Ekspertai: kam iš tiesų atstovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir kodėl jai nuolaidžiaujama

Politologai ir politikos apžvalgininkai giria lenkų tautinę mažumą kaip labiausiai pilietiškų rinkėjų elektoratą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai visuomet daugumos koalicijose. Nors pastaruoju metu jie žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne dėl to, kad kažką gero nuveikė savo atstovaujamos tautinės mažumos naudai.

 I.Rozova, J.Narkevičius, V.Tomaševskis.<br> lrytas.lt koliažas.
 I.Rozova, J.Narkevičius, V.Tomaševskis.<br> lrytas.lt koliažas.
Valdemaras Tomaševskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valdemaras Tomaševskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Irina Rozova<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova<br>T.Bauro nuotr.
Jaroslavas Narkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Jaroslavas Narkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Daiva Ausėnaitė, „Lietuvos ryto“ televizija

Dec 18, 2019, 7:18 AM, atnaujinta Dec 18, 2019, 8:15 AM

Ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija tinkamai atstovauja Lietuvos lenkų interesams? Kodėl taip atlaidžiai žiūrima į kai kurių iš jų neslepiamą prorusiškumą?

Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistruota 1994 m. Tuomet lenkų partijos steigimo iniciatyvinės grupės koordinatoriumi buvo Valdemaras Tomaševskis. Po penkerių metų jis tapo pirmininku ir 20 metų išliko partijos vedliu.

2016 metais partija pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Akivaizdu, kad ši politinė jėga yra parazitinė politinė jėga. Jos pagrindinis politinis kapitalas ir gretų mobilizacija priklauso nuo konflikto. Kuo didesnė įtampa, kuo aštresnis konfliktas tarp lenkų mažumos ir „titulinės nacijos“, ir kuo aštresnis konfliktas, nesutarimai, šaltukas tarp Lenkijos ir Lietuvos oficialiosios valdžios, tuo šitai politinei jėgai yra geriau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

„Jie pernelyg mažai akcentuoja tautinių mažumų klausimus – tautinių mažumų įstatymas, pavardžių rašymas, lietuvių kalbos egzaminas abitūros mokiniams – čia yra klausimai, kurie kiekvieną dieną rūpi tautinėms mažumoms.

 Šituos klausimus reikia spręsti, bet jie šitų klausimų visai neakcentavo, kai derėjosi dėl koalicinės sutarties“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Česlav Okinčicas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis V.Tomaševskis pagarsėjo dviprasmiškais pareiškimais apie Rusiją ir Krymo aneksiją, politikas prieš penkis metus pasirodė Pergalės dienos renginiuose įsisegęs Ukrainos separatistų simboliu tapusią Georgijaus juostelę.

Lenkų partijos frakcijos Seime narė Irina Rozova atsidūrė visų dėmesio centre, kai jai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija dėl nuslėptų kontaktų su kitų valstybių diplomatais. Į žiniasklaidą nutekėjo raštas, kuriame teigiama, kad Seimo narė net po įspėjimo bendravo su Rusijos diplomatais, o prieš tai bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnu.

„Aš nesu prieš šios partijos dalyvavimą koalicijose, bet klausimas, kas tas koalicijas sudaro, kas ta rusų partija. Kokie ten yra žmonės? Kai ten yra visa eilė žmonių, kurie susieti tiesiogiai yra ar su Vladimiru Putinu, ar su V.Putino įvairiomis institucijomis, tai kelia didelę grėsmę šitų žmonių, ypač partijos pirmininkės kontaktai su rusų ambasada čia Lietuvoje. Aš manau, kad tai nepuošia Lenkų rinkimų akcijos ir tokie partneriai jiems yra nereikalingi“ – teigė Č.Okinčic.

„Tai yra žiaurus paradoksas, ypač žvelgiant į Lenkiją, kur dažnam iš Lenkijos atvykusiam politikui ar visuomenės veikėjui, žurnalistui būna kultūrinis šokas ir kognityvinis disonansas, supratus, kad jo tautiečiai Lietuvoje yra prokremliški ir proputiniški, bet taip tiesiog yra“, – sakė V.Bruveris.

Šių metų vasarą eidami į koaliciją su valstiečių partija Lenkų rinkimų akcijos atstovai buvo iškėlę keletą reikalavimų. Padidinti vaiko pinigus iki 100 eurų, kovoti su jaunimo nedarbu – pradėjusius dirbti iki 26 žmones metams atleidžiant nuo mokesčių. Buvo akcentuojamas ir didesnis dėmesys vietinės reikšmės keliams, žvyrkeliams ir automobilių aikštelėms.

Pastarąjį punktą Jaroslavas Narkevičius iš karto ir puolė įgyvendinti, tapęs susisiekimo ministru. Skyrė lėšų gatvėms asfaltuoti savo rinkimų apygardoje ir prie premjero Sauliaus Skvernelio namų.

J.Narkevičius kritikos sulaukė ir dėl vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pietų valstybės sąskaita, dėl dukters gyvenimo Seimo viešbutyje ir Lietuvos pašto valdybos atleidimo.

Dar vienas pastaruoju metu žiniasklaidoje dažniau rodomas lenkų frakcijos narys – Zbignevas Jedinskis. Parlamentinėmis privilegijomis – Seimo viešbučiu – nelegaliai naudojosi jo sūnus Edvardas.

„Nėra taip, kad nėra išsilavinusių lenkų, kurie galėtų tapti ministrais. Istoriniai pavyzdžiai parodė, kai energetikos ministras buvo Jaroslavas Neverovičius, tai visi turbūt pripažino tuo metu, ir lietuviai ypač, kad jis buvo vienas geriausių ministrų tarp visų ministrų kartu paėmus. Tai parodo, kad mes savo tarpe turime daug gabių, išsilavinusių žmonių, kurie galėtų laisvai valdyti atskiras ministerijas Lietuvoje“, – sakė Č.Okinčic.

Praeitą savaitę Seimo narys Justas Džiugelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją, ar yra gautas oficialus kreipimasis iš Lenkijos prokuratūros dėl Lenkų rinkimų akcijos nario Michalo Mackevičiaus tariamos nusikalstamos veiklos klastojant sąskaitas ir netinkamos Lenkijos fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ lėšų apskaitos.

Lenkijos prokuratūra yra įteikusi Seimo nariui M.Mackevičiui kvietimą atvykti į apklausą, tačiau parlamentaras dalyvauti apklausoje atsisakė.

M.Mackevičius daugiau nei metus vengia atsakyti į jam keliamus Lenkijos prokuratūros klausimus, prisidengdamas Seimo nario teisine neliečiamybe. Pats M.Mackevičius atsisakė komentuoti situaciją.

„Neturiu ką komentuoti, nekomentuosiu iš tikrųjų“, – trumpai atsakė M.Mackevičius.

Politologai sako, kad kol kas V.Tomaševskio vadovaujama Lenkų rinkimų akcija išlieka pagrindiniu pasirinkimu lenkų tautinei mažumai.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir jos vadovybė, jos nomenklatūra, kol kas neginčijamai dominuoja vietinės mūsų lenkų mažumos atžvilgiu ir kol kas jokių prielaidų, kad šita situacija keistųsi aš nematau“, – teigė V.Bruveris.

Kaip skelbiama Lenkų rinkimų akcijos tinklalapyje, šiuo metu partijai priklauso 2204 nariai.

„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.