Lietuvą į teismą padavęs prokuroras E. Pašilis buvo priverstas delsti: akys krypsta į D. Grybauskaitę

Dėl to, kad galėjo būti apnuodytas gyvsidabriu, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į teismą padavė valstybę, tačiau jo ieškiniui gresia senatis. Kodėl prokuratūros vadovas iki šiol tylėjo?

Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol D.Grybauskaitė buvo prezidentė, generalinis prokuroras E.Pašilis net nebandė prisiteisti pinigų iš valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ugniagesiai gelbėtojai ne vieną kartą rinko gyvsidabrį Ukmergės teisme. Šis pastatas iki šiol yra uždarytas.
Ugniagesiai gelbėtojai ne vieną kartą rinko gyvsidabrį Ukmergės teisme. Šis pastatas iki šiol yra uždarytas.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 23, 2020, 6:10 AM, atnaujinta Jan 23, 2020, 6:20 AM

Apie sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo sukelti gyvsidabrio poveikis, generalinis prokuroras E.Pašilis viešai yra kalbėjęs anksčiau, dėl to ne kartą buvo atsidūręs ligoninėje.

46 metų pareigūnas neatmeta, kad tuometėje darbovietėje – Ukmergės teisme – nuodinga medžiaga galėjo kvėpuoti apie dešimt metų, bet bylinėtis su valstybe dėl žalos sveikatai nutarė tik dabar.

Galbūt generalinis prokuroras anksčiau to nesiryžo daryti, nes bijojo tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės? Ji ne kartą buvo užsiminusi, kad aukštiems pareigūnams nedera ginti savo interesų prieš valstybę.

E.Pašilio ir dar trylikos Ukmergės teismo teisėjų ir darbuotojų valstybei pareikštą ieškinį dėl sutrikdytos sveikatos šią savaitę pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Ilgą laiką gyvsidabriu užterštose patalpose dirbę Ukmergės teismo teisėjai, jų padėjėjai bei sekretorės prašo atlyginti ne tik padarytą neturtinę žalą, bet priteisti ir priedus prie atlyginimo už darbą kenksmingomis sąlygomis.

Bendras buvusių bei dabartinių teismo darbuotojų ieškinys siekia apie 300 tūkst. eurų.

Konkreti suma turėtų priklausyti nuo gyvsidabriu užterštame teisme ieškovo išdirbto laiko ir gautos algos.

Manoma, kad E.Pašilis galėtų pretenduoti į keliasdešimt tūkstančių eurų.

Apklausos teisme neišvengs

Nuo gyvsidabrio galimai nukentėję darbuotojai teismui pateikė medikų pažymas, dokumentus apie savo sveikatos būklę, todėl nuspręsta bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose.

Nors sveikatai kenksmingomis sąlygomis dirbusiems teismo darbuotojams atstovauja advokatas, generaliniam prokurorui apie darbo sąlygas, jo organizavimą ir poveikį sveikatai teks pasakoti iš teismo tribūnos.

Proceso dalyviai paprašė į posėdį iškviesti buvusius Ukmergės teismo pirmininkus E.Pašilį ir Editą Zarembienę.

Bailiai tylėjo šešerius metus

Į šį procesą įtrauktos kelios ministerijos ir valstybės institucijos, jų atstovai teisme buvo vieningi – ieškinys pateiktas per vėlai, todėl turėtų būti atmestas.

Vyriausybės atstovas Justinas Bagdžius aiškino, kad terminas pateikti ieškinį užtęstas dvigubai: „Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas nuo to laiko, kai žmogus sužinojo apie padarytą žalą.“

Didelis gyvsidabrio kiekis Ukmergės teismo pastate buvo rastas du kartus – 2003 ir 2012 metais. Apie tai, kad jų organizme yra gyvsidabrio, teismo darbuotojams pranešta po metų, 2013-ųjų gegužę, kai buvo atliktas jų sveikatos patikrinimas.

„Mes laikomės pozicijos, kad būtent tuomet ir reikėjo ginti pažeistas savo teises, tačiau šie ieškovai laukė šešerius metus“, – teigė J.Bagdžius.

