Maltoje pradėta, o Lietuvoje užbaigta keletą metų trukusi žinomų Lietuvos milijonierių byla sukėlė sumaištį tarp šalies teisininkų. Gruodžio pabaigoje Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) trijų teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuri leidžia net pasibaigus teismo procesui pateikti ieškinį dėl žalos, patirtos taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Nauja praktika suformuota ne bet kur, o turtingiausio šalies verslininko Nerijaus Numavičiaus ir jo partnerio Mindaugo Marcinkevičiaus ginče dėl „Akropolių“ perleidimo sandorių. Nepaisant to, kad ginčas niekaip nesusijęs su viešaisiais pirkimais, nutartis ne tik grąžino ginčo nagrinėjimą iš naujo, bet ir suformavo naują praktiką, turėsiančią įtakos šalies viešųjų pirkimų ginčams.
Teisininkų nuomone, įprastas prašymas apriboti teises į atsakovo turtą nuo šiol gali atsirūgti tiek į teismą besikreipiantiems asmenims, tiek valstybei.
Tuštins valstybės biudžetą
Viešąjį interesą ginančios arba viešųjų pirkimų rezultatus skundžiančios valstybės institucijos paprastai prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sutarties vykdymą, areštuoti bendrovių sąskaitas ar turtą.
Tačiau po LAT priimtos nutarties verslininkai įgyja teisę siekti galimai patirtų nuostolių atlyginimo. Pateikti ieškinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo verslininkai galės net pralaimėję bylą prieš valstybę, Valstybinę mokesčių inspekciją ar kitą instituciją.
Teisininkai baiminasi, kad pradėjus taikyti šią praktiką teismuose bus bandoma ne tiek įrodyti savo tiesą, kiek kovoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškiniai dėl tariamų nuostolių gali būti didesni nei bylos nagrinėjimo metu areštuotas turtas.
„Laikinosios apsaugos priemonės yra viena procesinių priemonių, padedančių efektyviai apginti pažeistas teises. Pačiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ar užkirsti kelią tokio sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Susidaro situacija: pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau jas panaikinus dėl to, kad prašymas buvo nepagrįstas, atsakomybė už tokių priemonių taikymą teks asmeniui, kuris jų paprašė“, – svarstė advokatė Karolina Baronaitė-Birmontė.
Teisininkų nuomone, pagal naują praktiką, asmuo, siekiantis teisėtai atgauti 10 tūkst. eurų ir paprašęs areštuoti šią sumą atitinkantį atsakovo turtą, net laimėjęs bylą vėliau gali sulaukti ieškinio iš pralaimėjusios pusės.
Konkursus būtina stabdyti
Advokatas Nedas Šilaika teigė, kad tokia teismų pozicija daugiausia įtakos turės byloms dėl viešojo intereso gynimo ar viešųjų lėšų panaudojimo.
Advokatas svarstė, kad pareiškėjai atsargiau ir rečiau kreipsis į teismą prašydami stabdyti viešųjų pirkimų procedūras ar viešojo pirkimo sutarties pasirašymą, nes tai gali grėsti rimtais nuostoliais tiek perkančiajai organizacijai, tiek procedūrą apskundusiai pusei.
Nagrinėjant bylas dėl viešųjų pirkimų procedūrų dažniausiai teikiami ir prašymai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Advokato N.Šilaikos teigimu, priešingu atveju bylos išnagrinėjimas ir net konkursą paskelbusios organizacijos sprendimų panaikinimas nesukuria siekto rezultato. „Kol įsiteisėja teismo sprendimas, viešojo pirkimo procedūros būna baigtos, sutartis pasirašyta, todėl net teismą laimėjusi pusė nebeįgyja teisės sudaryti sutarties su perkančiąja organizacija“, – aiškino N.Šilaika.
Jiems lieka teorinė galimybė pradėti dar vieną teismų maratoną – reikalauti, kad perkančioji organizacija atlygintų nuostolius dėl negautų pajamų. N.Šilaikos nuomone, to neužtenka, kad būtų apgintos viešojo pirkimo dalyvių teisės.
Stabdyti sutarties pasirašymą neseniai prašė ir bendrovė „MT Group“, likusi antra „Amber Grid“ vykdytame konkurse dujotiekiui į Lenkiją tiesti. Bendrovė teismo prašė stabdyti 80 mln. eurų vertės sutarties su konkurso laimėtoja „Alvora“ pasirašymą.
Skundų daugėja kasmet
„Tikėtina, kad ateityje ginčų dėl viešųjų pirkimų teismuose mažės, kartu mažės ir veiksminga rinkos dalyvių bei teismų sistemos vykdoma viešųjų pirkimų kontrolė“, – svarstė N.Šilaika.
Kaip tuomet interesus gins viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus pastebėję jų dalyviai? Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, kasmet skundžiama vis daugiau viešųjų pirkimų procedūrų ir rezultatų.
2017 metais tarnyba gavo 946 pranešimus apie pažeidimus, 2018 metais – jau 1193 pranešimus.
Pati VPT 2018 metais įvertino 217 pirkimų ir sutarčių, kurių vertė – 140 mln. eurų. Didesnių ar mažesnių pažeidimų pastebėta daugiau nei pusėje – 131 pirkime, jų vertė – 77 mln. eurų.
Didžiausi ieškiniai – bankų valdytojams
– Vienas didžiausių turto areštų Lietuvos teismų istorijoje buvo pareikštas banko „Snoras“ valdytojams.
– „Snoro“ byla teismui buvo perduota prieš kelias savaites, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu areštuota 230 mln. eurų. Bylą teismui perdavusių prokurorų teigimu, maždaug 220 mln. eurų buvimo vieta yra nustatyta, todėl manoma, kad jais bus galima padengti dalį žalos.
– Byloje teigiama, kad dėl galimų nusikaltimų buvo padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei. Banko „Snoras“ valdytojai V.Antonovas ir R.Baranauskas šiuo metu gyvena Rusijoje.
– Teismuose ilgai buvo ginčijamasi ir dėl Ūkio banko turto. Generalinė prokuratūra 2013-ųjų lapkritį patvirtino Ūkio banką civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl akcininkų ir jų sprendimais skirtų vadovų veiksmų iššvaistant banko turtą.
– Tuomet teigta, kad, preliminariais skaičiavimais, atlygintina žala siekia apie 370 mln. eurų, o konkretūs asmenys, kurie turėtų ją atlyginti, nebuvo įvardyti.
– Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo V.Romanovas. Jis valdė 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. Po trejų metų Rusija informavo, kad jam suteiktas prieglobstis.
