Į dienos šviesą traukia teismo padarytas klaidas: net po įrodymų keisti nieko nenori

Net ir pradinukams įkandamos aritmetikos užduotys yra neįveikiamos kai kuriems Lietuvos teismų teisėjams – jie nesugeba suskaičiuoti, nei kiek bus prie vienos bausmės pridėjus kitą, nei kokią žalą priteisti neteisėtai atleistai darbuotojai.

Teismas nenori pripažinti akis badančių klaidų – buvusiai „Achemos“ darbuotojai rėžė: nieko pakeisti negalima.<br>Lrytas.lt koliažas
Teismas nenori pripažinti akis badančių klaidų – buvusiai „Achemos“ darbuotojai rėžė: nieko pakeisti negalima.<br>Lrytas.lt koliažas
Aukščiausiajam teismui kartais tenka taisyti ir elementarias žemesnių teismų klaidas.
Aukščiausiajam teismui kartais tenka taisyti ir elementarias žemesnių teismų klaidas.
Stebina ne tai, kad sprendimus skelbiantys teismai padaro klaidų, o tai, kad atkakliai nenori jų ištaisyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Stebina ne tai, kad sprendimus skelbiantys teismai padaro klaidų, o tai, kad atkakliai nenori jų ištaisyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus apygardos teismo kolegija taip nurėžė neteisėtai iš darbo atleistos civilinės teisės specialistės, buvusios „Achemos“ koncerno teisininkės Linos Pabedinskienės vidutinį darbo užmokestį, kad moteris prarado beveik 20 tūkstančių eurų.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus apygardos teismo kolegija taip nurėžė neteisėtai iš darbo atleistos civilinės teisės specialistės, buvusios „Achemos“ koncerno teisininkės Linos Pabedinskienės vidutinį darbo užmokestį, kad moteris prarado beveik 20 tūkstančių eurų.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 20, 2019, 6:20 AM, atnaujinta Sep 7, 2021, 10:54 AM

Vilniaus apylinkės teismas, bandydamas prie 10 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti 4 metus nelaisvės, nutarė, kad bus 15 metų. Tokiam laikui ir buvo pasiųstas už grotų nuteistasis Vitoldas Komarovskis.

Vilniaus apygardos teismo kolegija taip nurėžė neteisėtai iš darbo atleistos civilinės teisės specialistės, buvusios „Achemos“ koncerno teisininkės L.P. vidutinį darbo užmokestį, kad moteris prarado beveik 20 tūkstančių eurų.

Kad įrodytų, jog prie 10 pridėjus 4 yra 14, o ne 15, V.Komarovskiui teko įveikti naują teismų maratoną, kol Aukščiausiasis teismas klaidą ištaisė ir bausmės laiką sutrumpino metais.

Bet L.P. dėl teisėjų padarytų klaidų, ko gero, turės atsisveikinti su pinigais. Pasirodo, pagal įstatymus, civilinėse bylose tik tas apeliacinės instancijos teismas, kuris padarė akivaizdžią skaičiavimo klaidą, ją ir gali ištaisyti. Tad jei teismas nenorės pripažinti klaidos, pakeisti įsiteisėjusio sprendimo nebus galima.

Nors teisininkė L.P. tiek Teisėjų tarybai, tiek teisėjai Renatai Volodko pirštu nurodė elementarias klaidas, kurias teismas padarė skaičiuodamas dėl neteisėto atleidimo iš darbo prarastus pinigus, ji išgirdo, kad jau negalima nieko pakeisti.

Išvarė iš darbo vietos

L.P. kova dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos atlyginimo truko beveik penkerius metus.

Viskas prasidėjo dar 2014 metų rugsėjo 26 dieną, kai į „Achemos“ koncerno Teisės skyrių, kur tuomet dirbo L.P., advokato Gintaro Balčiūno lydimi atėjo saugos tarnybos darbuotojai ir visus išvarė iš patalpų.

L.P., kuri buvo ir „Achemos“ koncerno profsąjungos pirmininko pavaduotoja, nusprendė prieš tokį savavaliavimą kovoti iki galo.

Daugiau kaip tris mėnesius moteris kiekvieną dieną laiku, kad nebūtų galima prisikabinti dėl pavėlavimo, ateidavo į darbą ir kantriai sėdėdavo salėje.

Jokių darbų ar užduočių L.P. negaudavo, jai nebuvo duota nei kompiuterio, nei kitų darbo įrankių.

Situaciją lygino su karu

Retsykiais į salę užeidavo pagrindinės koncerno akcininkės Lydos Lubienės favoritu tapęs advokatas G.Balčiūnas ir vis ragindavo gražiuoju parašyti pareiškimą išeiti iš darbo.

„Čia kaip kare. O kare kaip kare – arba tave nušauna, arba tu nušauni. Čia nėra tokio žodžio „palauk“, – aiškino G.Balčiūnas.

