R.Karbauskis deda visas pastangas, kad prisiviliotų premjerą Saulių Skvernelį vesti valstiečių rinkimų sąrašą per jau dabar vykstantį karą dėl mandatų būsimajame Seime.
Šio viliotinio tūpsniai – R.Karbauskio pasitraukimas iš Seimo frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų.
Tačiau šis politikas neužleidžia svarbiausios pozicijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko posto.
Tai įrodo, kad R.Karbauskio dalinis atsitraukimas – tik parodomasis manevras pasinaudojant premjeru išlikti valdžioje.
Visi svarbiausi ligšioliniai geru šaškių žaidėju save laikančio R.Karbauskio politinės karjeros vingiai rodo, kad šis itin ambicingas veikėjas niekada savo noru neatiduoda valdžios vadžių, o kiti žmonės – tik priemonės jas išlaikyti.
Viliotinis – vienašalis?
Jau daugiau kaip savaitę ir politikos užkulisiuose, ir viešojoje erdvėje keliamos versijos, ką iš tiesų reiškia R.Karbauskio postų Seime atsisakymas.
Svarstoma, jog LVŽS pirmininkas ir premjeras esą pagaliau sutarė, kad S.Skvernelis nekurs savarankiškos politinės jėgos, nesidės prie kitų partijų, gaus pirmąją vietą valstiečių sąraše, o R.Karbauskis atliks simbolinius pasitraukimo į šešėlį veiksmus.
Tiesa, neatmestina, kad R.Karbauskis žengė šiuos žingsnius vienašališkai – bandydamas spausti premjerą, neva demonstruodamas savo gerą valią ir taip viliodamas jį žengti panašius atsakomuosius žingsnius.
Bet kai kurie įtakingi valstiečiai „Lietuvos rytą“ tikino, kad Vyriausybės vadovas tikrai dar nėra sukirtęs rankomis nei su jais, nei su R.Karbauskiu.
Juolab kad ir pats R.Karbauskis tik pažadėjo pasitraukti iš abiejų postų, o formaliai ir realiai tai jis gali padaryti tik tuomet, kai kovą prasidės Seimo pavasario sesija.
Po rinkimų – kibirkštys
Mėginant aiškiau suprasti valdančiųjų viršūnėse vykstančius procesus vertėtų panarplioti, kodėl R.Karbauskis kvietimą S.Skverneliui būti LVŽS rinkimų sąrašo vėliavnešiu apskritai susiejo su savo traukimusi iš pareigų Seime.
Čia negalima neprisiminti iškart po prezidento rinkimų atvira ugnimi užsiliepsnojusio šių veikėjų konflikto, kuriame pranašesnis atrodė premjeras.
S.Skvernelis tuomet paskelbė ultimatumą: arba R.Karbauskis traukiasi iš LVŽS pirmininko posto, surengia naujus partijos vedlio rinkimus ir šią vietą užleidžia premjerui, arba pastarasis nebeturi įsipareigojimų valstiečiams ir apie planus rinkimuose galvoja savarankiškai.
Vieša paslaptimi greitai tapo tai, jog S.Skvernelio kantrybė trūko dėl to, kad R.Karbauskis su savo ištikimaisiais sekėjais aktyviai kišosi į prezidento rinkimų kampaniją, trukdydamas premjerui ir jo komandai normaliai veikti.
Maža to, R.Karbauskis tėkštelėjo viešą pareiškimą, kad tuo atveju, jei premjeras pralaimės rinkimus, LVŽS trauksis iš valdžios.
Buvę Seimo valstiečių frakcijos nariai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jau tą pačią naktį po pralaimėto pirmojo prezidento rinkimų turo S.Skvernelis buvo pasiryžęs paskelbti radikalų pareiškimą – esą R.Karbauskis jam kenkė, todėl jis ketina politikoje sukti savais keliais.
Bet paskutinę akimirką S.Skvernelį kažkas perkalbėjo arba jis apsigalvojo pats, ir daug aptakesnis ultimatumas buvo suformuluotas vėliau, patarėjų lūpomis.
