Medžius nuo druskos saugo dėžėmis – gamtininkams tai kelia juoką

Gedimino prospekte atsirado keliasdešimt naujų neskoningų šiukšlių dėžių. Taip vilniečiai įvertino keistas valdžios pastangas apsaugoti medžius nuo druskos. Kad pasaulyje yra daugybė kitokių priemonių žiemą prižiūrėti gatves, nenorima girdėti.

Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiemsargių laukia nelengvas darbas iškrapštyti nuorūkas ir kitas šiukšles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiemsargių laukia nelengvas darbas iškrapštyti nuorūkas ir kitas šiukšles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Likę užrašai liudija, kad aptvarų faneros lakštai pagaminti Latvijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Likę užrašai liudija, kad aptvarų faneros lakštai pagaminti Latvijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gedimino prospekto liepas jau saugo praeiviams kliūvančios dėžės. Iš viso savivaldybė sumaniusi mieste pastatyti 550 tokių abejotino grožio aptvarų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Betoninius stulpelius Vilniaus Gedimino prospekte sukritikavo achitektai.
Betoninius stulpelius Vilniaus Gedimino prospekte sukritikavo achitektai.
Lenkijos sostinėje medžių aptvarų išvaizda tikrai geresnė negu Vilniuje.
Lenkijos sostinėje medžių aptvarų išvaizda tikrai geresnė negu Vilniuje.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jan 22, 2020, 9:59 PM, atnaujinta Jan 22, 2020, 9:59 PM

Vilniuje neįprastai medžių apsaugai nuo druskos – medinėms rudoms dėžėms – bus išleista net 74 tūkst. eurų.

Gamtos specialistai stebisi šio sumanymo autoriais. Juk ištirpusi druska vis tiek pasieks medžių šaknis, paviršinius ir gruntinius vandenis. Trumpai tariant, sumanymas vertas šnipšto.

Maža to, lyg tyčia ir sniego nėra, kuris bent kiek pridengtų šituos medžio plokščių baisuoklius.

Pasiekia gruntinį vandenį

Seniai aišku, kad barstoma druska kenkia ne tik želdynams, bet ir avalynei, automobiliams.

Druskos neigiamą poveikį ekosistemoms nagrinėjusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doktorantė Agnė Kazlauskienė nurodė tai, ko iki šiol savivaldybės valdininkai negali suprasti: kad druska augaliją pasiekia ne tik barstymo metu, bet ir patekusi į dirvožemį bei vandenį įsiskverbia per šaknis.

Taip druska teršia dirvožemį – sutrinka jo bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija.

Taip pat ji teršia paviršinius vandenis, neigiamai veikia ir žolę, ir medžius.

Be to, aplinka dar teršiama ir tais atvejais, kai vanduo druską išplauna į paviršinius ir gruntinius vandenis.

Per sezoną Vilniuje gatvėms ir šaligatviams barstyti sunaudojama apie 20 tūkst. tonų druskos.

Nustatyta, kad litre sniego tirpsmo vandens gali būti iki 13,6 tūkst. miligramų druskos. Todėl žiemą numatyta saugoti Bernardinų sodo bei Lukiškių aikštės želdinius ir veją.

Čia, esant reikalui, planuojama valyti ir barstyti smulkios skaldos mišiniu tik pagrindinius teritorijų takus.

O kodėl negalima vien skaldos mišiniu, nenaudojant druskos, barstyti ir Gedimino prospekto?

Susilpnėja šaknų sistema

Anot A.Kazlauskienės, toksinis druskos poveikis augalams buvo žinomas jau senovėje, kai priešų laukuose būdavo sunaikinami maistui skirti augalai.

Barstant druska pažeidimai dažniausiai pastebimi iki kelių dešimčių metrų nuo kelio. Atvirose vietovėse – pievose, laukuose – pažeisti augalai aptinkami iki 100 metrų ir toliau nuo kelio.

Miestų gatvėse augančių medžių ir krūmų šaknų sistema dėl druskos poveikio pamažu silpnėja, augalai išdžiūsta.

O kaip galėtų medinės dėžės apsaugoti liepas nuo kilogramais beriamos druskos poveikio?

Nejaugi jos sandariai prilipusios prie šaligatvio ir nepraleidžia tirpstančios druskos? Ne, vis tiek praleidžia. Ar šalia dėžės ištirpusi druska neprasiskverbs pro grindinio plyšius ir nepasieks liepų šaknų? Deja, pasieks.

O rezultatas – miesto centras paverstas dėžių sandėliu.

Neabejoja dėžių nauda

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas sutiko tik dėl to, kad aptvėrus medžius dėžėmis kai kur Gedimino prospekte pėstiesiems liko mažiau vietos.

Dėl estetikos jam viskas gerai, dizainas – tobulas.

„Pagaliau imtasi realių žingsnių dėl želdinių apsaugos žiemą“, – gyrė sumanymą mero pavaduotojas.

