6 kadencijas Seime dirbęs J. Olekas – apie „prilipusius“ prie valdžios ir dėl ko gėda net šiandien

„Dažnai po rinkimų ir prieš rinkimus mes matome vienokius ar kitokius gelbėtojus. Nemažai žmonių patiki ir jie įgauna įtaką, o paskui žmonės labai greitai nusivilia. Būtent ta prasme man truputį gaila Lietuvos žmonių“, – taip Lietuvos politinę situaciją prieš artėjančius spalio mėnesį įvyksiančius Seimo rinkimus apibrėžė Europos Parlamento narys, socialdemokratas Juozas Olekas.

Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br>T.Bauro nuotr.
Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br> European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br> European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br>D.Umbraso nuotr.
Juozas Olekas.<br>D.Umbraso nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br>European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br> European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br> European Union 2020 – Source: EP
Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br>T.Bauro nuotr.
Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Olekas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br> European Union 2020 – Source: EP
Europarlamentaras J. Olekas: apie nuskilusius konformistus ir „prilipimą“ prie valdžios.<br> European Union 2020 – Source: EP
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Feb 11, 2020, 5:58 AM, atnaujinta Feb 11, 2020, 11:50 AM

Apie lyderystės krizę, jaunosios ir vyresniosios kartos politikų sugyvenimą partijoje, nuo partijos atskilusių socialdarbiečių politinę laikyseną ir lūkesčius, susijusius su 2020 m. Seimo rinkimais portalas lrytas.lt Briuselyje kalbėjosi su buvusiu sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos ministru J.Oleku.

– Lietuvoje į Seimą buvote išrinktas net šešioms kadencijoms. Nuo liepos dirbate Europos Parlamente ir gyvenate tarp Lietuvos ir Briuselio. Kaip vertinate pastaruosius skandalus Seime, kurie dar labiau nusmukdė visuomenės pasitikėjimą Seimu?

– Briuselyje, pabendravus su kolegomis iš kitų Europos valstybių ar išvykus į komandiruotes kitose šalyse, Lietuva kartais atrodo pažengusi toli į priekį. Jei lygintume, kur mes buvome prieš 30 metų, prisimenant sovietinės okupacijos metus, tai pažanga yra didžiulė.

Kita vertus, vis nesusiformuoja žmonių pozicijos, jų požiūris į tai, ką gali valdžia duoti ir ko jie norėtų iš jos. Dažnai po rinkimų ir prieš rinkimus mes matome vienokius ar kitokius gelbėtojus.

Dabar vėl girdime apie naujas šiems rinkimams besikuriančias partijas. Nemažai žmonių patiki ir jie įgauna įtaką, o paskui žmonės labai greitai nusivilia. Sprendimai, kuriuos mes girdime, kuriuos pasiūlo, kurių didžiąją dalį dabar valdžia ir priima, toli gražu ne visada pasitarnauja žmonių gerovei.

Būtent ta prasme man truputį gaila Lietuvos žmonių. Labai viliuosi, kad šių metų rinkimai nepakartos gelbėtojų situacijos ir pagaliau matysime brandžią politinę veiklą, nes dabar kartais tiesiog gėda skaityti ar klausyti, kaip apsižodžiuoja Seimo nariai.

Be to, pagalvokime: kalbame apie patyčių nebuvimą mokykloje, tai koks pavyzdys yra iš aukščiausių valstybės pareigūnų? Manau, kad taip būti neturėtų. Iš principo Lietuva žengia teisingu keliu į priekį, bet aš norėčiau daugiau to, ką girdime Europoje: kalbėjimo apie ekologiją, socialinį dialogą ir užtikrintą, stabilią gerovę.

– Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) programose daug dėmesio skiriama socialinės gerovės klausimams. Tai nemaža dalimi susišaukia su prezidento Gitano Nausėdos politine retorika, akcentuojančia gerovės valstybės idėją. Sutapimas ar sėkmės paslaptis? Ne viena nauja partija ar judėjimas įtraukė panašias idėjas į savo programas ar net šūkius.

– Norėtume, kad mūsų senos svajonės būtų įgyvendintos, galbūt ir patys kažko tam tikru laiku nepadarėme. Galvojant apie prezidentą ir mūsų partiją, dabar būtų galbūt ne tiesioginė koalicija, bet bendri veiksmai.