Savo noru rašyti pareiškimo nesutikusi moteris 2014 metų gruodį buvo apkaltinta, kad gindama darbuotojus nebuvo ištikima koncernui, tad už tai ir buvo atleista iš darbo.

Tokius kaltinimus L.P. laikė absurdiškais ir tikėjosi, kad teismas greitai šį įsakymą panaikins.

Bylinėtis teko ilgai

Tačiau bylinėjimasis užtruko. Daugelis L.P. prašymų buvo atmetami, o koncerno, kuriam atstovavo G.Balčiūno advokatų kontora, – tenkinami.

L.P. neatmetė galimybės, kad tokia teismo pozicija galėjo susiformuoti dėl G.Balčiūno ryšių su teisėjais.

Mat beveik visi bylą nagrinėję teisėjai buvo vienaip ar kitaip susiję su G.Balčiūnu.

Nemažai jų buvo dabartinio advokato pavaldiniai, kai G.Balčiūnas dar vadovavo Teisingumo ministerijai. Tarp jų – ir Loreta Braždienė. Kai byla buvo pradėta nagrinėti, ji vadovavo Vilniaus apylinkės teismui.

Kai Aukščiausiasis teismas panaikino šališkų teisėjų priimtus L.P. nepalankius teismo sprendimus ir bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui, L.Braždienė tapo jau šio teismo pirmininke.

Gali apeiti kompiuterį

Dar neapšilusi kojų naujame poste L.Braždienė sau pasiskyrė bylą, nors žinojo, kad Teisėjų taryba buvo gavusi daug skundų apie neformalius jos ryšius su advokatu G.Balčiūnu.

Po tokio akibrokšto STT direktoriui Žydrūnui Bartkui buvo išsiųstas pareiškimas, kuriame smulkiai, su konkrečiais pavyzdžiais, papasakota apie esą L.Braždienės sugalvotą schemą, kaip teismo pirmininkas gali apeiti kompiuterį ir svarbioms byloms išnagrinėti parinkti save ar savus teisėjus.

STT atliko bylų paskirstymo analizę ir po metų konstatavo, jog teismų pirmininkai iš tiesų gali rankiniu būdu taip koreguoti informaciją, kad kompiuteris paskirtų reikiamą teisėją ar kolegiją.

Kolegija perrašė sprendimą?

Kai tik buvo gautas šis skundas, L.Braždienė ir visa kolegija nusišalino.

Tačiau L.P. situacija nepagerėjo. Vėl neaiškiais metodais buvo sudaryta nauja kolegija.

Jai vadovavo Eglė Surgailienė – teisėja, kuri taip pat anksčiau buvo pavaldi teisingumo viceministrui, o po to ministrui G.Balčiūnui.

Šios teisėjos vadovaujama kolegija ieškinį atmetė faktiškai net nenagrinėjusi bylos.

Nutartis buvo lyg pirmosios, Aukščiausiojo teismo jau panaikintos, kopija. Padaryti tik formalūs pakeitimai, pakeičiant atskirus žodžius sinonimais.

Pavyzdžiui, vietoj žodžio „labai“ rašoma „itin“, „beprecedentės“ keičiama į „išimtines“ ir pan.

„Apie tokią situaciją informavau Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, tačiau, mano žiniomis, jokių veiksmų nebuvo imtasi, o teisėja E.Surgalienė vėliau net pretendavo į Apeliacinio teismo teisėjos pareigas“, – sakė L.P. 

Tačiau Aukščiausiasis teismas viską sustatė į savo vietas. Nusprendė tai, kas, atrodytų, buvo akivaizdu nuo pat pradžių – L.P. iš darbo atleista neteisėtai.

Liko tik formalumai – kasacinio teismo nurodymu Vilniaus apygardos teismas turėjo apskaičiuoti, kokią žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė L.P.

Paskyrė savo globotinę

L.Braždienės pirmininkaujamame teisme atlikti šią formalią užduotį buvo pavesta Vilniaus apygardos teisme ką tik pradėjusios dirbti teisėjos R.Volodko vadovaujamai kolegijai.

Kad ši teisėja pakiltų karjeros laiptais ir iš Vilniaus apylinkės teismo pereitų į apygardos, asmeniškai rūpinosi pati L.Braždienė.

Būtent ji kartu su prezidentės patarėja Rasa Svetikaite vasario mėnesį įtikinėjo Teisėjų tarybos narius, kad R.Volodko verta paaukštinimo, nors ji beveik dvejus metus nedirbo – buvo išėjusi motinystės atostogų.

Po jų pagiriamosios kalbos Teisėjų tarybos nariai vieningai balsavo pritarti prezidentei, kad paskirtų R.Volodko Vilniaus apygardos teismo teisėja.