Praėjusių metų gruodį Gedimino prospekte pasirodžius pirmiesiems aptvarams padaugėjo darbo ir kiemsargiams: iškrapštyti jų viduje įstrigusias šiukšles ne taip paprasta.

Tačiau savivaldybė trauktis neketina. Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius dėstė, kad valdžia šią žiemą užsibrėžė sumažinti barstomos druskos daromą žalą gamtai, augalams, ypač pėsčiųjų zonose, skveruose, kur gausu želdinių.

Todėl įrengus pirmuosius 60 tokių užtvarų, netrukus darbai iš Gedimino prospekto persikels į kitas gatves: J.Tumo-Vaižganto, A.Stulginskio, Pylimo, Pamėnkalnio, Jogailos, J.Jasinskio, Rinktinės, Gėlių, Vasario 16-osios, Didžiąją.

Šiemet savivaldybė planuoja plokštėmis pridengti net 550 medžių. Valdininkai kažkodėl įsitikinę, kad taip ant pomedžių nepateks barstoma druska. Plokštės yra daugkartinės, jas savivaldybė ketina naudoti ir ateityje.

Lenkams net neprilygsta

Paklaustas, ar šios užtvarų idėjos autoriai – savivaldybės darbuotojai, G.Runovičius atsakė neigiamai. Esą savivaldybė rėmėsi kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos gerąja praktika.

Taip, Lenkijoje iš tiesų naudojama medžių apsauga nuo druskos, bet ji net nepanaši į Vilniaus.

Tarkim, medžių šakas žiemą lenkai apriša medžiaga, kituose miestuose pomedžius apsaugo specialiais guminiais skydais. O Varšuvoje dengti aptvarai išvaizdesni nei Vilniuje.

Beje, aptvarai Vilniuje sukalti iš Latvijoje pagamintų medžiagų. Tai liudija kai kur vidinėje pusėje likę užrašai. Iš jų aiškėja, kad beržinės faneros lakštai, padengti fenolio plėvele, kuri nepralaidi vandeniui, pagaminti Rygos įmonėje „Latvijas Finieris“.

Aptvarus sukalusi įmonė „Grinda“ kažkodėl nusprendė paremti latvių, o ne vietos gamintojus.

G.Runovičius tikino, kad per pastaruosius penkerius metus Gedimino prospekte dėl neigiamo druskos poveikio dar nepersodinta nė viena liepa, nors kai kurie medžiai vasarą atrodo apgailėtinai, yra džiūstantys.

V.Mitalas pridūrė: „Pasirūpinsime, kad barstymo technika būtų sureguliuota taip, jog aukštis ir atstumas nepakenktų želdiniams, atidžiau kontroliuosime tvarkytojus, kad neužverstų druskingu sniegu medžių kamienų.“

Kalcio chlorido nenupirko

Medžių tvoroms savivaldybė išleis 74 tūkst. eurų. Taigi vienas aptvaras kainuos 135 eurus.

O medžiams ir kitiems augalams mažiau kenksmingo kalcio chlorido tona kainuoja apie 8 tūkst. eurų. Taigi už tvoroms ištaškytą sumą buvo galima nupirkti beveik 10 tonų šios ledo tirpdymo priemonės. Jos būtų pakakę bent keliems sezonams.

Tačiau valdininkai atšauna: ledui tirpdyti naudojamas kalcio ar magnio chloridas yra kelis kartus brangesnis nei druska, todėl laikosi to tvirtai įsikibę.

Atsikalbinėdami sostinės komunalininkai šaligatviams barstyti nenaudoja ir Skandinavijoje populiarios smulkios skaldos.

Aplinkai nekenksminga priemonė esą netiktų dėl to, kad Vilniuje dažnai sninga. Ir nesvarbu, kad sniego kasmet būna vis mažiau.

Vis dėlto G.Runovičius užsiminė, kad šiuo metu analizuojamas VGTU parengtas žiemos metu naudojamų medžiagų taikymo tyrimas, kuriame išnagrinėtos visos galimos alternatyvos ir jų taikymo galimybės.

„Išnagrinėję pasiūlytas alternatyvas jas mėginsime pritaikyti ir praktiškai“, – žadėjo jis.

Atsisakė prieš daug metų

Nors Maskva – anaiptol ne pavyzdys Vilniui, šiame didmiestyje jau nuo 2001 metų gatvių ir šaligatvių priežiūrai druska nebenaudojama. Jos atsisakyta po to, kai per vieną sezoną nudžiūvo per 250 tūkst. medžių.

Dabar Maskvos keliuose ir gatvėse naudojamas kietas modifikuotas kalcio chloridas, magnio chloridas ir skystas modifikuotas kalcio chloridas ir kalio acetatas.

Atlikti Komunalinio ūkio akademijos ir kitų mokslo institucijų detalūs tyrimai naudojant įvairius chemikalus kovai su plikšala ir sniegu įrodė: atsisakius druskos, želdinių būklė Maskvoje kur kas pagerėjo. Tai liudija 2–3 kartus sumažėjęs išdžiūvusių medžių skaičius šalia pagrindinių miesto magistralių.

