Ministras net kelis kartus akcentavo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo fondo lėšos šiemet esą buvo skirstomos tokiu pačiu būdu, kaip ir kiekvienais metais, tačiau pripažino, kad konkrečios tvarkos tam net ir nebuvo.
Jis taip pat pasidžiaugė, kaip greitai buvo nutiesta S.Skvernelio gatvė ir įvardijo joje atliktus darbus kaip pasididžiavimo pavyzdį.
Pažėrė šūsnį priekaištų
Ekonomikos komiteto narys, konservatorius Jurgis Razma posėdyje priminė, kad šių metų spalio 30 dienos Vyriausybės nutarimu buvo papildomai skirtos lėšos Vilniaus rajono savivaldybės kelių asfaltavimui.
Vyriausybės nutarime buvo parašyta bendra forma „vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, taip pat eismo saugumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje“.
„Ta suma buvo padidinta 300 tūkst. eurų ir ne paslaptis, kam ji teko, t.y. Upės gatvei, kuri veda link premjero namų. Vilniaus rajono savivaldybė dar gegužę buvo patvirtinusi prioritetinių kelių sąrašą, kuriame Upės gatvės nėra. Spalį savivaldybė jau patikslino prioritetinių gatvių sąrašus, tarp kurių premjero gatvė jau atsidūrė.
Kiek teko domėtis, savivaldybės taryboje tie pakitimai nebuvo išryškinti ir paaiškinti, jie (tarybos nariai, – aut.past.) gal nežinojo. Gal vienas kitas ir žinojo, bet nekalbėjo. Po kelių dienų atsiranda ministerijos teikimas patikslinti rezervą, kur skiriamos papildomos lėšos būtent Upės gatvei, o dar po kelių dienų Vyriausybėje priimamas nutarimas“, – įvykių eigą vardijo jis.
„Buvo galimybė žinoti, kur Vilniaus rajono savivaldybė nukreips tas lėšas, kurios pridėtos pagal minėtą programą“, – konstatavo J.Razma.
J.Narkevičius susilaukė kritikos bei klausimų ne tik dėl kelių tiesimo, bet ir dėl paleistos Lietuvos pašto valdybos. „Ministre, noriu jūsų atsakymo, kodėl jūs nuolat pažeidinėjate LR teisės aktus ir kodėl laužote priesaiką“, – J.Narkevičiaus klausė konservatorius Dainius Kreivys.
Pripažino, kad lėšų skirstymo tvarkos nebuvo
Savo ruožtu pats J.Narkevičius tvirtino nemanantis, kad D.Kreivys savo klausimu yra teisus. „Nuolat pažeidinėjami teisės aktai – tai yra kaltinimas, neturintis jokio pagrindo. Aš, kaip kolega Seimo narys, suprasdamas politinę potekstę, raginčiau atsargiau su tokiais kaltinimais“, – pareiškė ministras.
J.Narkevičiaus teigimu, lėšų keliams rezervas šiemet esą buvo skirstomas tokiu pačiu būdu, kaip ir kiekvienais metais, o tuo metu, kai buvo analizuojamas likučio skirstymas, jis pripažino pastebėjęs, kad konkrečios tvarkos, kaip paskirstyti likusius pinigus, nebuvo.
„To likučio skirstymo tvarkos iš tiesų nebuvo. Buvo pavesta specialistams, viceministrui paruošti kitiems metams tą tvarką, kad būtų aiškiai ir likutis kitais metais skirtomas pagal nustatytus kriterijus. Ta tvarka buvo paruošta, pateikta Vyriausybei tvirtinti ir ji buvo patvirtinta.
Taigi kitais metais ir likutis bus skirstomas pagal nustatytą tvarką“, – aiškino ministras.
J.Narkevičius negalėjo atsidžiaugti, kaip greitai buvo nutiesta gatvė: „Iš tiesų per kokį laiką ir kaip operatyviai buvo atlikti darbai, tai yra vertas pasididžiavimo pavyzdys, kad visi taip darbai būtų atlikti.“
Nesuprato, kodėl privilegijos skirtos tautinėms mažumoms
J.Razma posėdžio pradžioje stebėjosi, kodėl Vyriausybė kaip prioritetą asfaltuoti kelius išskyrė tautinių mažumų apgyvendintas vietoves.
„Taip atsitinka, kai nėra tikslaus įstatyminio reglamentavimo. Prasideda įvairios improvizacijos. Kai 2015 metais Vyriausybės nutarimo protokoliniu sutarimu nutarta, kad iš rezervo tam tikras prioritetas skirstant lėšas turi būti gausiai tautinių mažumų apgyvendintose savivaldybėse.
Mes turbūt suprantame, kad tautinių mažumų žmonėms tikrai reikalingas didesnis dėmesys finansuojant kultūros, švietimo poreikius, tai yra suprantama, bet man tikrai sudėtinga suvokti, kodėl reikalingas prioritetas finansuoti kelių asfaltavimą ten, kur gyvena tautinės mažumos“, – kalbėjo J.Razma.
Anot jo, galima daryti išvadą, kad kai kurios Vilniaus krašto savivaldybės gauna privilegijuotą finansavimą vietiniams keliams asfaltuoti. Daugiausiai tų privilegijų esą gauna Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybės, kuriomis labiausiai, J.Razmos teigimu, suinteresuota Lenkų rinkimų akcija.
„Komiteto sprendimu, aš siūlyčiau kreiptis į Vyriausybę ir tą protokolinį nutarimą panaikinti, nes, kaip jau minėjau, ne protokoliniais nutarimais turėtų būti nuspręsti lėšų skyrimai ir prioritetai.
Neatsitiktinai ministras anksčiau minėtais lėšų skyrimais Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybėms mėgo pasigirti socialiniuose tinkluose ir tik kai spauda tai iškėlė, greitai tą pasigyrimą ištrynė“, – svarstė konservatorius.
Ministro ir Vilniaus rajono savivaldybės versijos išsiskyrė
Primename, kad Vilniaus rajono savivaldybė šią savaitę pripažino neteikusi jokių garantijų dėl to, kad Upės gatvė Smiglių kaime Vilniaus rajone, kur gyvena premjeras S.Skvernelis, bus išasfaltuota iki šių metų pabaigos, nes įstatymai nenumato tokios būtinybės, rašė BNS.
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato garantijų teikimo būtinumo ar garantijos formų dėl lėšų įsisavinimo. Pagal finansavimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija atliktų darbų aktus turime pateikti iki 2019 gruodžio 12 dienos“, – pirmadienį atsakyme BNS nurodė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič.
Ši savivaldybės informacija prieštarauja susisiekimo ministro J.Narkevičiaus teiginiams. Jis praėjusią savaitę aiškino, kad 300 tūkst. eurų S.Skvernelio gyvenamai gatvei skirti, gavus rajono savivaldybės garantijas, kad spalio pabaigoje perskirstytas lėšas bus spėta panaudoti iki šių metų pabaigos.
„(Vilniaus rajono) savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės, kreipėsi su tam tikrų lėšų poreikiu arba darbams jau atliktiems, ten, kur yra padaryti darbai, bet galbūt pritrūko pinigų, arba tiems darbams, kurie bus atlikti. Savivaldybė garantavo, kad tie darbai bus atlikti, o kokiai gatvei – sprendė savivaldybės taryba“, – praėjusią savaitę LRT teigė J.Narkevičius.
Premjeras S.Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė nesikišęs į klausimus, susijusius su jo kelio asfaltavimu už jo vadovaujamos Vyriausybės Vilniaus rajonui papildomai skirtus 300 tūkst. eurų.