R.Karbauskiui vis dėlto atsisakius palikti LVŽS vairą, o valdantiesiems panirus į koalicijos stiprinimo peripetijas, praėjusią vasarą politikos užkulisiuose netruko pasklisti kalbos, kad S.Skvernelis visoje šalyje ėmė burti savo judėjimo teritorinius padalinius, o dalis Seimo valstiečių mėgina telktis aplink jį.
Bet paaiškėjus, kad Vyriausybės vadovas serga vėžiu, šis procesas sustojo.
Ultimatumai kartojasi
Tačiau šių metų pradžioje, prie pabaigos artėjant premjero gydymo kursui, o Seime toliau burbuliuojant politiniams neramumams, aštrėjant valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos priešpriešai, vėl atgijo kalbos apie R.Karbauskio ir S.Skvernelio santykius.
Seimo opozicijos atstovų, taip pat valstiečių gretas palikusių tautos išrinktųjų teigimu, Vyriausybės vadovas sausį vėl paskelbė LVŽS pirmininkui ultimatumą, tik šįkart stipresnį.
Esą prieš valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus išsaugojimą ir santykius su Prezidentūra, premjeras pareikalavo, kad R.Karbauskis pasitrauktų ir iš LVŽS pirmininko, ir iš Seimo valstiečių frakcijos seniūno postų.
Jeigu toks reikalavimas tikrai buvo, R.Karbauskis jį įvykdė tik iš dalies – paskelbė atsisakantis frakcijos seniūno pareigų.
Neabejotina, jog R.Karbauskis puikiai supranta, kad S.Skvernelis, jei jis iš tiesų nusprendė dalyvauti Seimo rinkimuose, iš esmės nebeturi manevro laisvės – geriausia išeitis jam likti valstiečių gretose.
Beje, buvęs Seimo valstiečių frakcijos atstovas Bronislovas Matelis aiškino, kad premjeras tuos ultimatumus kartoja ne šiaip sau – esą dar prieš 2016 metų parlamento rinkimus R.Karbauskis buvo pažadėjęs S.Skverneliui užleisti partijos lyderio pozicijas.
„Bet jei S.Skverneliui per beveik pusketvirtų metų nepavyko, viena vertus, priversti R.Karbauskio įvykdyti pažadą, kita vertus, tapti tikruoju lyderiu, kodėl jis tai galėtų padaryti per likusį pusmetį?
R.Karbauskis tikrai nepaleis valdžios svertų iš savo rankų. Jis mano, kad po Seimo rinkimų, pasinaudojant ir S.Skverneliu, vis dėlto ką nors pavyks sulipdyti iš valstiečių, „darbiečių“, galbūt socialdemokratų.
Ir net tuo atveju, jei R.Karbauskis šioje mišrainėje formaliai būtų antro ar trečio brolio vaidmenyje, jis vis viena stengtųsi dominuoti, manipuliuoti, kontroliuoti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo B.Matelis, šiuo metu esantis opozicinėje konservatorių frakcijoje.
Pasitraukė, kad sugrįžtų
Realią valdžią ir įtaką galima turėti būnant partijos vadovu, nebūtinai formaliai einant aukštas pareigas valstybės tarnyboje.
Regis, tokia filosofija vadovaujasi R.Karbauskis, kuris ne kartą yra demonstravęs, kad įvairūs postai ar, tarkime, Europos Parlamento nario mandatas jam yra ne svarbiausia.
Tiesa, šio veikėjo politinėje biografijoje yra kitoks epizodas. 2008 metų pradžioje R.Karbauskis atsistatydino iš tuometės Valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininko posto.
Tuomet jis iš tiesų pralaimėjo vidaus kovą partijoje, kuri buvo jungtinis darinys, kiek anksčiau sudarytas iš R.Karbauskio vadovautos Valstiečių partijos ir Kazimieros Prunskienės vedamos Naujosios demokratijos partijos.