Maskvos komunalinio ūkio tarnybos kalcį atsiveža iš Kinijos, o magnį – iš Izraelio ir Nyderlandų.

Skystus chemikalus gamina Maskvos įmonės.

Kitose šalyse ledui ir sniegui tirpdyti naudojami panašūs chemikalai: JAV – kalcio chloridas, Vokietijoje ir Šveicarijoje – magnis.

Šiaurės Europos šalyse kalcio chloridas naudojamas labai ribotai. Norvegijoje bet kokių druskų naudojimas uždraustas daugiau kaip 10 metų. Ten naudojama pakaitinta skalda, karštas vanduo.

Visuomenę seniai piktina

Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ atstovas Pranas Gudaitis jau 2018 metais išplatino raštą, skirtą savivaldybei, aplinkosaugininkams, kuriame piktinamasi dėl mieste išbarstomos druskos.

„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos želdynų planavimo visuomeninė komisija bei Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jau porą metų stengėsi atkreipti dėmesį į vis didėjantį ir žalą augalams bei kitam turtui darantį druskos barstymą Vilniaus mieste, ypač centre bei pėsčiųjų zonose, skveruose, kur gausu želdynų“, – teigiama prieš porą metų rašytame rašte.

Jame savivaldybės buvo prašoma pateikti grynos druskos barstymo priežastis tokiais kiekiais bei praėjusių penkerių metų druskos pirkimo ataskaitas, paaiškinti, kodėl vienur barstomas žvyras, bet to nedaroma kitur.

Taip pat P.Gudaitis prašė pateikti Gedimino prospekte pasodintų liepų būklės analizę, druskos poveikį joms, pirkimo ataskaitą, kad būtų parodyta, už kiek įgytas turtas naikinamas – kiek kainavo medžiai ir druska dabar jiems naikinti.

Jau tada G.Runovičius aiškino, kad savivaldybė ieško sprendimų, kurie leistų gatves, šaligatvius ir viešąsias erdves prižiūrėti dar efektyviau ir kartu darytų mažesnį poveikį aplinkai, transporto priemonėms ir infrastruktūrai.

Vis dėlto jis buvo už druską, nes sniegui ir ledui tirpdyti ją esą naudoja ir kitos Europos šalys – Austrija, Vokietija, Nyderlandai.

Betoninius stulpelius sukritikavo architektai

Praėjusį rudenį savivaldybė Gedimino prospekte spėjo pasižymėti dar vienu keistu sprendimu. Čia vietoj metalinių iškilo betoniniai stulpeliai, kuriuos netruko sukritikuoti architektai.

Akivaizdu, kad stulpeliai neatlieka jokios funkcijos. Jie neatskiria pėsčiųjų nuo transporto srauto, nepadeda ir saugumui.

Negana to, jeigu šaligatvio trinkelė buvo šiek tiek kreiva, tvirtinant stulpelius niekas jos nelygino. Todėl jau dabar kai kurie stulpeliai yra pakrypę.

Architektas Darius Linartas atkreipė dėmesį į kitą problemą: valdžia nepasivargina visuomenės supažindinti su projektais, kurie bus įgyvendinami. Tad dabar ir tenka spėlioti apie naujų stulpelių funkciją.

Savivaldybės atstovės Neringos Kolkaitės žodžiais, buvę metaliniai stulpeliai pakeisti, nes buvo pažeisti korozijos.

„Siekiant užtikrinti saugų ir patogų pėsčiųjų judėjimą prie viešųjų erdvių ir šaligatvių, tokius stulpelius ketinama įrengti ties aikštėmis ir gatvėmis, turinčiomis platų šaligatvį“, – dėstė savivaldybės atstovė.

Tiesa, kitose Gedimino prospekto vietose keisti metalinių stulpelių į betoninius savivaldybė neplanuoja.

Parkuose sniegą nuo takų valys ne nuolatos

Jeigu šią žiemą dar pasnigs, viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas žadėjo, kad miesto parkuose sniegas nuo takų bus valomas ne nuolatos ir ne visur, jį bus leidžiama kaip kaime sutrypti.

Kai temperatūra neigiama, sutrypti takai esą nebūna slidūs ir yra tinkami saugiai vaikščioti.

Tik kai bus atodrėkis, pašalę takai bus barstomi smėlio ir druskos ar smulkios skaldos ir druskos mišiniu. Bet ne per visą tako plotį, o tik vidurinę jo dalį. Taip bus išvengta druskos patekimo ant vejų ir želdinių.

Beje, jei pasnigs, Vingio parke slidininkams bus išskirti ir pažymėti keli takai, kurie nebus valomi ir barstomi.

Takai pasivaikščiojimui Vingio parke bus valomi tik smarkiau sningant, o barstomi tik kai bus slidus paviršius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.