Padarinius jaučia iki šiol

Dalis Ukmergės teismo darbuotojų į teismą kreipėsi jau anksčiau, tačiau jiems nepavyko įrodyti sveikatai padarytos žalos.

Praėjusių metų pradžioje galutinį sprendimą priėmęs Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybė turi atlyginti žalą tik dėl netinkamų darbo sąlygų ir patirtų moralinių išgyvenimų.

Tik dabar į teismą kreiptis nusprendusiems Ukmergės teismo darbuotojams atstovaujantis advokatas Justas Vilys tvirtino, kad ieškiniams dėl darbe sveikatai padarytos žalos senaties terminas netaikomas:

„Galbūt šie žmonės kurį laiką nenorėjo viešinti savo sveikatos problemų, buvo užsidarę savyje, bet galiausiai suprato, kad sveikatai padaryta žala niekur nedingo, o laikui bėgant pasekmės sunkėja. Todėl jie nusprendė savo teises ginti dabar.“

Medikams trūksta įrodymų

Vyriausybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai tvirtino, kad byloje nėra įrodymų, jog teismo darbuotojai būtų susirgę dėl gyvsidabrio poveikio.

„Ieškovai šioje byloje pateikė įvairių savo ligų istorijas, tačiau įrodymų, kad ligos atsirado dėl gyvsidabrio poveikio, nėra“, – teigė J.Bagdžius.

Vyriausybės atstovas teigė, kad gyvsidabrio poveikio sveikatai neįžvelgė ir teismo darbuotojų ligų istoriją tyrusi grupė specialistų.

Atlikus sveikatos tyrimą darbuotojų organizme buvo rasta gyvsidabrio, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės teisme aiškino, kad nėra nustatytos ribos, kiek šios medžiagos gali būti žmogaus organizme.

Saugojosi tik ugniagesiai

„Nors visų teisme dirbusių žmonių sveikata sušlubavo panašiu laiku, Visuomenės sveikatos centras teisme konstatavo, kad gyvsidabriu užterštose patalpose buvo galima dirbti ir toliau“, – stebėjosi advokatas J.Vilys.

Tačiau Ukmergės teismo darbuotojai ypač nejaukiai pasijuto tuomet, kai tikrinti patalpų atvyko kaukėti ir specialiais kostiumais vilkintys Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai.

Gelbėtojai atsargiai tikrino dokumentus, kuriuos darbuotojos tuo metu vartė plikomis rankomis.

„Tai, ką patyrė teismo darbuotojai, atsispindi ligos istorijose. Be to, sužinoję, kas įvyko, jie ilgą laiką jautė baimę“, – kalbėjo J.Vilys.

Teismo teršėjas taip ir liko nežinomas

Ukmergės teisme gyvsidabrio pirmą kartą rasta 2003 metais. Jo aptikta gėlių vazonuose ir kitose vietose. Tąkart ugniagesiai surinko pavojingą metalą, tačiau niekas neįtarė, kad teismo patalpose paslėpta daug daugiau gyvsidabrio, nei buvo surinkta.

2012 metų gruodį ir 2013 metų pradžioje Ukmergės teismo pastate ugniagesiai surinko apie tris kilogramus gyvsidabrio, kuris teismo pastate aptiktas montuojant signalizaciją – pragręžus skylę jis ėmė tekėti.

Tuomet Ukmergės teismą nuspręsta uždaryti ir perkelti jį į policijos komisariato patalpas. Gyvsidabriu užterštas pastatas uždarytas iki šiol. Surasti nuodingas medžiagas į teismą atnešusio žmogaus pareigūnams nepavyko. Dėl šio nusikaltimo iškeltą bylą teko nutraukti.

Praėjusių metų birželį gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme dirbusiems teisėjams, advokatams, prokurorams, kitiems tarnautojams Aukščiausiasis teismas priteisė 344,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinius valstybei iš viso buvo pateikęs 31 asmuo. Keturiolikai iš jų priteista po 16 tūkst. eurų, trylikai – po 8 tūkst. eurų, trims – po 5 tūkst. eurų, vienam – 1,5 tūkst. eurų.

Dalis tokia kompensacija nepatenkintų nukentėjusiųjų dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.