Tad L.P. buvo įsitikinusi, jog skaičiuodama patirtą žalą teisėja R.Volodko ypač rūpinsis „Achemos“ koncerno interesais ir stengsis, kad jai būtų priteista kaip galima mažiau pinigų: „Mano nuomone, skaičiuojant priteistinas sumas buvo privelta tiek šiurkščių klaidų, kad kyla vienintelis klausimas – ar tai padaryta dėl kompetencijos stokos, ar sąmoningai?“

Skaičiavo koncerno naudai?

L.P. nuomone, ypač negrabiai teisėja skaičiavo jos vidutinį darbo užmokestį. Teisėja pamiršo arba specialiai prie gautų atlyginimų nepridėjo metinių premijų.

Išbraukė netgi tas premijas, kurios buvo sumokėtos ir kurias buvo įskaičiavęs ir pasirengęs sumokėti pats koncernas.

Koncerno naudai nuo kiekvienos algos buvo minusuojami net centai, kurie per ketverius metus pavirto keliais šimtais eurų.

Taip vidutinis darbo užmokestis gerokai sumažėjo. Todėl automatiškai netiksliai buvo apskaičiuotos ir juo susijusios sumos – kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos dydis ir pan.

Nors dėl neteisingai apskaičiuoto atlyginimų vidurkio automatiškai sumažėjo kompensacija už nepanaudotas atostogas, teisėja nusprendė jas dar labiau sumažinti – darbo dienų skaičių padaugino iš 0,7 koeficiento.

Nors šį aritmetinį veiksmą teisėja atliko teisingai, neaišku, kodėl reikėjo tai daryti.

Dar vieną vidutinį mėnesio darbo užmokestį teisėja L.P. nurėžė, nes supainiojo datas, nuo kada buvusi „Achemos“ teisininkė buvo neteisėtai atleista iš darbo.

Nors Aukščiausiasis teismas pripažino teisininkės atleidimą iš darbo 2015 metais neteisėtu, Vilniaus apygardos teismas L.P. atleidimo diena toliau laikė neteisėto įsakymo priėmimo dieną.

Dėl visų šių elementarių klaidų L.P. prarado beveik 20 tūkstančių eurų, kuriuos tokiu būdu sutaupė viena turtingiausių šalies įmonių – koncernas „Achemos grupė“.

Ar teisėjus reikia mokyti?

Bet paaiškėjo, kad šių elementarių klaidų jau neįmanoma ištaisyti.

Pats klaidų privėlęs teismas tai daryti atsisakė ir pareiškė, kad nėra galimybės jų ištaisyti nekeičiant teismo sprendimo esmės.

L.P. raštu kreipėsi į Teisėjų tarybą ir nurodžiusi teisėjos R.Volodko padarytas klaidas prašė atkreipti dėmesį į galimas sistemines klaidas skaičiuojant su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas, siūlė surengti mokymus teisėjams.

„Aš neprašau persvarstyti mano atžvilgiu priimto sprendimo. Tačiau tokios klaidos nagrinėjant bylas apeliacinėje instancijoje kenkia teisėjų ir teismų reputacijai“, – savo rašte teigė L.P.

Teko atnaujinti procesą

Į panašią situaciją dėl teisėjų skaičiavimo klaidų patekusiam keliskart teistam V.Komarovskiui tiesos paieška buvo sėkmingesnė. Dar 2017 metų lapkritį Vilniaus apylinkės teismas už plėšimą šį vyriškį nuteisė ketverių metų laisvės atėmimu.

Kadangi prieš pusmetį teisiamasis buvo nuteistas ir 10 metų laisvės atėmimo bausme už narkotikų platinimą, teisėjas abi bausmes subendrino ir paskyrė 15 metų įkalinimą.

Kitaip tariant, teisėjas, prie 10 pridėjęs 4, gavo 15. Nors pagal įstatymus prie griežtesnės bausmės galima pridėti visą arba tik dalį švelnesnės bausmės.

Atrodo, kad patyręs kriminalinis nusikaltėlis V.Komarovskis geriau skaičiuoja negu teisėjas, todėl teismo nuosprendį jis iškart apskundė.

Bet ir skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo kolegija, ir kaltinimą palaikantis prokuroras nepastebėjo elementarios klaidos – skundas iš esmės buvo atmestas, tik šiek tiek sumažintas kompensacijos nukentėjusiajam dydis.

Tačiau V.Komarovskis nenuleido rankų. Jis į įvairias institucijas rašinėjo skundus piktindamasis skaičiuoti nemokančiu teisėju.

Galiausiai liepos mėnesį jo pareiškimą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį dėl akivaizdžios teismo klaidos atnaujinti procesą.

Neseniai kasacinis teismas priėmė galutinį sprendimą – V.Komarovskiui paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 13 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.