir dar kartą pabandyti pakartoti balsavimą“, – kalbėjo A.Sysas.
Prašys argumentų
Tuo tarpu R.Karbauskis džiaugėsi balsavimo rezultatu ir demokratijos šalyje augimu. Jo teigimu, kitąmet Seimas labiau atspindės visus visuomenės sluoksnius.
„Mes priėmėme sprendimą, kuris didina demokratijos kiekį Lietuvoje ir niekas niekada nepaneigs šito sprendimo. Man tik lieka liūdėti, kad opozicijai tai neatrodo reikalinga padaryti“, – tikino jis.
Anot R.Karbauskio, jei opozicija kreipsis į G.Nausėdą vetuoti balsavimo rezultatus, o prezidentas su tuo sutiks, valdantieji reikalaus argumentų, tačiau veto greičiausiai atmes.
„Tikriausiai atmesime, jei bus veto, bet reikia argumentų. Labai lengva prašyti veto, tiesiog reikėtų įvardyti, kokie yra argumentai. Opozicija visą laiką nori, kad įstatymų nepriimtume arba juos visus vetuoti“, – aiškino valstiečių lyderis.
Pasisakė ir prezidentas
Pats G.Nausėda dar prieš balsavimą antradienį viešėdamas Utenoje pareiškė pritariantis rinkimų kartelės partijoms mažinimui vienu procentiniu punktu iki keturių procentų, tačiau perspėjo, kad dar žemesnis slenkstis įneštų chaosą.
„Keturi procentai partijai ir šeši procentai partijų junginiui būtų pakankamai civilizuotas sprendimas, atsižvelgiant ir į kitų šalių patirtį (...).
Tačiau dar (didesnis, – aut.past.) kartelės nuleidimas jau reikštų, kad mes einame tuo keliu, kuomet Seime atsiras dariniai, kurie smarkiai destabilizuos valdančiosios koalicijos veiklą ir tikrai sukels dar daugiau chaoso“, – sakė G.Nausėda.
Rinkimų kartelę nuleisti iki keturių procentų partijoms ir šešių koalicijoms siūlė liberalas Simonas Gentvilas.
Jau vėliau, po įvykusio balsavimo, prezidentas teigė nekeičiantis nuomonės ir išliekantis skeptiškas dėl kartelės mažinimo, tačiau neatskleidė, ar vetuos Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Numatyti terminai, šiandien savo nuomonę (dėl įstatymo pataisos. – ELTA) pateikiau, ji yra ganėtinai skeptiška. Atsakymas tikrai bus, kuomet ateis laikas. Visi pamatysime“, – paklaustas žurnalistų, ar vetuos įstatymą, atsakė G.Nausėda.
Planas pavyko
Seimas antradienį nuleido kartelę parlamento rinkimams iki trijų procentų partijoms ir penkių procentų koalicijoms.
Balsavime antradienį registravosi minimalus priėmimui reikalingas parlamentarų skaičius – 71. Už Seimo rinkimų pataisą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni aštuoni parlamentarai.
Pataisa priimta valdančiųjų valstiečių, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovų balsais. Palaikė ir keli Seimo narių mišrios grupės atstovai.
Opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai balsavime nedalyvavo. Anksčiau valdančiųjų inicijuotos pataisos nebuvo priimtos, nes opozicijai pavyko sugriauti kvorumą.
Iki šiol rinkimų kartelė partijoms siekė penkis, o koalicijoms – septynis procentus.