R.Karbauskis tada ne tik atsisakė vicepirmininko posto, bet ir apskritai metė valstiečius liaudininkus, kai partijos suvažiavimas atmetė jo užmojus priešintis K.Prunskienės planams susijungti su buvusio Seimo vadovo, vieno „darbiečių“ lyderių Viktoro Muntiano vadovaujama Pilietinės demokratijos partija.
Supratęs, kad neturi persvaros, šaukdamas apie partijoje įsivyravusį autoritarizmą R.Karbauskis trenkė durimis.
Tačiau tik tam, kad netrukus sugrįžtų.
K.Prunskienės vedamiems valstiečiams liaudininkams triuškinamai pralaimėjus 2008 metų rudenį vykusius Seimo rinkimus ir likus už parlamento borto R.Karbauskis iš pradžių grįžo į Šiaulių rajono partijos skyrių ir tapo jo vadovu, o 2009-ųjų pradžioje buvo išrinktas šios politinės jėgos vadovu.
K.Prunskienės nebeliko net partijos vadovybėje, o jos politinė karjera galutinai sudegė per 2009 metų prezidento rinkimus.
Ji tuomet teigė, jog prieš Seimo rinkimus R.Karbauskis su savo rėmėjais darė viską, kad kuo labiau partijai pakenktų.
Kitaip sakant, R.Karbauskis pasitraukė ne tiek dėl to, kad jėgos persvara tuo metu buvo K.Prunskienės pusėje, o dėl to, kad palauktų, kol ši politikė su partija pralaimės rinkimus, ir tuomet jis vėl grįžtų atgal ant balto žirgo.
To momento šis veikėjas laukė ne rankas sudėjęs, o aktyviai stengdamasis pakirsti K.Prunskienę iš apačios, naudodamasis partijoje dar likusia savo įtaka.
Jungtuves su K.Prunskiene, jai užleidžiant partijos pirmininko poziciją, R.Karbauskis viešai yra pavadinęs bene didžiausia savo politine klaida per visą karjerą.
Charakterį lipdė šeima
Troškimą bet kokia kaina išlikti valdžioje ar pozicijose, kurios leistų į ją grįžti, galima laikyti viena pagrindinių R.Karbauskio asmeninių savybių.
Ambicingumas, nepakantumas jokiai kritikai ar prieštaravimams, noras visiems ir sau pačiam įrodyti, kad esi stipresnis ir įtakingesnis už kitus, – tokius šio veikėjo charakterio pagrindinius bruožus vardija daugelis politikų ir politikos ekspertų.
Tą norą turėti kuo daugiau valdžios ir jėgos svertų, kartu būnant tarsi šešėlyje ir vilkint apsimestinio kuklumo apsiaustą, liudija daugelis R.Karbauskio veiksmų.
O ar tokias charakterio savybes galėjo lemti tai, kad būsimasis politikas augo šeimoje, kurioje neginčytinai pagrindinis asmuo buvo jo tėvas Česlovas Karbauskis?
Juk ne tik išorės stebėtojai, bet ir buvę artimiausi bendražygiai ne kartą yra tvirtinę, kad didžiulio verslo, kurį valdo dabartinis LVŽS pirmininkas, kūrėjas ir tikrasis valdytojas yra būtent jo tėvas. Netgi iki šiol.
Agrokoncerno smegenys yra ne R.Karbauskis, o jo tėvas. Taip prieš porą metų tvirtino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, buvęs politiko dėstytojas.
Tada V.Pranckietis taip kalbėjo dar gindamas R.Karbauskį nuo tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės ir opozicijos kirčių – esą tokie stambūs verslininkai tiesiog neįstengia visiškai atsiriboti nuo savo valdomo verslo, todėl negali būti politikoje.
Tebelydi tėvo šešėlis
Bet kokiu atveju V.Pranckietis tik pakartojo tai, ką jau seniai viešai ir neviešai yra kartoję daugelis kitų, – esą Č.Karbauskis buvo ir tebėra žmogus, nuo kurio priklauso sūnaus karjera.