Europos žaliasis susitarimas turi labai stiprų socialinį aspektą. Mes kartais juokaujame – tai žaliai raudona. Žalia dėl to, kad išgyventume. O raudona – tai yra socialinė dalis, kad gyventume oriai. Daug darome, kad sulygintume žemės ūkio išmokas, kad mokslininkai galėtų gauti per įvairias programas geresnį apmokėjimą už jų darbo iniciatyvas. Reikia leisti žmonėms pasinaudoti esamomis galimybėmis.

– Pastaraisiais metais stebėjome LSDP partijos atsinaujinimą, o kartu ir atsijauninimą. Tačiau nuo tada, kai partijos pirmininko pareigas pradėjo eiti Gintautas Paluckas, viešojoje erdvėje pasigirsta kalbos apie galimą lyderystės krizę partijoje. Kokia situacija su lyderyste partijoje?

– Aš to nematau. Partijai 32 metai. Dabar atėjo ta pati karta, kuriai aš priklausiau, kai atėjau į partiją 1988 m. Tada vyresniojoje kartoje buvo profesorius Antanaitis, Aloyzas Sakalas, bet mes puikiausiai dirbome.

Galbūt tas prieš trejus metus įvykęs partijos vadovo perrinkimas buvo lyg ir naujas impulsas, bet dabar mes puikiausiai dirbame. Žiūrėkite, ir Vytenis Andriukaitis, sugrįžęs į Lietuvą, puikiai dirba, ir Algirdas Sysas, ir Julius Sabatauskas, ir aš esame dabartinių partijos lyderių tėvų kartos ir sėkmingai randame bendro darbo sąveiką.

Jie (jaunoji partijos karta – aut.past.) užduoda toną ir, kas man yra smagu, mes girdime labai daug minčių, kurias pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjome mes, bet galbūt neišlaikėme ir praradome, kai susijungėme su Lietuvos demokratine darbo partija.

Tuomet galbūt atėjo konformistinių žmonių, kurie dabar nuskilo. Tai galima sakyti, kad tam tikra prasme įvyko apsivalymas. Simbiozė tarp jaunosios kartos energijos ir vyresniųjų patirties man atrodo tikrai yra pakankamai produktyvi ir darbinga.

Dabar vėl yra 1988-1990 m. renesansas, kuris persiduoda iš kartos į kartą.

– Baigiantis Vytenio Povilo Andriukaičio, kaip eurokomisaro kadencijai, buvo prognozuojama, kad jis gali sukelti konkurenciją G.Paluckui ir siekti partijos lyderio pozicijos. Ar partijos viduje nekyla įtampos tarp G.Palucko ir V.Andriukaičio?

– Nežinau, ar V.Andriukaitis norės lyderiauti, nes jis turi tarptautinę dimensiją ir, baigęs komisaro pareigas, kiek žinau, gauna tarptautinius siūlymus. Klausimas, kiek jis ten save realizuos, bet jo patirtis – penkeri metai Briuselyje – tikrai yra labai naudinga, kai mes žiūrime į platesnį problemų sprendimą Lietuvoje, lėšų pritraukimą Lietuvai.

Partijos viduje tikrai nematau probleminės konkurencijos. Kaip viskas susidėlios ateityje – matysime. Daugiau ar mažiau savo dalį mano politikų karta atidirbo, dabar galime perduoti savo sukauptą gerąją patirtį. Tegul aria jauni.

– Socialdemokratų partija pastaruoju metu pozicionuojama kaip labiau centro kairės partija, vis labiau artėjanti prie centro. Jūs nemažai kalbate apie 1988 m. ir pačios nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikotarpį. Ar tai reiškia, kad ideologiniame lygmenyje stiprėja kairiosios nuostatos?

– Mes tuo ir skiriamės, kad nebuvome komunistais ir užėmėme socialinę kairiąją dalį, esančią kairiau nuo centro. 2012 m., 2016 m. kadencijų metų ir kiek anksčiau mes slinktelėjome link centro ir tai buvo daugiau tarptautinių organizacijų įtaka. Taip pat buvusiam mūsų pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui labiau rūpėjo gamyba ir socialinė dalis buvo šiek tiek apleista.

Tai yra mūsų klaida ir tą klaidą mes pripažįstame. Kai aš kalbu su nuorodomis į 1988 m. laikotarpį, mes grįžtame į tą vietą, kai partija atsikurdama labai orientavosi į švedišką socializmą. Tai buvo visų Sąjūdžio žmonių svajonė. Liberalai ir konservatoriai su laisva rinka kūrėsi dešiniąją pusę, o mes sakėme, kad reikėtų eiti švediško socializmo keliu – tai buvo sunku, nes buvome labai plakami, kad čia vėl komunizmas.

