Prezidento nuomone, viena iš priemonių, užtikrinančių teismų sistemos darbo efektyvumą, yra lankstūs ir kiek įmanoma operatyviau priimami sprendimai dėl teisėjų etatų skaičiaus padidinimo ar sumažinimo teismuose, atsižvelgiant į gaunamų ir priimamų skundų ir prašymų skaičių, išnagrinėtų bylų skaičių, kitus objektyvius rodiklius bei jų kitimo tendencijas.
Be to, laiku ir tinkamai sureagavus į minėtų rodiklių kitimo tendencijas, būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių ne vienam konkrečiam teismui, o visai teismų sistemai.
„Įvertinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą statistinę informaciją apie 2014–2018 metų jurisdikcinę veiklą, matome reikšmingai mažėjantį gautų ir priimtų visų rūšių civilinių, baudžiamųjų, administracinių nusižengimų bylų skundų ir prašymų skaičių, atitinkamai nuo 23 iki 40 proc. priklausomai nuo rūšies, reikšmingai mažėjantį išnagrinėtų visų rūšių bylų skaičių, priklausomai nuo rūšies – nuo 25 iki 41 proc., stabilų, su tendencija mažėti neišnagrinėtų visų rūšių bylų likutį metų pradžioje bei gana stabilią visų rūšių bylų nagrinėjimo trukmę.
Darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi reikšmingų neišnaudotų vidinių rezervų“, – pristatydama projektą Seimui sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.
Svarstomu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ projektu Nr. XIIIP-4220(2) siūloma nustatyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius nuo 2019 m. gruodžio 15 d. bus 33 teisėjai; nuo 2020 m. birželio 1 d. – 32 teisėjai.