Pats R.Karbauskis yra prisipažinęs, jog būtent tėvas lėmė, kad jis pasuko į politiką, o jaunystėje jo svajonė taip pat buvo tapti tokiam kaip gimdytojas.
Č.Karbauskis buvo vieno sėkmingiausių sovietinių kolūkių „Už taiką“, įsikūrusių Šiaulių rajone esančiuose Naisiuose, pirmininkas ir sovietinės Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis tapo sėkmės lydimu žemės ūkio verslininku ir stambiu žemvaldžiu, padėjusiu pagrindus R.Karbauskio verslo imperijai.
Tačiau net ir sūnui pačiam kopiant į viršų tiek verslo, tiek politinės karjeros laiptais buvo kalbama, kad abiejuose keliuose jam vadovauja tėvas.
Beje, netgi pats 76-erių Č.Karbauskis apie sūnų ne kartą yra prasitaręs pašaipiai globėjišku tonu – esą ko nors labai rimto į Ramūno rankas tikrai negalima patikėti, nes jis gali tik imtis ir sugadinti.
Politikai neoficialiuose pokalbiuose su „Lietuvos rytu“ svarstė, kad toks sūnaus ir tėvo santykis – esminis dalykas, nulėmęs R.Karbauskio psichologiją ir charakterį apskritai.
Tai sūnaus kova su tėvu, siekis įrodyti ne tik savo lygiavertiškumą, bet ir pranašumą.
„Visiems seniai žinoma, kad tėvas, kuris viską ir sukūrė, tebedaro Ramūnui didžiulę įtaką. Natūralu. Gal Č.Karbauskis tiesiog bijo, kad jeigu visai paleistų sūnų, tas viską ištaškytų sijonams, prabangiems automobiliams, kitiems blizgučiams.
Teko girdėti, kad dar likus metams iki praėjusių Seimo rinkimų Č.Karbauskis savo partnerius, stambaus žemės ūkio verslo atstovus, esą perspėjo, jog šiukštu neleistų vienam Ramūnui vesti partijos į rinkimus.
Verslininkai savo ruožtu ne kartą yra liudiję, kad R.Karbauskis tik nurodo, ką jie turi padaryti, nukerta kaip kirviu, ir išeina. Visa tai ir leidžia spėti, kad tokia agresyvi, o kartu gynybinė reakcija yra nulemta santykių šeimoje.
Juk dėl to, kad yra neįvertintas visos Lietuvos, viešai pyksta ir Rusijoje teatro režisieriumi dirbantis kitas Č.Karbauskio sūnus Mindaugas“, – kalbėjo buvęs R.Karbauskio politinis bendrakeleivis B.Matelis.
Prieš moterį neatsilaikė
Vis dėlto bene didžiausią psichologinį poveikį pastaruoju metu R.Karbauskiui padarė šio Seimo kadencijos pradžioje sprogęs jo santykių su artima bendražyge Greta Kildišiene skandalas.
Pirmąja frakcijos seniūno pavaduotoja tapusi iki tol nežinoma moteris iš Panevėžio dėmesio centre atsidūrė dėl neaiškios savo prabangaus automobilio kilmės, deklaracijų spragų, o ypač dėl galimai artimų, tačiau slepiamų santykių su partijos vedliu.
Galiausiai R.Karbauskio favoritė turėjo pasitraukti iš Seimo, o paskui visai paliko ne tik politinę erdvę, bet, atrodo, ir Lietuvą.
Ir esami, ir buvę Seimo valstiečių frakcijos nariai ryškiausiai prisimena, kaip LVŽS vadovybė spaudė R.Karbauskį kuo greičiau atsiriboti nuo G.Kildišienės, nes jųdviejų santykiai itin kenkė valdantiesiems.
„Ir pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, ir kiti užgulę kas dieną jį masažavo, maldavo, kad kuo greičiau Greta pasitrauktų. O Ramūnas, nemiegojęs, raudonomis akimis, pagaliau prisižadėdavo, kad taip ir bus.