Žodžiai „socializmas“ arba „demokratija“ dėl senų laikų, okupacinių laikų palikimo žmonėms buvo nepriimtini. Dabar užaugo nauja karta, kuri daugiau keliauja po pasaulį, po Europą ir mato, kad ta socialinė dalis yra labai svarbi. Matau, kad nemaža dalis dabartinių 30-mečių ir 40-mečių pasisako už socialdemokratines vertybes.

„Brexit“, geltonos liemenės Prancūzijoje – viskas kyla iš žmonių nepasitenkinimo socialiniu statusu. Žmonės nori socialinių garantijų, žmonės nori normalaus uždarbio. Lietuvoje matome didžiulę socialinę atskirtį. Jei viskas nesitvarko, turi prisidėti ir valstybė.

– Besibaigianti Seimo kadencija jums ir jūsų politinei jėgai buvo labai įvairi. Pradėjote kaip valdančiosios koalicijos dalis, tada įvyko skilimas frakcijoje ir partijoje. Ar galime sakyti, kad dabar viskas nusistovėjo? Kaip jūs vertinate savo buvusių kolegų, atskilusių nuo partijos ir šiuo metu esančių valdančiojoje koalicijoje, elgesį?

– Jie padarė klaidą dėl kėdžių, nepakeldami savo užpakalių ir būdami prilipę prie valdžios kėdžių. Iš tikrųjų mūsų idėjos nebuvo priimtos, su mumis nebendravo, kai reikėdavo balsų, geriau nubėgdavo į dešinę, tai mes tiesiog negalėjome savo pozicijų atstovėti ir toks išsigryninimas buvo labai teisingas.

Tie žmonės, kurie išėjo, buvo partijos vadovai, ministrai pirmininkai, žmonės juos matė. Bet jie išėjo ir mus žmonės toliau vertina taip, kaip vertino. Tai rodo savivaldos rinkimai, EP rinkimai – žmonės labai aiškiai skiria, kas yra kas. Šiandien visuomenės apklausose mes sugrįžome į savo senas pozicijas ir net po truputį kylame aukštyn, o atskilusi dalis tarsi išnyko.

Dalis iš tų, kurie paliko partiją, nes jiems grėsė prarasti darbus, manau, gal ir sugrįš. Jiems buvo grasinta, kad arba išeikite iš partijos (socialdemokratų partijos – aut.past.), arba neteksite darbo. Kai kurie išėjo ir vis tiek neteko darbo. Buvo ir tokių, kurie labai nudegė.

Mūsų partijoje po skilimo pasiliko tvirtas branduolys ir keliolika tūkstančių žmonių.

– Kaip prognozuojate artėjančius Seimo rinkimus LSDP? 

– Galvoju, kad mes turime realų šansą būti pirmi ir finišo tiesiojoje aplenkti, tarkime, konservatorius, kurie pradžioje laviravo, atrodė, kad turi labai didelį palaikymą ir augimą, bet dabar, baigiantis kadencijai, mūsų frakcijai Seime sustiprėjus, tikiu, kad mūsų dabartinis sąrašas tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tiek ir vienmandatėse turi visas galimybes būti rinkimų nugalėtojais.

– Neretai iš politologų, politikos apžvalgininkų girdime kalbas, kad po Seimo rinkimų galime tikėtis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) ir LSDP koalicijos. Kaip vertinate tokias kalbas ir koalicijos sudarymo galimybes?

– Siūlau visą tai apsvarstyti po to, kai turėsime rinkimų rezultatus. Vaizdas gali būti labai margas: neaišku, kiek Darbo partijos atstovų atsiras, kas iš valstiečių ateis ir kiek jų liks naujos kadencijos Seime.

Pas valstiečius matome dualistinę lyderystę. Klausimas, ar bus vieninga ta dalis, kuris pateks į Seimą, ar bus galima su kažkuo kalbėtis, nes pono Karbauskio vadovaujama pusė buvo labai arogantiška ir, mano akimis, netinkama dėl savo programinių veiksmų.

Bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarpe matau tikrai visą eilę žmonių, su kuriais man teko dirbti Seime ir su kuriais toliau būtų galima dirbti.

Turbūt kad bus koalicija, o kokia ji bus, matysime. Manau, kad kokia ji bebūtų, bus labai aiški mūsų dalis: jei mes, socialdemokratai, galėsime įgyvendinti kad ir ne visą programą, bet būsime atsakingi už, tarkime, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir sutarsime su partneriais, kad čia mes darome pagal save, o kitas sritis jie gali kuruoti truputį pagal save, tai tada koalicija gali būti labai įvairi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.