Bet kitą rytą ateidavo dar labiau neišsimiegojęs ir sakydavo, kad ji niekuo nenusikalto.
Vadinasi, kai kuriais atvejais ir pačiu R.Karbauskiu buvo galima manipuliuoti, padaryti jį savo įkaitu.
Viešpatie, juk tiek jėgų, pinigų ir laiko buvo investuota į tą Naisių idėją, visą kampaniją, laimėtus rinkimus.
Ir visa tai jis staiga pakabino ant vieno sijono. Štai kas labiausiai tuomet piktino ir pribloškė ne tik mane vieną“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo narys B.Matelis.
Kerštas visiems, o pirmiausia žiniasklaidai, paskelbtai vienu nesutaikomų priešų, – būtent tai, anot daugelio politikos ekspertų, tapo pagrindiniu R.Karbauskio politinės veiklos motyvu po šios istorijos.
Be to, šis veikėjas bandė visiems įrodyti, kad jis vis tiek nepalaužtas ir nepralaimėjęs.
Beje, Seimo užkulisiuose netyla kalbos, kad R.Karbauskis ne tik nenutraukė santykių su buvusia Seimo nare, bet jie esą dar labiau sutvirtėjo.
„Daugelis seniai kalba, kad Greta gyvena Latvijoje, o Ramūnas pas ją važinėja kone kiekvieną savaitgalį.
Jei jis iš tiesų turi kitą šeimą Latvijoje, geriausia būtų atvirai apie tai pripažinti rinkėjams, visuomenei. Manau, žmonės tai suprastų.
Juolab kad panašių atvejų valdžios viršūnėse jau būta. Pavyzdžiui, šviesaus atminimo prezidentas Algirdas Brazauskas, nors ir ilgai slapukavo, vėliau vis dėlto pripažino, kad turi kitą moterį“, – sakė buvęs R.Karbauskio politinis bendražygis B.Matelis.
Tačiau ar R.Karbauskis, bandydamas visiems atkeršyti už pažeminimus ir įrodyti, kad išlaikys valdžią bet kokiu atveju, gali atsitraukti bent per žingsnį ir pakeisti elgesį? Klausimas pakibęs ore.
kad S.Skvernelis nekurs savarankiškos politinės jėgos, nesidės prie kitų partijų, gaus pirmąją vietą valstiečių sąraše, o R.Karbauskis atliks simbolinius pasitraukimo į šešėlį veiksmus.
Abiem kojomis – ir politikoje, ir versle
1969 m. gimęs R.Karbauskis Agrokoncerno bendrovę įkūrė dar 1990 m. Seime jis atsidūrė 1996 m. Po metų tapo Valstiečių partijos pirmininku ir jai vadovavo iki 2001 m.
Buvo perrinktas į 2000–2004 m. kadencijos Seimą, kur buvo pasiekęs net Seimo vicepirmininko postą, tačiau iš jo buvo atstatydintas dėl to, kad tinkamai neatliko savo pareigų.
Vėl į didžiąją politiką grįžo per 2016 m. jo vadovaujamos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos triuškinamai laimėtus Seimo rinkimus. Po jų tapo Seimo valstiečių frakcijos seniūnu ir Kultūros komiteto pirmininku.
Per visą tą laiką R.Karbauskio verslas plėtėsi, kol jis pats tapo didžiausiu žemvaldžiu šalyje, prekiaujančiu žemės ūkio technika, trąšomis. Viena jo verslo dalis persikėlė į Latviją, kita – į Ispaniją. Pastarojoje šalyje verslui formaliai vadovauja politiko žmona Lina.
Jungiamoji grandis tarp politikos ir verslo – R.Karbauskio labdaringa ir meninė veikla. Bene labiausiai išgarsėjo televizijos serialas „Naisių vasara“, kurį oponentai vadino ne kuo kitu, o asmenine R.Karbauskio ir jo vadovaujamos politinės jėgos reklamos kampanija.
